Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. (A. Č.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Alytaus pataisos namų saugumo valdymo skyriaus teikimas ir iš dalies tenkintas A. Č. prašymas dėl bausmių, paskirtų keliais nuosprendžiais, subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Pritaikius BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą, 1 ir 4 dalis, jam paskirta subendrinta – 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. liepos 2 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenimis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d.

4. Be to, A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-1133/2022, nuteistas už keturis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie subendrintos bausmės iš dalies pridėtos dalys bausmių, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. LITEKO sistemos duomenimis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 24 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 14 d. buvo gautas Alytaus pataisos namų saugumo valdymo skyriaus teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kurie subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi vykdymo tvarkos. Taip pat buvo gautas A. Č. prašymas, kuriuo jis prašė subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę su 2022 m. liepos 7 d. nutartimi.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

10. Skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teisėja buvo šališka, nes teisėja, negalėjo nagrinėti šio klausimo, o bendrindama bausmes rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėdama jo suėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia teisėjos šališkumo priimant skundžiamą nutartį. Nors nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė BK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes ji sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą toje pačioje byloje, tačiau iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamoji byla, kurioje 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas nuosprendis, teisme buvo gauta 2021 m. rugsėjo 7 d., tą pačią dieną buvo paskirtas teisėjas (pranešėjas), o būtent Dalia Ulianskaitė – Zabulionienė, kuri 2021 m. rugsėjo 15 d. pratęsė nuteistajam kardomąją priemonę suėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta ne ikiteisminio tyrimo metu, o tuomet kai byla su kaltinamuoju aktu buvo jau perduota nagrinėjimui teisme. Todėl apelianto skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo yra nepagrįsti. Konstatuotina, jog jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje nenustatyta.

11. BPK 347 straipsnyje nustatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

12. Nors skunde nuteistasis tvirtina, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, tačiau su tokiu A. Č. motyvu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Pažymėtina, kad BK nereglamentuoja pagrindų, kada bausmės, paskirtos už kelias nusikalstamas veikas, skiriant galutinę subendrintą bausmę turi būti subendrintos visiško sudėjimo būdu, o kada dalinio sudėjimo būdu, todėl tai yra teismo nuožiūros sritis, kuria teismas naudojasi įvertindamas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, jog paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu bausmės yra subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrinta bausme. Taip pat nurodyta, jog A. Č. padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas bendrinamais nuosprendžiais, pavojingumas labai nesiskiria. Pirmesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės už penkis apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu – už keturis apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimą padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalį ir bendrinti bausmes apėmimo būdu.

14. Sutiktina su skunde nurodytu nuteistojo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pirmesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes nurodė, jog padaryti penki apysunkiai nusikaltimai, nors iš teikimo duomenų matyti, kad nuteistajam skirtos bausmės už keturias nusikalstamas veikas (BK 178 straipsnio 2 dalis (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), tačiau aukštesniojo teismo vertinu ši aplinkybė nelaikytina esmine, todėl įvertinus šį netikslumą skundžiama nutartis negali būti naikintina.

15. Teismas atmesdamas skunde nurodomus argumentus dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties pažymi, kad nuteistasis vertino tik Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendyje esantį subendrinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 3 (trijų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, ir A. Č. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Iš teismui pateiktų duomenų nėra nustatyta, kad dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo yra nuteistas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelis savarankiškas baudžiamąsias bylas, todėl teigti, kad yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis negalima. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad nuteistojo A. Č. nusikalstamos veikos neatitinka idealios nusikalstamų veikų sutapties požymių, nes vagystės ir turto sunaikinimas ar sugadinimas, yra padaryti skirtingais veiksmais ir skirtingu laiku, neturint vieningo sumanymo, todėl pagrindo bendrinti bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nėra.

16. Teismas pritaria ir skundžiamojoje nutartyje išdėstytiems argumentams, dėl pasirinkto dalinio bausmių sudėjimo būdo ir jos dalies parinkimo, kadangi nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nustatytos tinkamai bei jos patvirtina nusikalstamų veikų sistemingumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytoje teismų praktikoje pateiktus kriterijus, nėra pagrindo daryti išvados, kad nusikalstamos veikos, už kurias paskirta subendrinta bausmė, labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, kadangi kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje nuteistajam pirmaisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės už keturis apysunkius nusikaltimus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu taip pat už apysunkius nusikaltimus bei vieną nesunkų nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas A. Č. bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis ir pagrįstai taikė bausmių sudėjimą iš dalies būdą, o ne bausmių apėmimą įvertindamas visumą aplinkybių.

18. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodomais motyvais, pagrindo nėra. Nutartis paliekama galioti nepakeista, o A. Č. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Č. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.