Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamųjų gynėjui – advokatui Aivarui Alimui, nukentėjusiojo atstovei - advokatei Loretai Guižauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" - direktorius, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 9 p., ir V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini)Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, užsiima individualia veikla, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 138 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą:

jis 2019 m. balandžio 11 d. apie 13:00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine J. R. metu, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu savo sutuoktinei į kairį petį, o šiai nugriuvus, sudavė jai dar ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą. Po to, suėmęs ir stipriai spausdamas J. R. dešinės rankos dilbį, išstūmė ją į laiptinę ir bandė nustumti nuo laiptų, padarydamas J. R. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamą odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje.

T. R. ir V. Ž. nesunkiai žalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų:

jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. gruodžio 12 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, T. R. jėga atidarė ties požeminės automobilių aikštelės vartais sustojusio D. G. vairuojamo automobilio BMW 328i, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, pastarąjį užpuolė, t.y. alkūne sudavė D. G. kelis smūgius į veidą, tada atsisėdo ant priekinės sėdynės šalia D. G., apglėbė pastarojo kaklą ir smaugė bei jėga lenkė D. G. prie savęs, o tuo pat metu pro galines duris į automobilio galą įlipęs V. Ž. plastmasine virvele smaugė D. G. kaklą, o po to grasino peiliu. Kaltinamųjų smurtinis išpuolis prieš D. G. pasibaigė pašaliniam asmeniui išgirdus nukentėjusiojo pagalbos šauksmą, išėjus į gatvę bei nukentėjusiajam pavykus pasprukti iš automobilio.

Kaltinamasis T. R. ir nukentėjusioji J. R. yra sutuoktiniai, taigi jie yra šeimos nariai (t. 3, b.l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismui juos balsu perskaičius, V. Š. parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. Š. parodė, kad ji yra Greitosios medicinos pagalbos skubios pagalbos specialistė. 2019-12-12 ji dirbo su GMP brigada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 16.02 val. gavo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini)yra sumuštas apie 20 metų amžiaus vyras: veido sumušimai, žaizdos. Atvykus nurodytu adresu, rado vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, D. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris skundėsi stipriu galvos ir nugaros skausmu. D. G. paaiškino, kad jis buvo užpultas ir sumuštas ir, kad iš jo norėjo pagrobti automobilį, t.y. jam sėdint savo automobilyje, į automobilį įšoko du jaunuoliai, kurie sudavė jam smūgius, jį smaugė. D. G. buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, ant jo veido buvo matyti įdrėskimai, galimai ant veido, ties akimis jau buvo ir hematoma. Apžiūros metu smaugimo žymių nebuvo išryškėję. Preliminari D. G. diagnozė buvo: nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas. Ji tokią diagnozę pažymėjo med. iškvietimo kortelėje, nes D. G. skundėsi dideliais nugaros skausmais. Po apžiūros buvo nuspręsta D. G. vežti į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (Šiltnamių g. 29, Vilnius) detalesnei apžiūrai, konkrečiai dėl nugaros ir galvos skausmų (t. 2, b.l. 56-57).

Apklaustas teismo posėdžio metu kaip liudytojas D. P. paaiškino, kad įvykio dieną dirbdamas ofise (duomenys neskelbtini) išgirdo šauksmą „padėkit“, išėjo iš ofiso ir prie parkingo pamatė BMW automobilį, kuriame kažkas vyko, jis judėjo. Kai žengė link automobilio, pro priekines keleivio dureles iššoko nukentėjęs, jis prašė pagalbos, minėjo, kad jam peiliu grasino. Tada iš vairuotojo vietos iššoko vyriškis (past. – parodė į kaltinamąjį T. R.), o iš galo iššoko kitas vyriškis (past. – parodė į kaltinamąjį V. Ž.) ir abu liko stovėti prie automobilio. Jis paklausė nukentėjusiojo, ar jis pats išsikvies policiją, šis atsakė, kad užpuolikai paėmė jo telefoną. Telefonas buvo pas šviesų vyrą (past. – V. Ž.) rankose. Nukentėjęs priėjo prie V. Ž., griebė šiam iš rankų telefoną, grįžo prie jo (liudytojo) ir jie abu nuėjo į ofisą, užsirakino, iškvietė policiją. Kaltinamieji liko prie automobilio, stebėjo situaciją, jie jautėsi užtikrintai, nebuvo išsigandę sakė „kvieskit policiją“, tamsus kaltinamasis (T. R.) priėjo prie ofiso lango ir pažiūrėjo į vidų. Kai atvyko policija, kaltinamųjų jau nebuvo. Nukentėjęs jaunuolis pasakojo, kad jam privažiavus prie parkingo, ten stovėjo du žmonės, vienas plėšė dureles, kitas įšoko į galą, smaugė jį. Nukentėjusiajam lyg buvo kažkokie sužalojimai galvoje, lyg kraujo buvo ant veido. Medikus iškvietė atvykę policijos pareigūnai. Kai jie išėjo iš ofiso, automobilis stovėjo atidarytomis durelėmis. Automobilis buvo neužvestas, nukentėjęs lyg turėjo su savimi raktelius.

Iš 2020-01-29 surašyto medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniajam ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėtas D. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) 2019-12-12 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas Nr. LA 2019-168797/1040-V-2019-243685 ir DVD optinis diskas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. D. G. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta (t. 2, b.l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo eksperto Jono Mindaugo Paliulio 2020-02-28 specialisto išvados Nr. G 673/2020(01) seka, kad D. G. nustatytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padarytas stuburo juosmens trečio slankstelio kūno kompresinis lūžis, kuris galėjo būti padarytas per jėgą sulenkiant liemenį per juosmenį (stuburo juosmeninę dalį) ir suspaudžiant trečią juosmens slankstelį. Nustatytas, objektyvizuotas tik vienas kūno sužalojimas - stuburo juosmens 3-čio slankstelio lūžis, kuris padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Tačiau tiksliau sužalojimo padarymo laiko (lūžis šviežias ar senas) pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Reikalingas kontrolinis radiologinis tyrimas. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl stuburo slankstelio lūžio sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui). Kompresinis juosmens slankstelio lūžis gali įvykti nuo slankstelio suspaudimo per jėgą sulenkiant stuburą, nepriklausomai nuo stuburo sulenkimo priežasties. Sužalojimas galėjo būti padarytas nenaudojant jokio pašalinio mechanizmo. Pėdsakų, kurie nurodytų į konkretų sužalojimo mechanizmą (sužalojimo aplinkybes) nenustatyta. Sužalojimo - stuburo slankstelio lūžio padarymo galimybė nurodyto smurto (įvykio) metu neatmetama (t. 2, b.l. 26-27).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. 2019-12-18 tarnybinio pranešimo turinio seka, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-52615-19 nustatyta, kad du asmenys, kurių požymiai buvo nurodyti, pasišalindami iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), nuėjo (duomenys neskelbtini) g. link parduotuvės "IKI" (pridedamas iš viešbučio "(duomenys neskelbtini)" gautas vaizdo įrašas) Parduotuvės "IKI" automobilių aikštelėje vienas iš vyrų (su barzdele, be plaukų, apsirengęs striuke, su šviesia apykakle) po Audi markės automobiliu išmetė nenustatytą daiktą, panašų į peilį. Patikrinus aikštelę, kur buvo numestas daiktas, jokių daiktų nerasta, kadangi vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas tik 2019-12-16. Apėję visą automobilių aikštelę vaikinai nuėjo link Kauno/Algirdo g. sankryžos, po to - Algirdo gatve link T. Ševčenkos g. sankryžos, kur pasuko į dešinę, praėjo pro parduotuvę "Maxima" ir Mindaugo g. nuėjo žemyn link J. Basanavičiaus gatvės (t. 2, b.l. 82).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. 2019-12-18 tarnybinio pranešimo turinio seka, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-52615-19, nustatyta, kad du asmenys, kurių požymiai buvo nurodyti, pasišalindami iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), ėjo pėsčiomis Mindaugo gatve link Tauro gatvės. Sankryžoje ties Mindaugo g. ir Kalinausko g. nuėjo neaiškia kryptimi, o 2019-12-12 apie 15:34 val. prie (duomenys neskelbtini), namo jie atėjo pėsčiomis Mindaugo gatve nuo Panerių g. Pridedamas įrašas (t. 2, b.l. 83).

Iš parduotuvės "IKI“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinio seka, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019-12-12 15:47 val. Mindaugo gatve nuo sankryžos su Kauno g. eina du vyrai, vėliau identifikuoti kaip T. R. ir V. Ž.. Paėję Mindaugo g. apie 100 m, ties įvažiavimu į "IKI" parduotuvę, vyrai pasuka į automobilių stovėjimo aikštelę, abu dairosi į visas puses, 15:48 val. T. R. prieina prie stovinčio Audi markės automobilio, išmeta ir po automobiliu paspiria į peilį panašų daiktą. Tada abu nueina Kauno g. kryptimi (t. 2, b.l. 84-86).

Iš viešbučio "(duomenys neskelbtini)" pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinio seka, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019-12-12 15:46 val. Mindaugo gatve link sankryžos su Kauno g. eina du vyrai, vėliau identifikuoti kaip T. R. ir V. Ž.. Vyrai prieina sankryžą ir ją pereina, toliau nueidami tiesiai Mindaugo gatve (t. 2, b.l. 87-89).

Iš (duomenys neskelbtini) pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinio seka, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019-12-12 16:10 val. Mindaugo gatve nuo sankryžos su J. Basanavičiaus g. link sankryžos su K. Kalinausko g. eina du vyrai, vėliau identifikuoti kaip T. R. ir V. Ž.. Vyrai praeina priešinga, nei esantis archyvas, kelio puse. Kur toliau nueina vyrai kamerų pagalba negalima nustatyti (t. 2, b.l. 90-92).

Iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo turinio seka, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2019-12-12, tikslus laikas nežinomas, Algirdo g. nuo Kauno g. pusės link T. Ševčenkos gatvės eina du vyrai, vėliau identifikuoti kaip T. R. ir V. Ž. (t. 2, b.l. 93-95).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. 2019-12-30 tarnybinio pranešimo turinio seka, kad išanalizavus T. R. naudojamo telefono numerio 8-(duomenys neskelbtini) (Tele2, IAP) ir V. Ž. tel. Nr. 8-(duomenys neskelbtini) (TELE2 IAP) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotines matyti, kad T. R. ir V. Ž. 2019-12-12 nuo 15:35 val. iki 15:44 val. buvo celės veikimo zonoje ((duomenys neskelbtini)), kuri apima ir (duomenys neskelbtini), namą. Iškart po įvykio abu vyrai nuėjo link parduotuvės IKI, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau Algirdo g. link Vivulskio g. , Gedimino pr. ,Konstitucijos pr., Kalvarijų g. Apie 18:30 val. abu vaikinai buvo celės veikimo zonoje (Kauno g. 14, Vilnius), vietoje, o tai yra įvykio vietoje arba šalia. Prieš ir po įvykio abu vyrai bendravo su tuo pačiu ryšiu, kurio tel. Nr. 8-(duomenys neskelbtini) (naudotojas nenustatytas) (t. 2, b.l. 118-119).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Plėšimas) atsako tas, kas įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl savanaudiškų paskatų.

Abi pastarosios veikos padaromas tyčia, tai yra kaltininkui (-ams) suprantant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, numatant žalingas pasekmes ir, plėšimo atveju, jų norint (tiesioginė tyčia), o nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, ir sąmoningai leidžiant kilti tokioms pasekmėms (netiesioginė tyčia).

BPK 256 str. 2 d. nustatyta tvarka teismas pranešė bylos dalyviams apie tai, kad kaltinamiesiems T. R. ir V. Ž. inkriminuojama veika pagal BK 138 str. 2 d. 9 p. gali būti perkvalifikuota bei kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d. arba pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., arba pagal BK 140 str. 1 d.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visos trys pastarosios veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir 140 str. 1 d. padaromos tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui (-ams) suprantant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, numatant žalingas pasekmes ir norint tokių pasekmių arba sąmoningai leidžiant kilti tokioms pasekmėms (BK 15 str. 2-3 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2019-12-12 apie 15,40 val., (duomenys neskelbtini)esančio namo kieme, kaltinamieji T. R. ir V. Ž. užpuolė prie požeminės automobilių aikštelės automobiliu BMW 328i, valst. nr. (duomenys neskelbtini) privažiavusį D. G. ir jį sumušė. Tą patvirtina proceso metu buvę nuoseklūs nukentėjusiojo D. G., liudytojų D. P., B. K., E. B. ir V. Š. parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys. Liudytojas D. P. parodė, jog išėjo iš savo biuro išgirdęs nukentėjusiojo pagalbos šauksmą. Liudytojas B. K. parodė, jog eidamas gatve matė, jog automobilyje kažkas vyksta, todėl paskambino į Bendrajį pagalbos centrą. Abu minėti liudytojai parodė matę kaip iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipo išsigandęs nukentėjęs, po to iš automobilio išlipo du vyriškiai, buvo konfliktas, sumaištis. Iš BPC pateiktų skambučių išklotinių turinio seka, kad 2019-12-12 15,44 val. į BPC paskambinęs D. K. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), prie mašinos trise mušasi. Tuo pat metu į BPC skambino ir nukentėjęs D. G., jis pranešė, kad jį užpuolė du nepažįstami vaikinai, kurie yra šalia jo, patvirtino, kad jį muša, prašė padėti, greičiau atvažiuoti. Liudytoja – policijos pareigūnė E. B. patvirtino, jog D. G. nurodė, kad jam automobilyje buvo smogta keletą kartų į veidą, kad gale sėdėjęs vaikinas jį smaugė juodos spalvos plastikine juostele, po to dar grasino peiliu. Liudytoja – GMP darbuotoja V. Š. patvirtino, jog D. G. skundėsi stipriu galvos ir nugaros skausmu, jis paaiškino, kad automobilyje buvo dviejų asmenų užpultas ir sumuštas, taip pat buvo smaugiamas, ant jo veido matė įdrėskimus.

Iš 2020-02-28 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 673/2020(01) seka, kad 2019-12-12 radiologinio tyrimo metu D. G. nustatytas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkantis stuburo juosmens trečio slankstelio kūno kompresinis lūžis galėjo būti padarytas per jėgą sulenkiant liemenį per juosmenį ir suspaudžiant trečią juosmens slankstelį, tačiau tiksliau sužalojimo padarymo laiką, t.y. nustatyti, ar lūžis šviežias ar senas, galima tik atlikus kontrolinį radiologinį tyrimą (t. 2, b.l. 26-27). Nukentėjusiajam D. G. 2020-07-29 atikus kontrolinį radiologinį tyrimą bei jo pagrindu teismo pavedimu atlikus teismo medicinos specialisto tyrimą, buvo gauta 2021-01-26 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. PKG12(60)/2021(01), kurioje nurodoma, kad 2020-02-28 specialisto išvadoje Nr. G 673/2020(01) D. G. nustatytas stuburo L3 slankstelio kompresinis lūžis galėjo būti padarytas tiriamo įvykio metu, t.y. 2019-12-12, slankstelio suspaudimo per jėgą sulenkiant stuburą momentu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžio gijimas užtrunka ilgiau nei 10 dienų (t. 5, b.l. 12-14).

Nors pastaroji teismo medicinos specialisto išvada yra tikėtino pobūdžio, tačiau pabrėžtina, kad kasacinėje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tikėtina ekspertinė išvada nereiškia jos neleistinumo, tokia išvada pripažintina įrodymu, jei ją patvirtina kiti bylos duomenys. Šioje byloje surinkti kiti įrodymai patvirtina, kad nukentėjęs D. G. stuburo L3 slankstelio lūžį patyrė būtent nagrinėjamo užpuolimo metu. Nustatyta, kad kaltinamasis T. R., būdamas automobilyje šalia nukentėjusiojo, jėga lenkė pastarąjį link savęs. Nukentėjęs parodė, kad iškart po įvykio pajuto stiprų stuburo skausmą. Aplinkybę, kad nukentėjęs skundėsi stuburo skausmu, nurodė teisme liudijusios įvykio vieton atvykusios GMP gydytoja V. Š. ir policijos pareigūnė E. B.. Tai užfiksuota ir ROIK ataskaitų žiūryklėje. Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad iš įvykio vietos į RVUL vežtam D. G. preliminariai buvo diagnozuotas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (TLK-10-AM diagnozė S 30.00), o iš 2019-12-12 RVUL medicinos dokumentų išrašo LA 2019-168797/1040-V-2019-243685 matyti, kad D. G. buvo įtartas stuburo L3 slankstelio senas lūžimas ( t. 2, b.l. 28-32, 33).

Teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam D. G. nustatytas stuburo L3 slankstelio lūžis sietinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų T. R. ir V. Ž. prieš jį atliktais smurtiniais veiksmais, nepaisant, kad nukentėjęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog prieš keletą metų jautė nugaros juosmeninės dalies skausmus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo medicinos specialisto tyrimas būtent ir buvo skirtas tam, kad, įvertinus L3 slankstelio lūžio gijimo eigą galima būtų spręsti dėl lūžio senumo. Gautoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 673/2020(01) konstatuota, kad, lyginant kompiuterinės tomografijos tyrimo, kuris buvo atliktas nukentėjusiajam iškarto po įvykio, t.y. 2019-12-12 rezultatą su kompiuterinės tomografijos tyrimu, atliktu 2020-07-29, stebimas ryškus L3 slankstelio lūžio gijimas, kas rodo, jog 2019-12-12 nustatytas lūžis buvo ūmus.

Iš kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų turinio seka, kad aktyviausius ir stipriausius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko kaltinamasis T. R., t.y. būtent jis automobilyje jėga lenkė nukentėjusįjį per liemenį ir kas, tikėtina, būtent ir sukėlė nukentėjusiojo stuburo slankstelio lūžimą. Tuo tarpu kaltinamasis V. Ž. apskritai neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir tvirtino, kad akimirkai įlipęs į automobilį jis tik bandė išskirti besigrumiančius T. R. ir D. G.. Minėta, kad kaltinamojo V. Ž. parodymai paneigti nukentėjusiojo D. G. nuosekliais parodymais, jog abu kaltinamieji veikė išvien ir, kad V. Ž. jį smaugė, be to, grasino peiliu. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje situacijoje V. Ž. buvo mažiau aktyvus ir, kad jis tik prisijungė prie T. R. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, neatleidžia jo, kaip bendrininko, nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį abu kaltinamieji atliko tyčinius smurtinius veiksmus, tai vyko mažoje erdvėje – automobilyje, t.y. kaltinamieji suprato, jog gali nukentėjusįjį sužaloti. Taigi kaltinamieji suprato nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir, nors galimų padarinių masto jie galbūt nenumatė ir konkrečių padarinių nukentėjusiojo sveikatai nesiekė, tačiau jie sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms (BK 15 str. 2-3 d.). Konstatuotina, kad kaltinamieji nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį veikdami netiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytas veiką kvalifikuojantis požymis - chuliganiškos paskatos – suprantamas kaip nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenkama tokia vieta ir būdas, kuriais ignoruojamos elementarios moralės bei elgesio normos, demonstruojama nepagarba aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

Teismas, vertindamas bylos duomenis ir spręsdamas dėl kaltinamųjų T. R. ir V. Ž. smurtinio išpuolio prieš nukentėjusįjį D. G. priežasties, sprendžia, kad, nors tai nėra neginčijamai nustatyta, tačiau labiausiai tikėtina kaltinamųjų tokio elgesio priežastis buvo kaltinamojo T. R. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjęs D. G. žodžiu ar veiksmu pastarąjį užgavo. T. R. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjęs, sėdėdamas automobilyje, įžeidė jį dėl tamsaus gymio, pavadindamas „čiurbanu“ ar pan. Kaltinamasis V. Ž. nurodė, jog jis tuo metu buvo netoliese nusisukęs ir išgirdo įžeidžiančius ne T. R. balsu pasakytus žodžius, o atsisukęs iškart pamatė T. R. ir D. G. grumtynės automobilyje. Tai, kad T. R. veiksmai buvo būtent reakcija į užgauliojimą, o ne kėsinimasis į nukentėjusiojo automobilį, netiesiogiai patvirtina ir paties užpuolimo netikėtumas, staigumas, kaltinamųjų agresyvumas. Kaltinamasis T. R. parodė, kad pasibaigus konfliktui, šalia susirinkę žmonės jo šalinosi, iš BPC skambučio išklotinės taip pat matyti, kad į BPC paskambinęs ir apie stebimas muštynes pranešęs B. K. teigė, jog į muštynes nesikiš. Teisme liudijusi kaltinamojo T. R. sutuoktinė J. R. patvirtino, kad jos nelietuviškos išvaizdos sutuoktinis išties yra dažnai įžeidinėjamas dėl tamsaus gymio.

Nustatyta, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiojo iki įvykio nesiejo jokie asmeniniai, dalykiniai, tarnybiniai ar panašaus pobūdžio santykiai, jie iki tol net nebuvo pažįstami, taigi kaltinamieji kaip pretekstą savo smurtiniams nusikalstamiems veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį arba kaipo tokios jie išvis neturėjo. Toks elgesys teismų praktikoje vertinamas kaip chuliganiškos paskatos.

Esant nustatytam padariniui – nesunkiam nukentėjusiojo D. G. sveikatos sutrikdymui, kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems pagal BK 22 sr. 1 d. ir 180 str. 2 d. inkriminuojama nusikalstama veika - pasikėsinimas plėšimo būdu, panaudojus peilį pagrobti nukentėjusiojo D. G. vairuotą 7580 Eurų vertės automobilį BMW 328i, valst. nr. (duomenys neskelbtini) - nebuvo padaryta.

Byloje išties nustatyta, kad incidento metu automobilyje buvo peilis. Tą patvirtino visi trys incidento dalyviai, t.y. abu kaltinamieji ir nukentėjęs. Dėl peilio priklausomybės teismas tiki nukentėjusiojo D. G. nuosekliais parodymais, kad peilį turėjo ir juo jam grasino į automobilio galą įlipęs V. Ž.. Tuo tarpu kaltinamųjų parodymai, jog peilį turėjo ne kažkuris iš jų, o nukentėjusysis, t.y. anot T. R. peilis grumtynių metu „atsirado“ nukentėjusiojo rankoje, o anot V. Ž. – automobilyje peilis buvo padėtas ant konsolės tarp sėdynių ir, kad jis (V. Ž.) išlipdamas pasiėmė tą peilį savisaugos sumetimais, yra neįtikinami ir vertintini kaip siekimas palengvinti savo padėtį, priskiriant peilį nukentėjusiajam. Kaltinamieji pripažino, jog jie abu turėjo peilius, kuriuos išmetė šalindamiesi iš įvykio vietos, kas yra matyti viename iš vaizdo įrašų (užfiksuota kaip T. R. po atsitiktiniu automobiliu išmetė į peilį panašų daiktą).

Vis tik aplinkybė, kad incidento automobilyje metu kaltinamasis V. Ž. grasino nukentėjusiajam peiliu, kaip ir aplinkybė, kad nukentėjęs D. G. automobilyje buvo dar smaugiamas, savaime neįrodo, jog kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta įgyti svetimą turtą - automobilį. Nustatyta, kad nukentėjusiojo D. G. vairuotas automobilis įvykio metu buvo aštuonerių metų senumo, jo vertė, kaip seka iš „Emprekis“ pažymos, buvo 7580 Eur (t.1, b.l. 105), taigi tai nei prabangus, nei naujas automobilis. Pažymėtina, kad incidentas vyko šviesiu paros metu, judriame miesto rajone, žmonių akivaizdoje, kaltinamiesiems nenaudojus jokių jų atpažinimą galinčių apsunkinti priemonių. Nukentėjęs buvo užpultas automobilyje ties įvažiavimu į požeminį garažą, tiesiai virš kurio yra vaizdo filmavimo kamera. Be to, akivaizdu, kad vagystės atveju toje situacijoje kaltinamieji prieš pasišalindami su grobiamu automobiliu dar būtų turėję išsisukti atbuline eiga, ir visa tai, kaip minėta, vyktų po vaizdo kamera bei liudytojų akivaizdoje. Taigi buvusios aplinkybės yra visiškai nebūdingos nusikalstamoms veikoms, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę ir tokiomis aplinkybėmis įvykdytas automobilio grobimas, o juo labiau plėšimo būdu panaudojant ir peilį, akivaizdu, būtų visiškai neprotingas. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad užpuolimo metu iš kaltinamųjų pusės nebuvo jokio reikalavimo perduoti jiems automobilį ir, kad kaltinamieji jį automobilyje tiesiog užpuolė ir sumušė. Pažymėtina, kad kaltinamieji neteisti, jie abu yra dirbantys ir save išlaikantys asmenys, T. R. turi šeimą, mažamečių vaikų, pats turi automobilį. Šios aplinkybės, greta to, kad jos buvo itin nepalankios pagrobti automobilį, rodo, kad tai daryti kaltinamieji neturėjo nei poreikio, nei priežasties.

T. R. ir V. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. išteisintini, nes nebuvo padaryta šios nusikalstamos veikos požymių turinti veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl skirtinų bausmių

T. R. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinama, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo su nukentėjusiąja (savo sutuoktine) susitaikė ir pastaroji nesiekia, kad jos sutuoktinis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau vertinama ir tai, kad antrąją nusikalstamą veiką, dėl kurios yra teisiamas šioje byloje, kaltinamasis T. R. padarė per vienerius metus po pirmosios. Abi veikos yra smurtinio pobūdžio.

Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.)

T. R. teistumų neturi, jis daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 3, b.l. 102-126).

T. R. vedęs, jis dirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė ir nesilankė, taip pat nebuvo gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Priklausomybės ligų centre (t. 3, b.l. 134, 137, 139140, 141).

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymą įstatymo numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d. padarymą įstatymo numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys.

Įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui bei jos individualizavimui aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam T. R. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, tačiau nustatydamas mažesnės trukmės, nei įstatymo nustatytas vidurkis ir BK 41 str. numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo siekia BK 75 str. pagrindu atidėdamas skiriamos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus.

V. Ž. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas, naudodamasis BK 59 str. 2 d. suteikta diskrecija, pripažįsta tai, kad V. Ž. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Byloje nustatyta, kad V. Ž. tik prisijungė prie kaltinamojo T. R. spontaniškų veiksmų šiam pradėjus smurtauti prieš nukentėjusįjį. Pats jis, nors veikdamas išvien su T. R., esminių nukentėjusįjį žalojančių smurtinių veiksmų neatliko.

V. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

V. Ž. teistumų neturi, jis baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 4, b.l. 72-86).

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre V. Ž. nesigydė (t. 4, b.l. 91, 92).

V. Ž. dirba nuolatinį darbą, taigi turi nuolatines pajamas.

Teismas V. Ž. asmenybę vertina kaip mažiau pavojingą, nei T. R..

Teismas skiria kaltinamajam V. Ž. laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas artimą minimaliai įstatymo nustatytai šios bausmės rūšies trukmei ir BK 41 str. numatytų bausmės paskirčių įgyvendinimo siekia BK 75 str. pagrindu atidėdamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skirdamas V. Ž. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl ieškinių

Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 50,49 Eur. civilinį ieškinį už nukentėjusiajam D. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 2, b.l. 43-51).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas. D. G. sveikatos priežiūros paslaugų poreikis pagrįstas šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o sveikatos priežiūros paslaugų vertė įrodyta prie ieškinio pridedamu nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu.

Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-24 pateikė civilinį ieškinį 726,31 eurų turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai, bei 30 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (t. 1, b.l. 194-201).

Dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų

Civiliniame ieškinyje - dalyje dėl reikalavimo atlyginti 726,31 Eur turtinę žalą nurodoma, kad 2019-12-12 D. G. užpuolimo metu buvo apgadintas jo mamai priklausantis, tačiau jo valdomas automobilis BMW 328i, v.n. (duomenys neskelbtini). Šis ieškininis reikalavimas grindžiamas 2020-01-17 UAB „Martonas“ sudaryta minėto automobilio remonto sąmata minėtai 726,31 Eur sumai. Sąmatoje numatytos keistinos automobilio detalės: slenksčio vidaus apdaila, priekinio skydelio dekoratyvinis antdeklas, centrinės konsolės valdymo elementas, šviesos jungiklis, centrinės konsolės dangtelis, porankis ir perjungimo svirties mygtukas. Atitinkamai, pagal sąmatą - 97,50 Eur sudarytų remonto darbai ir 502,76 Eur – keistinos detalės, viso paslaugos kaina su PVM – 726,31 Eur.

Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, t.y. jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Antra vertus, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad yra galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus ir tokiais atvejais pagal CK 6.249straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, t.y. būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Šiuo atveju D. G. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodinėjamas automobilio remonto sąmata, t.y. tikėtinomis išlaidomis.

Teismas vertina, automobilio remonto sąmata buvo sudaryta netrukus po nagrinėjamo įvykio - po mėnesio. Tai, kad incidento metu buvo apgadintas automobilio salonas - konsolė, kurios pakeitimas iš esmės ir sudaro didžiąją ieškininio reikalavimo dalį, parodė tiek nukentėjęs, tiek liudytojai E. B. (parodė, kad buvo apgadintos salono detalės) ir D. P. (parodė, kad girėjo njukentėjusįjį sakant, kad buvo apgadinta svirtis), tiek ir kaltinamasis T. R.. Pastarasis sutiko su ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos ir nurodė, kad jam ir D. G. grumiantis automobilyje, galėjo būti apgadintas automobilio salonas. Taigi nepaisant to, kad iškart po incidento atliktos minimo BMW automobilio apžiūros protokole nėra užfiksuoti apgadinimai nei automobilio salone, nei išorėje, tai savaime nepaneigia apgadinimų fakto.

Ieškinys dalyje dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas.

Iš 2020-01-17 PVM sąskaitos faktūros serija KEB Nr.0013716 matyti, kad D. G. apmokėjo 30 Eur už automobilio sąmatos sudarymą. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir solidariai priteistinos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 6 p., 105 str.).

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjęs D. G., grįsdamas ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos padarymo, nurodė, kad po šio incidento jam atsirado žmonių baimė, baisu būti Vilniuje. Po incidento ant jo veido buvo mėlynės, dėl to jis negalėjo niekur išeiti apie 2 savaites, dėl nugaros skausmų 2-3 dienas išvis negalėjo pakilti iš lovos, buvo priverstas naudoti tepalus, kompresus stuburui, gydėsi namuose ir visa tai buvo prieššventiniu Kalėdiniu laikotarpiu.

Teismas, sutikdamas su nukentėjusiojo nurodytais neturtinės žalos argumentais, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, sprendžia, kad protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus atitinka nukentėjusiajam priteistina 2 500 Eur neturtinės žalos kompensacija, taikant solidarią abiejų kaltinamųjų atsakomybę.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti T. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Subendrinti skiriamas bausmes jas iš dalies sudedant ir skirti T. R. galutinę subendrintą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 1 ir 4 d.)

Taikyti BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo D. G.;

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje.

Taikyti T. R. baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimą pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.) ir 5 MGL, t.y. 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius (BK 71 str.).

T. R. išteisinti dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, nes nebuvo padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pripažinti V. Ž. kaltu padarius nusikalstam veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo D. G.;

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje.

Taikyti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL, t.y. 250 (du šimtai penkiasdešimt) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius (BK 71 str.).

V. Ž. išteisinti dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, nes nebuvo padaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones T. R. ir V. Ž. palikti dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti, T. R. grąžinti jo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. grąžinti jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš T. R. ir V. Ž. solidariai D. G. naudai 726,31 (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai ir trisdešimt vienas centas) Eur turtinės žalos atlyginimą, 2500 (du tūkstančiai penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 30 (trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

D. G. ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du vienkartinius plastmasinius dirželius ir daktiloskopinę plokštelę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2020-04-08 kvitą B serija BBB Nr. LS004818, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.