Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2104-513/2010, iškeltoje pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad darbai iki galo nebuvo atlikti dėl ieškovo kaltės, nes buvo iškelti ne visi rieduliai – atsakovas iškėlė ne visus riedulius, nes rieduliams iškelti lėšos buvo išnaudotos. Likę neiškelti rieduliai apsinešė sąnašomis, tai sustabdė tolimesnius uosto įplaukos kanalo gilinimo darbus ir tapo kliūtimi atsakovui vykdant sutartį. Nesant papildomų susitarimų tarp rangos sutarties šalių dėl likusių riedulių iškėlimo ir juos užnešus sąnašomis, atsakovas pagrįstai atsisakė sąnašas išvalyti, kadangi jos atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar neveikimo. Anot atsakovo, pagal pasirašytą sutartį jis neturėjo pareigos palaikyti projektinį gylį, nes vykdydamas sutartį susidūrė su iš anksto nenumatytomis kliūtimis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nesudarė jam sąlygų užbaigti rangos sutartimi nustatytus darbus, t. y. nepranešė jam, kad visi rieduliai iškelti ir galima atlikti darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Galutinis teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, neatlikta įrodymų vertinimo analizė, išimtinai buvo remtasi tik 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartimi Nr. 34-2007-611 dėl Klaipėdos Jūrų uosto įplaukos kanalo nuo PK-17 iki PK-28 gilinimo, jos papildomais susitarimais, taip perkeliant sutarties nuostatas į galutinį teismo sprendimą ir iš esmės vadovaujantis tik nuostata, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, bet visiškai nesigilinant į priežastis, kodėl minėtoji gilinimo darbų sutartis liko neįvykdyta.Darbų sutarties Nr. 34-2007-611 11.1 punkte buvo numatyta, kad rangovas (atsakovas) dėl savo kaltės neužbaigęs objekto statybos darbų sutartyje numatytu laiku, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. delspinigių nuo neatliktų darbų vertės. Tačiau šiuo atveju atsakovas nebaigė darbų dėl paties ieškovo kaltės, nes jis neparengė darbo fronto, kaip tai buvo numatyta akte Nr. A2.25, pasirašytame 2009 m. kovo 9 d. Ieškovo kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino.Teismas turėjo (privalėjo) nustatyti, kad 2009 m. lapkričio 5 d. ieškovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-610 su UAB „Getelit“, numatant orientacinę darbų apimtį pagal sutartį – pašalinti 120 vnt. riedulių; 2010 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 34-2010-210 taip pat su UAB „Getelit“, numatant jau bendrą sutarties objekto kainą; 2010 m. spalio 13 d. sutartį Nr. 35-2010-545 su UAB „Garant“, įpareigojant iškelti 50 vnt. riedulių, bei nustatyti ar sutartys buvo tinkamai įvykdytos, atsižvelgiant į jų atlikimo terminus. Tokių aplinkybių konstatavimas byloje buvo privalomas atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. kovo 9 d. akte Nr. A2.25 buvo nurodyta, jog nepašalinus papildomų riedulių, negalima atlikti tralavimo standžia sija, kaip tai numatyta sutarties Nr. 34-2007-611 9.1 punkte.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sąnašos susikaupė dėl to, kad atsakovas dirbo lėtai ir neefektyviai. Kadangi papildomų riedulių šalinimui ieškovas pasirinko kitus rangovus ir neiškelti rieduliai apsinešė sąnašomis, atsakovui atsirado kliūčių vykdyti darbus. Atsakovas pagrįstai atsisakė išvalyti sąnašas, nes jos atsirado ne dėl atsakovo kaltės ar neveikimo ir tai vertintina, kaip ieškovo primesta prievolė, neprisiimta sutartimi. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, neįvertino aplinkybės, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kad tinkamai parengtame techniniame projekte turėjo būti įvertintas galimų riedulių, kuriuos reikėtų iškelti skaičius. Riedulių skaičius techniniame projekte akivaizdžiai skyrėsi nuo realiai uosto akvatorijoje esamų riedulių skaičiaus. Tą patvirtina aktas Nr. A2.20, kuriame konstatuota, kad iki 2009 m. vasario 27 d. iškelti 555 rieduliai bei 2009 m. rugpjūčio 11 d. aktas Nr. 2.86, kuriame ieškovo atstovai patvirtino, kad pagal gilinimo darbų sutartį iškelta 572 vnt. riedulių. Tai sudaro pagrindą manyti, kad gilinimo darbų atlikimui, parengtas techninis projektas, kas liečia inžinerines geologines sąlygas, turėjo trūkumų ir buvo tobulintas.Atsakovas savo prievolinius įsipareigojimus pagal sutartis yra įvykdęs visiškai ir yra pasirengęs atlikti jam pagal sutartį priklausančius tralavimo standžia sija darbus, todėl sąnašų susikaupimas nepagrįstai vertinamas kaip atsakovo atliktų darbų trūkumas.Galutiniame teismo sprendime teigiama, kad dalis atsakovo darbų yra perduota, tačiau 34 484 591,22 Lt vertės darbai neperduoti. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad atsakovas gavo ieškovo raštą Nr. UD-7.3-65, kuriame teigiama, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 yra atlikta darbų už 53 998 406,62 Lt, apmokėta 49 502 623,27 Lt, sulaikoma suma pagal sutarties Nr. 34-2007-611 punktą Nr. 4.8 yra 4 495 783,35 Lt. Faktą, kad šalys, vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, finansiškai yra atsiskaičiusios, patvirtina 2010 m. spalio 29 d. raštu Nr. 1.13-201-3221 ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis, teigdamas, kad darbų vykdymo metu, kiekvieno darbų aktavimo metu yra pasirašomi abipusiai darbų atlikimą patvirtinantys aktai. Tokios dėstomos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas sąmoningai klaidino teismą, o tai vertintina kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, žinojo, kad šalys vykdydamos gilinimo darbų sutartį Nr. 34-2007-611, faktiškai yra atsiskaičiusios, išskyrus pagal sutarties 4.8 punktą sulaikoma 10 % suma nuo atliktų darbų vertės. Atsakovo (apelianto) atstovui, dalyvavusiam teismo posėdžiuose, ši aplinkybė nebuvo žinoma. Kad šalys, vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, faktiškai yra atsiskaičiusios, paaiškėjo tik priėmus galutinį teismo sprendimą ir ruošiant procesinius dokumentus kitoje byloje, esant toms pačioms proceso šalims. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, - kad šalys vykdydamos gilinimo darbų sutartį faktiškai yra atsiskaičiusios, buvo ne tik pagrindas teismui pateikti apeliacinį skundą, bet ir iš naujo įvertinti skaičiuojamų delspinigių teisėtumo klausimą.

2010 m. rugsėjo 21 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje buvo surašytas aktas Nr. A2.107 „Dėl padarytų defektų taisymo išlaidų sumos apskaičiavimo“. Šiuo aktu, be kitko, buvo nustatyta, kad iki akto tvirtinimo dienos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patyrė 1 698 368,28 Lt nuostolių - išlaidų, šalinant defektus pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34- 2007-611 vykdė netinkamai, šių aplinkybių, vadovaujantis CK 6.75 straipsniu, nepaneigė, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį.2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 11.1 punktas numato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs objekto statybos darbų sutartyje numatytu laiku, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius. Statybos darbų užbaigimo tvarką nustato sutarties 9.1 punktas. 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr.34-2007-611 papildomo susitarimo Nr. 1 13 punktas (dėl 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 34- 2007-611 4.9 p. pakeitimo) numato, kad atsiskaitoma kiekvieną mėnesį už faktiškai atliktus darbus pagal darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Tačiau šių aktų pasirašymas bei apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus negali būti pagrindas nevykdyti 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 9.1 punkto ir atleisti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nuo atsakomybės pagal sutarties 11.1 punktą.UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įrodymai turėtų būti tiriami žodiniame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimas naikintinas, byla perduotina Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 265 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), kuria remdamasis apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieškinį dėl 869 011,70 Lt delspinigių priteisimo pareiškė, remdamasis tuo, kad atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ netinkamai įvykdė 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 – nustatyta tvarka ir terminais perdavė tik dalį darbų, kiti darbai, kurių apimtis yra 34 484 591,22 Lt, liko neperduoti, nes nepatvirtintas standžia sija projektinis gylis (1-4 b. l., 1 t.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611 rangovas (UAB „Klaipėdos hidrotechnika“) įsipareigojo savo rizika atlikti gilinimo darbus pagal užsakovo (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos) pateiktą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo nuo PK – 17 iki PK 28 gilinimo (I ir II darbų etapai) techninį projektą ir techninę užduotį, perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (sutarties 1.1. p.). Dėl šios sutarties šalys sudarė papildomus susitarimus: 2007 m. gruodžio 14 d. papildomą susitarimą Nr. 1 (11-13 b. l., 1 t.), 2008 m. rugpjūčio 20 d. papildomą susitarimą Nr. 2 (14-15 b. l., 1 t.), 2008 m. rugsėjo 12 d. papildomą susitarimą Nr. 3 (16-17 b. l., 1 t.). Minėtais susitarimais buvo pakeistas sutartimi nustatytas darbų vykdymas ir atsiskaitymo tvarka bei sureguliuotas papildomų darbų kiekio nustatymas bei apmokėjimas.

Pagrindine sutartimi šalys buvo susitarę, jog sutarties objekto kaina, nustatyta atvirojo konkurso būdu – 53 999 633,30 Lt, įskaitant PVM – 8 237 232,20 Lt (2.1 p., 6 b. l., 1 t.), tačiau papildomais susitarimais sutarties objekto kaina keitėsi ir paskutiniu papildomu susitarimu buvo sutarta, jog sutarties objekto kaina – 52 386 583,30 Lt, įskaitant PVM – 7 991 173,72 Lt; papildomų darbų kaina baruose a1-1, b1-1 iki 1 613 050,00 Lt, įskaitant PVM – 246 058,47 Lt; bendra sutarties kaina – iki 53 999 633,30 Lt, įskaitant PVM – 8 237 232,20 Lt (16 b. l., 1 t.). Pagal sutartį gilinimo darbai laikomi baigtais, kai tralavimu standžia sija patvirtinamas projektinis gylis (sutarties 9.1 p., 9 b. l., 1 t.).

Ieškovas atsakovo prievolę sumokėti delspinigius kildina iš 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 11.1 punkto, pagal kurį šalys susitarė, jog rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs objekto statybos darbų sutartyje numatytu laiku, moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės (9 b. l., 1 t.). 2008 m. rugsėjo 12 d. papildomu susitarimu Nr. 3 šalys susitarė, jog darbų užbaigimo terminas – 2008 m. gruodžio 31 d., o esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kurios neleistų vykdyti riedulių pašalinimo darbų, gilinimo darbų užbaigimo terminas gali būti pratęsiamas nepalankių dienų skaičiumi (papildomo susitarimo 4 p., 16 b. l., 1 t.). Ieškovas 2009 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. UD-3.1.1.4333 davė atsakovui sutikimą darbus užbaigti iki 2010 m. sausio 18 d. (26 b. l., 1 t.). Kadangi atsakovas iki nurodyto termino neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas už kiekvieną pavėluotą dieną (už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. gegužės 24 d.) apskaičiavo delspinigius ir atsakovui išrašė dvi sąskaitas delspinigiams apmokėti – iš viso 869 011,70 Lt sumai (18, 19 b. l., 1 t.).

Atsižvelgiant į sudarytos sutarties (ir papildomų susitarimų) sąlygas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsiranda civilinė atsakomybė, t. y. pareiga sumokėti ieškovo prašomus delspinigius, svarbu nustatyti, ar atsakovas neužbaigė pagal sutartį Nr. 34-2007-611 prisiimtų darbų sutartu laiku dėl savo kaltės. Nenustačius atsakovo kaltės dėl darbų pridavimo vėlavimo, jam negali atsirasti pareiga mokėti sutartyje sutartas netesybas.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimą tenkinti ieškovo ieškinį (palikti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą nepakeistą) iš esmės grindė tik keliais aspektais. Pirmiausia, jis konstatavo, jog byloje esančių VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos posėdžių dėl rangovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdomų rangos darbų protokolų, šalių susirašinėjimų duomenimis įrodyta, kad nepaisant papildomų susitarimų bei finansavimo, atsakovas dirbo lėtai ir neefektyviai, dėl to buvo pažeisti nustatyti terminai, susikaupė sąnašos, nebuvo pasiektas projektinis gylis. Antra, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pastarasis neatsako už riedulių iškėlimą bei sąnašų susidarymą. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, jog sutartimi nustatyta, kad atsakovas darbus įsipareigojo atlikti savo rizika, darbų trūkumus privalėjo taisyti savo lėšomis bei atsakyti už perduoto rajono gylio palaikymą (13 b. l., 2 t.).

Atsakovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ apeliaciniu skundu teigia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, neatlikta įrodymų vertinimo analizė, išvados padarytos remiantis tik keliais dokumentais, visiškai nepasisakant dėl kitų rašytinių įrodymų. Anot jo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog būtent dėl jo kaltės nebuvo laiku atlikti darbai. Atsakovas pažymi, jog byloje yra pakankamai įrodymų (kurių teismas nevertino), įrodančių, jog būtent dėl ieškovo kaltės vėlavo darbai.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės, atliko nepakankamą byloje surinktų rašytinių įrodymų analizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp byloje esančių surinktų rašytinių įrodymų yra prieštaravimų, kurių nepašalinus, negalima teisingai išspręsti bylą ir priimti pagrįstą galutinį teismo sprendimą.

Kaip matyti iš tarp šalių 2007 m. gruodžio 14 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 34-2007-611 ir 2008 m. rugpjūčio 20 d. papildomo susitarimo Nr. 2 turinio, į grunto kasimo darbus įėjo riedulių, kurių didžiausias diametras iki 0,8 m. šalinimas gilinamoje akvatorijoje, taip pat buvo numatyta, jog riedulių, kurių didžiausias diametras didesnis kaip 0,8 m., pašalinimą baruose a1-1 bei b1-1 rangovas atlieka iš anksto suderinęs darbų vykdymo laiką su užsakovu ir gavęs jo sutikimą vykdyti darbus, esant šių darbų vykdymui palankioms meteorologinėms sąlygoms (6 b. l., 14-15 b. l., 1 t.). Sutartimi buvo taip pat sutarta dėl riedulių, kurių didžiausias diametras nuo 0,8 m iki 1,5 m, taip pat virš 1,5 m., iškėlimo ir transportavimo kainos. Taip pat sutarta, jog riedulių šalinimas apmokamas pagal faktiškai iškeltą ir iškrautą ant kranto užsakovo nurodytoje vietoje kiekį (7 b. l., 1 t.). Taigi, vienas iš gilinimo darbų sutarties vykdymo etapų buvo susijęs su riedulių šalinimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gilinimo darbų sutarties vykdymas ir terminų skaičiavimas, sankcijų taikymas buvo sustabdytas nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., tačiau nenustatė darbų vykdymo sustabdymo priežasčių. Kaip matyti iš 2009 m. kovo 9 d. aktų Nr. A2.20 ir Nr. A2.25, buvo nustatyta, kad iki 2009 m. vasario 27 d. iškelti 555 rieduliai, nors techniniame projekte numatyta iškelti 275 riedulius (131 b. l., 1 t.). Taip pat nurodyta, kad sutartyje numatyta pinigų suma yra išnaudota, tačiau akvatorija negali būti priimta, nes gilinant akvatoriją, rastas didesnis riedulių skaičius, nei numatyta sutartyje; nepašalinus papildomų riedulių, negalima atlikti tralavimo standžia sija, kaip tai numatyta sutarties Nr. 34-2007-611 9.1 punkte (133 b. l., 1 t.). 2009 m. kovo 9 d. aktu Nr. A2-25 susitarta sustabdyti 2007 m. gruodžio 14 d. sutartyje Nr. 34-2007-611 numatytų darbų atlikimo termino skaičiavimą iki darbų pagal rangos sutartį papildomų riedulių šalinimo įvykdymo pabaigos. 2009 m. kovo 9 d. aktu Nr. A2.20 nutarta pradėti viešųjų pirkimų procedūras nenumatytų 168 riedulių pašalinimui ir pratęsti sutartyje Nr. 34-2007-611 numatytų darbų įvykdymo terminą iki 2009 m. birželio 30 d.

Sutartis pašalinti papildomus 168 riedulius buvo sudaryta su tuo pačiu rangovu – UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2009 m. gegužės 6 d. (žr. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-272, 139 142 b. l., 1 t.). Kaip matyti iš ieškovo 2009 m. gruodžio 10 d. rašto Nr. UD-3.1.1.4333, adresuoto atsakovui (26 b. l., 1 t.), ieškovas pripažino, jog atsakovas minėtą sutartį įvykdė 2009 m. rugpjūčio 31 d., todėl numatytų darbų atlikimo termino skaičiavimo sustabdymo terminas baigėsi 2009 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas šiuo raštu darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2010 m. sausio 18 d.

Atkreiptinas dėmesys ir į 2009 m. rugpjūčio 11 d. akte Nr. A2-86 (130 b. l., 1 t.) nurodytas aplinkybes, jog traluojant akvatoriją nuo PK0 iki PK 28 užfiksuotos navigacinės kliūtys trijuose taškuose, o akvatorijoje nuo PK-5+50 iki PK-11 vienuolikoje taškų; kiek yra riedulių kiekviename taške nežinoma; orientacinis kiekis gali būti 80 vienetų. Šiuo aktu buvo nutarta pradėti viešųjų pirkimų procedūras nenumatytų 110 riedulių pašalinimui. Šiems papildomiems rieduliams pašalinti tarp ieškovo ir rangovo (UAB „Klaipėdos hidrotechnika“) buvo sudaryta 2009 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-534 (143-146 b. l., 1 t.). Šioje sutartyje nurodyta, kad darbai pradedami po sutarties pasirašymo ir baigiami per 60 tinkamų kėlimo darbams dienų. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, dėl kurių negalima vykdyti riedulių šalinimo įplaukos kanale, kai vėjo greitis > 12 m/s, bangavimas >0,5 ir ledonešis), sutarties terminas gali būti pratęsiamas nepalankių darbo dienų skaičiumi (3 sutarties dalis).

Apeliantas teigia, kad pagal minėtas papildomas statybos rangos sutartis dėl riedulių pašalinimo jis įvykdė pilnai ir šiuo atveju riedulių pasirodė esą žymiai daugiau, nei buvo įsipareigota iškelti sutartinių įsipareigojimų pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų aplinkybių nevertino, nesprendė, ar riedulių šalinimo darbai turėjo įtakos atsakovo atliekamiems darbams. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos 2009 m. gegužės 6 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-272 ir 2009 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-534 buvo įvykdytos laiku, jeigu ne laiku, ar tai turėjo įtakos, jog darbai pagal pagrindinę sutartį nebuvo įvykdyti sutartu terminu. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar 2009 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-534 apskritai buvo įvykdyta visa apimtimi. Nustačius, kad šios sutarties vykdymas buvo užsitęsęs, atsirastų pagrindas vertinti, ar atsakovas pats savo veiksmais užtęsė ir pagrindinės sutarties vykdymą. Kita vertus, teismas, nustatęs, jog atsakovas tinkamai įvykdė 2009 m. rugsėjo 28 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-534, turėjo spręsti, ar atsakovas apskritai būtų galėjęs toliau tęsti darbus pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611, nes kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2009 m. lapkričio 5 d. ieškovas ir UAB „Getelit“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-610 dėl riedulių pašalinimo (147-150 b. l., 1 t.). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios buvo minėtos sutarties sudarymo priežastys: ar tai lėmė aplinkybė, kad atsakovas nevisiškai įvykdė 2009 m. rugsėjo 28 d. statybos sutartį Nr. 34-2009-534, ar tai, kad paaiškėjo, jog reikia pašalinti papildomai riedulių, kurie galėjo trukdyti atsakovui įvykdyti pagrindinę sutartį Nr. 34-2007-611, nors tai turėjo tiesioginės teisinės reikšmės priimant sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, ir į tai, kad 2010 m. kovo 20 d. ir 2010 m. spalio 13 d. buvo sudarytos papildomos statybos rangos sutartys su UAB „Getelit“ dėl riedulių iš gilinamo įplaukos kanalo pašalinimo (152-155 b. l., 1 t.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė jų įrodomosios reikšmės, vertinant atsakovo kaltę dėl darbų nevykdymo.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju paaiškėjus, jog rieduliai nebuvo kliūtis laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611, galutiniam sprendimui turi teisinę reikšmę, ar atsakovas nustatytu laiku neįvykdė darbus dėl savo kaltės (dirbo aplaidžiai, neefektyviai ir pan.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas vykdė darbus neefektyviai ir lėtai, dėl ko susikaupė sąnašos ir nebuvo pasiektas projektinis gylis, vadovavosi byloje esančiais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos posėdžių protokolais, šalių susirašinėjimais, tačiau šių įrodymų turinio atskirai neaptarė, nenurodė, kokias bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia, ir kodėl būtent tokias išvadas teismas padarė. Neatskleidęs įrodymų, kuriais vadovavosi, turinio ir esmės, teismas priėmė iš esmės nepagrįstą sprendimą, todėl pagrįstas yra apelianto teiginys, jog toks sprendimas negali būti pripažintas pakankamai motyvuotu.

Pirmosios instancijos teismas, sprendimu pripažindamas, kad liko neperduota 34 484 591,22 Lt vertės darbų, nenurodė, kokiais rašytiniais įrodymais vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik ieškovui pagrindus tokios apimties darbų neįvykdymą dėl paties atsakovo kaltės, jis turėjo teisę reikalauti delspinigių. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, taip pat netyrė, ar yra pakankamas pagrindas priteisti ieškovo prašomą delspinigių sumą – t. y. 869 011,70 Lt.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teisme atskirai buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1066-538/2011 pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl 855 217,86 Lt delspinigių priteisimo. Savo ieškinį ieškovas grindė ta pačia 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartmi Nr. 34-2007-611, tik prašoma priteisti delspinigių suma apskaičiuota už kitą laikotarpį – nuo 2010-05-25 iki 2010-09-25 (178-180, 184-186 b. l., 2 t.). Šiuo gi atveju Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. sprendime padarė visai kitokias išvadas, nei nagrinėjamoje byloje 2010 m. gruodžio 7 d. sprendime. Civilinėje byloje Nr. 2-1066-538/2011 teismas padarė išvadą, jog atsakovė negalėjo atlikti tralavimo sija darbų, kadangi dėl parengto projekto ydingumo ir po papildomai sudarytų rangos sutarčių Nr. 34-2009 ir Nr. 34-2009-534 ne visus riedulius pavyko ištraukti už šalių suderėtą kainą. Taip pat teismas nustatė, kad buvo atlikta darbų už 56 319 746,62 Lt. Taigi teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1066-538/2011, ir nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriais buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, yra prieštaringi. Nors kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs (yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui), tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo padarytas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant nagrinėjamoje byloje atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ civilinės atsakomybės klausimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnikos“ civilinės atsakomybės klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 str.). Iš to seka išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo patenkintas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, t. y. liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti iš esmės negalima, sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštą prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Šioje byloje 2011 m. sausio 26 d. priimta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 5 845 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėjo iki procesinio teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, priteisti iš jo šį žyminį mokestį šioje proceso stadijoje nėra pagrindo. Bylinėjimosi išlaidų apskirstymo šioje byloje klausimas turi būti sprendžiamas, bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priimant procesinį teismo sprendimą dėl bylos esmės (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.