Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-40377-779/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei antstolei N. Š. dėl turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: IĮ „Loreda“, UAB „Adminsta“, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolės N. Š. pritaikytą turto areštą transporto priemonei „Mercedes-Benz ML-230“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016 m. kovo 11 d. iš Latvijos piliečio D. B. įsigijo transporto priemonę „Mercedes-Benz ML-230“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri tą pačią dieną įregistruota Latvijos Respublikos Transporto direkcijos registre. Latvijos Respublikos Transporto direkcija ieškovui priklausančiai transporto priemonei išdavė tranzitinius numerius, nes ieškovas ketino su minėta transporto priemone grįžti į Lietuvos Respubliką ir ją įregistruoti VĮ „Regitra“. 2016 m. balandžio 4 d. ieškovui atvykus į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą, paaiškėjo, kad minėtos transporto priemonės valdytojo įregistravimui yra taikomi apribojimai, įregistruoti Turto arešto aktų registre. Tą pačią dieną ieškovui išduotas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad antstolė N. Š. areštavo individualiai įmonei „Loreda“ priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz ML 230“, kuri yra ieškovo įgytoji. Ieškovui kreipusis į individualią įmonę „Loreda“, jam buvo išaiškinta, kad dar 2003 m. gruodžio 30 d. transporto priemonė „Mercedes-Benz ML 230“ buvo parduota Latvijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui. 2016 m. balandžio 14 d. antstolė N. Š. informavo ieškovą, kad nėra areštavusi jokio ieškovui priklausančio turto. Aplinkybė, jog transporto priemonė buvo išregistruota, patvirtina, kad visi reikalavimus atitinkantys dokumentai buvo pateikti VĮ „Regitra“ laikantis visų įstatymo keliamų reikalavimų. 2004 m. sausio 5 d. transporto priemonė „Mercedes-Benz ML 230“ buvo įregistruota Latvijos Respublikoje SIA „Vajar“ vardu. 2004 m. sausio 13 d. transporto priemonė buvo įregistruota ŠIA „Hipolizings“ vardu. 2008 m. sausio 21 d. transporto priemonė buvo perleista M. B. nuosavybėn, o 2016 m. kovo 11 d. perleista D. B. nuosavybėn. Ginčo transporto priemonė pirmą kartą Latvijos Respublikoje buvo įregistruota 2004 m. sausio 5 d., o rašto pateikimo dieną yra išregistruota su tikslu išvežti transporto priemonę iš šalies.Atsakovė antstolė N. Š. paaiškino, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 932,35 Lt skolos, 826,10 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (14 758,45 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 678,92 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko – trečiojo asmens IĮ „Loreda“ bei subsidiariai iš R. M. išieškotojo – trečiojo asmens UAB „Adminsta“ naudai. Siekdama surasti skolininko IĮ „Loreda“ turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, antstolė 2015 m. liepos 23 d. iš LR kelių transporto priemonių registro gavo duomenis apie tai, kad skolininkui IĮ „Loreda“ priklauso transporto priemonė – 1998 m. pirmos registracijos „Mercedes Benz ML230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 8 d. vykdomojoje byloje Nr. 33-1799/2015 antstolė surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė skolininką, kurio turtas areštuojamas: IĮ „Loreda“, areštuojami daiktai: be kitų, kelių transporto priemonė „Mercedes Benz ML 230“, 1998 m. pirmos registracijos. Taigi antstolė areštavo ne ieškovui, bet IĮ „Loreda“ priklausančią transporto priemonę. Areštuojamo turto savininku tiek LR kelių transporto priemonių registre, tiek Turto arešto akte nurodoma IĮ „Loreda“, pagaliau skolininkas IĮ „Loreda“ ir jos savininkė R. M. nepateikė jokių duomenų, kad būtų buvęs areštuotas ne skolininkui IĮ „Loreda“ priklausantis turtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnio 3 dalis nustato, kad ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Atsižvelgdama į tai, atsakovė tvirtino, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui – antstolei N. Š., todėl jos atžvilgiu turi būti atmestas.Trečiasis asmuo IĮ „Loreda“ (buvusi R. M. IĮ) nurodė, kad automobilis „Mercedes-Benz ML 230“ laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. priklausė II „Loreda“. 2003 m. gruodžio 30 d. šis automobilis buvo parduotas Latvijos įmonei SIA „VAJAR“, buvo atliktos visos muitinės eksporto procedūros pagal tuo metu galiojusius LR įstatymus. Taigi automobilis „Mercedes-Benz ML 230“ nuo 2003 m. gruodžio 30 d. nėra individualios įmonės „Loreda“ nuosavybė.Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad kai areštuojama iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išregistruota transporto priemonė, turto arešto akto registravimo metu Turto arešto aktų registro sąveikos su Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru nėra, t. y. Turto arešto aktų registro internetinėje programoje turto duomenų laukai neužpildomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis. Antstolė duomenis suvedė rankiniu būdu. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro nuostatų 24 punktu, įregistruojant turto arešto aktą, įrašant ar keičiant Turto arešto aktų registro duomenis arba išregistruojant turto arešto aktą, dokumento, kuriuo taikomas, keičiamas ar naikinamas turto areštas, teisėtumas ir pagrįstumas netikrinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolės N. Š. pritaikytą turto areštą transporto priemonei „Mercedes-Benz ML-230“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nurodė, kad antstolė 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi 2015 m. liepos 23 d. LR kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuose matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz ML230“ registruotas IĮ R. M. nuosavybe, todėl turto arešto aktas priimtas teisėtai, nenustatyti CPK 678 straipsnyje numatyto turto arešto akto trūkumai.Teismas pažymėjo, kad antstolė negali turėti nuosavybės teisės į automobilį ar tai patvirtinančių įrodymų, todėl teikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes dėl automobilio nuosavybės teisių turi skolininkas, o ginčyti pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes turi teisę išieškotojas. Teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi pasiūlė ieškovui atsakovę pakeisti tinkamais atsakovais – UAB „Adminsta“, IĮ „Loreda“ ir R. M.. Ieškovas atsakovų nekeitė ir į bylą atsakovais neįtraukė. 2015 m. rugsėjo 8 d. turto arešto akte ir 2015 m. rugsėjo 8 d. reikalavime pristatyti automobilį skolininkui buvo nurodyta, kad skolininkas gali skųsti antstolės sprendimą dėl turto arešto pritaikymo ir nesant techninių galimybių pristatyti areštuotą automobilį, pranešti apie tai antstolei ir informuoti, kur šį automobilį galima apžiūrėti ir įvertinti. Skolininkas antstolės turto arešto akto ir patvarkymo neskundė, duomenų antstolei, kad automobilio skolininkas nuosavybės teise nebeturi ir jo nebevaldo, nepateikė, todėl antstolė, teismo vertinimu, pagrįstai automobilį areštavo. Ieškovas skolininko atsakovu neįtraukė, todėl antstolė, neturėdama galimybės įrodinėti automobilio disponavimo, naudojimo ir valdymo teisių, nėra įpareigotina atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nes nepripažino ieškinio ieškovo nurodytu pagrindu. Ieškinį patenkinus, tačiau pripažinus turto arešto aktą teisėtu, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas L. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovui iš atsakovės antstolės N. Š. 1 131 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, dėl ko nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies (atsakovės).Iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad teismas ieškovo procesinį elgesį būtų įvertinęs kaip netinkamą. Tuo tarpu skolininko veiksmai vykdomojoje byloje nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, tik šalių netinkamas elgesys gali būti pagrindas teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės procesinės pozicijos nesistengiant ginčo išspręsti taikiai iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme, o vėliau, pareiškus ieškinį teisme, su juo nesutinkant. Tokios bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys negali būti pripažįstamos tinkamomis nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.Skundžiamo sprendimo dalį nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių teismas iš esmės motyvavo priežastimis, nenumatytomis CPK 93 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad ginčo turto arešto aktas buvo priimtas teisėtai.Skundžiamo sprendimo išvada, kad ginčo turto arešto aktas buvo priimtas teisėtai ir antstolė pagrįstai areštavo ginčo automobilį, prieštarauja kitiems skundžiamo sprendimo argumentams. Teismui konstatavus, kad po 2003 m. gruodžio 30 d. ginčo automobilis nepriklausė ir negalėjo priklausyti IĮ „Loreda“, teismas negalėjo antstolės veiksmų 2015 m. rugsėjo 9 d. areštuojant šį automobilį traktuoti kaip teisėtų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui tenkinus ieškinį.Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Taigi CPK 93 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse, t. y. šalių procesinis elgesys ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apelianto procesinis elgesys byloje būtų buvęs netinkamas, t. y. kad apeliantas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis ir (ar) nevykdęs įstatymo bei teismo nustatytų procesinių pareigų.Taip pat iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas siekė išspręsti jo nuosavybės teisių apribojimo klausimą neteismine tvarka, su atitinkamais prašymais (skundais) kreipėsi į antstolę, o nepavykus šio klausimo išspręsti be teismo, pareiškė ieškinį teisme. Kaip nurodyta paties pirmosios instancijos teismo, apeliantui pareiškus ieškinį teisme ir pateikus įrodymus, atsakovė ieškinio nepripažino. Taigi, remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas būtų kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų jam atsiradimo, ar kad byloje susiklosčiusi situacija pateisintų nukrypimą nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, pagal kurį bylinėjimosi išlaidos atlyginamos bylą laimėjusiai šaliai.Nors pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pabrėžė, kad antstolė negali turėti automobilio nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų, o ginčo turto arešto aktą priėmė vadovaudamasi LR kelių transporto priemonių registro duomenimis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantui tokius įrodymus antstolei pateikus, aplinkybės dėl automobilio savininko pasikeitimo antstolei tapo (turėjo tapti) žinomos, o jos atsisakymas panaikinti ginčo turto arešto aktą ir tolesnis bylinėjimasis tiesiogiai nulėmė apelianto bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl šį klausimą išsprendė neteisingai.Apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 131 Eur bylinėjimosi išlaidų: 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, 200 Eur pasirengimo ir atstovavimo teisme išlaidų ir 31 Eur žyminio mokesčio.Apelianto turėto išlaidos už ieškinio parengimą neviršija teisingumo ministro kartu Lietuvos advokatūros tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstos, tuo tarpu pasirengimo ir atstovavimo teisme išlaidos, remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, mažinamos iki 154,38 Eur ((771,90 Eur x 0,1) x 2 val. = 154,38 Eur).Iš viso apeliantui iš atsakovės priteisiama 1 085,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme: 1 054,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31 Eur žyminio mokesčio.Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, apeliantui iš atsakovės taip pat priteisiama 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Apelianto už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas apeliantui, nes vadovaujantis teismų praktikoje taikoma teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, už apeliacinius skundus, kuriais skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis nėra mokamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. M. iš atsakovės antstolės N. Š.-S. 1 085,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui L. M. iš atsakovės antstolės N. Š.-S. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2017 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 236 mokėtojo J. S. per AB Swedbank banką.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.