Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-53-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
II-53-729/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01270-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-53-729/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01270-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.10; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11512-2021 (ROIK: 21149697977).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11512-2021 (ROIK: 21149697977) D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4¹ dalį subendrinta galutine 200 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 19 d., apie 05.00 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Naujojo Sodo g. 1, viešoje vietoje prie baro „Kiss“, būdamas neblaivus, trukdė atvykusiam policijos ekipažui dirbti, nevykdė aiškiai išreikštų teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų netrukdyti dirbti, pasitraukti nuo pareigūnų saugiu atstumu ir palikti įvykio vietą, kad būtų tinkamai įvykdytos policijos funkcijos, bandė išvengti sulaikymo, muistėsi bei keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo D. K. skundas, kuriuo prašo panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį arba sušvelninti nutarimu paskirtą nuobaudą, o nutarimo dalies dėl jo nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį neginčija. Nurodo, kad buvo neteisingai apkaltintas, kad trukdė pareigūnams dirbti jų darbą ir, kad priešinosi sulaikomas. Paprašęs pareigūno, kuris tuo metu policijos automobilyje pildė dokumentus, prisistatyti, buvo paprašytas pasitraukti. Mano, kad pareigūnas nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatų. Nesutinka, kad sulaikomas muistėsi, ar kaip nors kitaip priešinosi pareigūnams. Jis sakė pareigūnams, kad nesipriešina, tą matė ir gali paliudyti M. R..

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. K. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2021 m. gruodžio 3 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Mano, kad D. K. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, dėl ko policijos pareigūnai jį daug kartų įspėjo, taip pat dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. D. K. paskirta nuobauda yra nukreipta administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti jį ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Mano, kad nėra jokio pagrindo keisti nutarimo ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad prisiima atsakomybę, kad keikėsi, tačiau prašo panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje. Paprašęs pareigūno, kuris tuo metu policijos automobilyje pildė dokumentus, prisistatyti, buvo paprašytas pasitraukti. Su vienu policijos pareigūnu (M. Č.) bendravo, pareigūnas paprašytas prisistatė ir su juo jokių komunikavimo problemų nebuvo. Kitas pareigūnas iškart atvykęs bendravo su juo ir jo (pareiškėjo) draugais šiek tiek agresyviau; jis užsirašė jų duomenis ir atsisėdo į automobilį pildyti dokumentų; kai D. K. paprašė pareigūno prisistatyti, jis pareiškė, kad neprivalo to daryti. Pripažįsta, kad būdamas visiškai neblaivus, pavartojo kelis necenzūrinius žodžius ir dar kelis kartus prašė pareigūno prisistatyti, o tada šis pareigūnas, iššokęs iš automobilio, kartu su savo kolega prirėmė jį prie bagažinės. Jo draugė M. R. pasakė jam nesipriešinti ir jis nesipriešino, sulaikomas nesimuistė, vykdė pareigūnų nurodymus ir jiems ne kartą bandė pasakyti, kad nesipriešina, kad nieko prieš juos neturi ir kad jie gali jį pasodinti į automobilį nenaudodami prieš jį jėgos ir specialiųjų priemonių, tikrai nebandė kam nors suduoti ar pabėgti; nepaisant to, jam buvo uždėti antrankiai, panaudotas elektroimpulsinis prietaisas ir jis prievarta įlaipintas į automobilį. Nepamena, ar pasodintas pradėjo daužyti automobilio langus. Pareigūnai išreiškė jam tam tikrus reikalavimus: iš pradžių buvo paprašyta pateikti dokumentus, jis dokumentą pateikė, po to viską surašęs pareigūnas atėjo ir liepė jiems skirstytis namo, tačiau prieš jo draugę U. J. buvo panaudotos ašarinės dujos, ji negalėjo atsikelti ir kur nors eiti, pareigūnai visa tai matė ir girdėjo todėl jie liko toje vietoje, prie baro, kur įvyko konfliktas. Prašo sušvelninti nuobaudą, nes yra studentas, šiuo metu nedirba, savarankiškų pajamų neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki ir lėšų tokio dydžio baudai sumokėti jis neturi , o kadangi jis nieko rimto nepadarė, nesipriešino sulaikymui, todėl nuobauda yra neteisinga. Gailisi padaręs nusižengimą, iš įrašo matė, kad tikrai buvai apsvaigęs nuo alkoholio, turbūt nereikėjo taip atkakliai kovoti už savo teises ir ieškoti tiesos.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju bare „Kiss“. Pamena 2021 m. lapkričio 19 d. jo darbo vietoje, bare „Kiss“, vykusį konfliktą su D. K. – jis buvo atėjęs su dviem merginom, viena jų padaugino alkoholio ir pradėjo bare elgtis neadekvačiai, atsigulė ant baro ir vertėsi per jį į barmeno pusę. Buvo paprašyta išeiti lauk, tačiau nesugebėjo ir nenorėjo, teko prievarta išvilkti lauk iš baro, tada pradėjo muistytis ir spardytis, todėl prieš ją buvo panaudotos ašarinės dujos, kurių šiek tiek gavo ir šalia buvęs D. K.. Antroji mergina dujų negavo, regis, rinko daiktus. Dujų balionėlį jis turi dėl darbo pobūdžio ir gali panaudoti tokiose situacijose. Viskas prasidėjo baro viduje, dujos panaudotos lauke. Kvietėsi pastiprinimą – apsaugos įmonę, o juos kviečiant tuo pačiu automatiškai atvyksta ir policija. Jaunuoliai šūkavo, grasino jam, kas yra neleistina, juolab kad baras yra viešbučio pastate, kur galioja tam tikros taisyklės. Atvykus policijos pareigūnams, D. K. draugė sėdėjo ant žolės paveikta tų dujų, iš baro darbuotojai ar klientai nešė jai vandenį, kad prasiplautų akis ir rankas. Kol D. K. aiškinosi su vienu pareigūnu, atrodė viskas normaliai. Jam buvo pasakyta pasišalinti iš viešos vietos, tai yra, su draugėmis eiti namo arba bus išvežtas į komisariatą, bet jis nepakluso, provokavo policijos pareigūną - ėjo prie pareigūno, sėdėjusio automobilyje, ir reikalavo, kad prisistatytų, nurodytų kur, kam ir kuo dirba. Maždaug po 5-10 minučių, kai buvo provokuojamas pareigūnas, D. K. buvo perspėtas, kad bus išvežtas, pareigūnas išlipo iš automobilio ir bandė jį surakinti, tačiau D. K. tam priešinosi, tada jo atžvilgiu buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas, jis buvo surakintas ir pasodintas į automobilį. Nepamena ar D. K. pareigūnai davė nurodymus pasitraukti, netrukdyti, nesikišti. D. K., jį sulaikant, muistėsi, tačiau nepamena, ar ką nors sakė.

Liudytoja M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. K. draugė. Pamena 2021 m. lapkričio 19 d. bare „Kiss“ įvykusi įvykį. Atėjo į klubą pašokti, pavartoti alkoholio. Vėliau jos draugė atsigulė ant baro, apsaugos darbuotojas ištempė jos draugą D. K. iš baro, tada ji pamanė, kad reikia susirinkti daiktus ir eiti namo. Surinko daiktus ir išėjo į lauką, o ten pamatė, kad jos draugė sėdi ant žemės susigriebusi už akių, vėliau sužinojo, kad jai buvo papurkšta dujų į akis, o D. K. buvo prie jos, ją guodė ar panašiai. Tada jis priėjo prie apsaugos darbuotojo, lyg ir norėjo muštis, bet ji ėmė vesti D. K. tolyn, taip pat nubėgo atnešti draugei vandens, kad prasiplautų akis. Tada atvažiavo policija, vienas policijos pareigūnas klausė D. K. kas įvyko, o kitas pareigūnas pildė kažkokius dokumentus. D. K. priėjo prie sėdinčio automobilyje pareigūno ir prašė, kad jis prisistatytų, pareigūnui su juo nesišnekant, barbeno pirštais į langą, galiausiai pareigūnas neapsikentė, sviedė dokumentus, iššoko iš automobilio ir prirėmė D. K. prie žemės. Išsitraukė prietaisą „Taser“, tačiau, kiek ji suprato, juo D. K. nekliuvo. Ji D. K. pasakė, kad nesipriešintų, jis pasakė, kad nesipriešina. Tada D. K. paguldė ant žemės, surakino antrankiais, įsodino į automobilį ir jį išvežė. Lauke su jais bendravęs policijos pareigūnas ne kartą liepė jiems eiti namo, t.y., pasitraukti iš viešos vietos, nes yra apsvaigę nuo alkoholio ir sukėlę konfliktinę situaciją bare, sakė, kad jeigu jie neis namo, pareigūnai gaus vežti D. K. išblaivymui, o jo kolega, sėdėjęs automobilyje, apskritai su jais nekomunikavo. Liudytoja neatkreipė dėmesio ar D. K. pavartojo necenzūrinius žodžius. D. K. sulaikymas įvyko labai greitai, viso sulaikymo metu D. K. sakė, kad nesipriešina ir ji nematė, kad jis priešintųsi sulaikomas. Pati įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Iš „Body“ kameros vaizdo-garso įrašų nustatyta, kad atvykus policijai į įvykio vietą, prie baro „Kiss“, pareigūnas bendrauja su įvykio liudininkais. Pareigūnas vėliau nurodo asmenims pakuotis daiktus ir eiti namo. Vėliau kitas pareigūnas pakartotinai nurodo D. K. su draugais pasišalinti, nes jis neblaivus viešoje vietoje. D. K. paklausia pareigūno vardo ir pavardės, po to priėjęs prie automobilio klausia pakartotinai. Taip pat paklausia ir kito pareigūno, kuris nurodo, kad yra M. Č.. D. K. sako, kad jam reiki žinoti jų duomenis, kad galėtų parašyti pareiškimą. Išlipęs iš automobilio pareigūnas nurodo jam pasitraukti ir netrukdyti. D. K. vis kartoja, kad pareigūnas privalo prisistatyti. Vėliau pareigūnas lipdamas į automobilį D. K. nurodo eiti namo. D. K. priėjęs prie tarnybinio automobilio vartoja necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu, pareigūnas nurodo jam, kad jeigu toliau keiksis bus vežamas į komisariatą. D. K. ir toliau vartoja necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu. Pareigūnas išlipęs iš automobilio pradeda jo sulaikymą, panaudodamas prieš D. K. kovinius imtynių veiksmus ir jį pargriaudamas. Sulaikymo metu pareigūnas nurodo, kad bus vežamas į komisariatą. Kitas pareigūnas nurodo nusiraminti, D. K. sako, kad yra nusiraminęs ir prašo pareigūnų nusiraminti. D. K. atsistojus girdimas elektroimpulsinio prietaiso panaudojimo garsas. D. K. paguldomas ant žemės. Pareikalavus duoti kairę ranką už nugaros, jis uždeda ranką ant nugaros. Tada D. K. uždedami antrankiai ir jis patalpinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą.

2021 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK tyrėjas Karolis Šimkus, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. jam dirbant kartu su tyrėju M. Č., apie 04.38 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Klaipėda, Naujojo Sodo g. 1, vienas vaikinas ir dvi merginos konfliktuoja su baro darbuotojais. Baro „Kiss“ apsaugos darbuotojas E. P. paaiškino, kad bare D. K. miegojo atsirėmęs ant stalo, dėl ko buvo paprašytas palikti barą. Esą išprašius D. K. šis ėmė įžeidinėti apsaugos darbuotoją, veržėsi atgal į baro vidų, atsisakė išeiti, dėl ko apsaugos darbuotojas E. P. prieš asmenį panaudojo pipirines dujas. Įvykio vietoje asmenys (D. K. ir U. J.) buvo visiškai neblaivūs, jiems buvo pasiūlyta eiti namo. D. K. nuolatos trukdė bendrauti su asmenimis, įlipus į tarnybinį automobilį pradėjo daužyti šoninius langus, būdamas neblaivus viešoje vietoje, lauke prie baro pareigūnams ir aplinkiniams girdint keikėsi necenzūriniais rusiškais keiksmažodžiais, į perspėjimus nesikeikti nereagavo. Dar kelis kartus asmenų buvo paprašyta eiti namo, nebekelti konflikto su apsaugos darbuotoju, tačiau D. K. nenustojo trukdyti, ne kartą buvo perspėtas, kad pasitrauktų ir netrukdytų. Už tai, kad nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo nesikeikti, netrukdyti bendrauti su įvykio dalyviais, asmenį buvo nuspręsta sulaikyti. Asmeniui paaiškinus, kad yra sulaikomas, D. K. kategoriškai atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį, pradėjo muistytis, savo veiksmais bandė išvengti sulaikymo, bandė pabėgti, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai, elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, Nr. B130005DC be užtaiso. Asmuo buvo paguldytas ant žemės, abi rankos užlenktos už nugaros, uždėta specialioji priemonė antrankiai. Asmuo pasodintas į tarnybinį automobilį, pristatytas į Klaipėdos AVPK OVS patalpas.

Iš 2021 m. lapkričio 19 d. prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaitos nustatyta, kad sulaikant D. K., jo atžvilgiu vieną kartą panaudotas prietaisas „Taser“ X26 į apatinę nugaros dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų.

Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte <...>. Taigi, ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo. <...> (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-289-810/2018).

Skundžiamame nutarime nėra įvardytos pareigūnų veiklą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas D. K., tačiau nurodyta, kokiais veiksmais jis nevykdė statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo, kas sudaro galimybę teismui vertinti, ar pareigūnams teisės aktais buvo suteikta teisė duoti tokius reikalavimus, todėl toks skundžiamo nutarimo neužbaigtumas (netikslumas) vertintinas kaip neesminis. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims <...>. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos policijos funkcijos, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina administracinių teisės nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų administracinių nusižengimų priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis nusižengimas tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą; laikinai apriboti asmenų patekimą į tam tikrą teritoriją, kai kyla pavojus viešajai tvarkai (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6 punktai). Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte, be kita ko numatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę <...> tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę.

Pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą administracinį nusižengimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti (Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis).

Pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti, be kita ko, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, todėl visi kiti atvejai galimi tik išimtinais atvejais. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Taigi, asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė, kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, tai yra į tai, kad D. K. dėl savo veiksmų buvo pašalintas iš baro ir viešoje vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, policijos pareigūnai, užtikrindami viešąją tvarką, turėjo pagrindą reikalauti D. K., kad pastarasis pasišalintų iš įvykio vietos (viešos vietos) (eitų namo). D. K. šio reikalavimo nevykdė ir ėmė trukdyti pareigūnui vykdyti jam pavestas funkcijas, tuo metu vartodamas ir necenzūrinius žodžius. Kadangi pareigūnai įvykio vietoje nustatė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, o D. K. nevykdė reikalavimo nutraukti daromą pažeidimą, pareigūnai galėjo realizuoti Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę sulaikyti asmenį. Liudytojas E. P. ir policijos pareigūnas Karolis Šimkus tarnybiniame pranešime nurodė, kad D. K. priešinosi sulaikomas, nors filmuota vaizdo medžiaga to nepatvirtina. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareigūnai, prieš imdamiesi fizinės prievartos (fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių naudojimo), D. K. atžvilgiu taikė psichinę prievartą ir ar ji buvo neveiksminga, kaip numatyta Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, tam, kad pastarasis įliptų į tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo kamerą. Taip pat nėra duomenų, kad prieš D. K. sulaikymą dėl jo veiksmų kilo pavojus pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Todėl, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareigūnai, panaudodami fizinę jėgą ir specialiąsias poveikio priemones, pažeidė asmens sulaikymo tvarką nustatančias teisės normas, tačiau kadangi tai buvo padaryta po to, kai D. K. savo veiksmais realizavo ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę (nevykdė pareigūno teisėto nurodymo nutraukti daromą administracinį nusižengimą), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir į tai gali būti atsižvelgiama tik individualizuojant nuobaudą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) (toliau – Nutarimas) 1.1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. D. K. veika padaryta 2021 m. lapkričio 19 d., Lietuvos Respublikoje esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, keliančiai pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Vis dėl to pažymėtina, kad byloje nustatyta ir aptarta D. K. veika nėra tiesiogiai susijusi su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės didinimu ir į tai, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, irgi turi būti atsižvelgta, individualizuojant jam skirtiną nuobaudą.

Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad D. K. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, sudėtį.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, jo manymu, pareigūnas pažeidė Policijos įstatymo nuostatas, nes neprisistatė, nurodydamas savo vardą ir pavardę, pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog policijos pareigūnas neatsakydamas į jo klausimus, elgėsi neteisėtai, nepagarbiai, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius teisės aktus bei teises ir teisėtus interesus, tokius policijos pareigūnų veiksmus turi teisę skųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju nesutikimas su policijos pareigūnų veiksmais nesuteikė D. K. teisės nevykdyti teisėtų jų reikalavimų. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į Policijos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma arba pareigūno tarnybinis ženklas. „Body“ kameros vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad pareigūnai įvykio vietoje buvo uniformuoti, todėl D. K. pareigūnų statusas turėjo būti aiškus, o tai, kad pareigūnas neprisistatė, nesudarė jam pagrindo abejoti pareigūno statusu ir kito pareigūno duodamų nurodymų teisėtumu.

D. K. skundu prašo neskirti jam administracinės nuobaudos arba paskirti pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje. Galimybę paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba nuobaudos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, nes teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Skundžiamu nutarimu, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. K. paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda (200 Eur). D. K. šiuo metu nedirba, yra studentas, jo turtinė padėtis sunki, jam sudėtinga susimokėti tokią baudą; jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, savo elgesį vertina kritiškai, ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. K. yra buvęs baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Aptariamą nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus, tai Institucijos nutarimu nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą to negali padaryti, nes būtų pažeistas non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens padėtį) principas, įtvirtintas ANK 642 straipsnio 2 dalyje, tačiau į šią pareiškėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę teismas privalo atsižvelgti (ir atsižvelgia) spręsdamas atsakomybės švelninimo klausimą, juolab, kad ir pats pareiškėjas parodė, kad neblaivumas turėjo įtakos jo elgesiui. Įvertinus visas šias aplinkybes, D. K. skirtina švelnesnė nei jam paskirta nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarymą ir atitinkamai švelnesnė subendrinta galutinė nuobauda, atitinkanti jo padaryto pažeidimo pavojingumą (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Įvertinus visa tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11512-2021 (ROIK: 21149697977) keičiamas, D. K. už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, paskiriant 100 Eur baudą. Kita Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. kovo 29 d. nutarimo dalis paliktina nepakeista, ir galutinė nuobauda nustatoma 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11512-2021 (ROIK: 21149697977) – sumažinti D. K. už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, paskirtą baudą iki 100,00 Eurų ir nustatyti galutinę subendrintą jam paskirtą baudą – 100,00 ( vienas šimtas ) eurų.

Likusią 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė