Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Klaipėda, gyv. (duomenys neskelbtini), Gargždai, teistas: 1996-11-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 258 str., - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 1998-05-22 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 105 str. 8 p. –laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

n ustato:

V. P. pagrobė automobilį, o būtent:

2013 m. vasario 12 d. apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti automobilį, prie kavinės „Pizza Expres“, esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu - Taikos pr. 101, Klaipėdoje, pro neužrakintas vairuotojo dureles įsibrovė į (duomenys neskelbtini) priklausančio ir užvestu varikliu stovinčio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną ir atsisėdęs į vairuotojo vietą nuvažiavo. Tokiu būdu jis pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 litų vertės su jame buvusiais pil. A. B. priklausančiais 2 vnt. gydomųjų dėklų, bendros 1200 litų vertės. Viso pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 10 000 litų ir pil. A. B. priklausančio turto už 1200 litų.

Kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad tą dieną susitarė su broliu, kad važiuos į žvejybą. Dieną su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare nuvažiavęs pas brolį kartu dar išgėrė. Vakare išėjęs iš brolio, norėjo važiuoti pas tėvą nakvoti, ir eidamas link Takos pr., galvojo, važiuoti maršrutiniu autobusu. Tačiau maršrutinis nevažiavo ir jis ėjo pėsčiomis link taksi stotelės, buvo pūga ir labai šalta. Aikštelėje taksi nebuvo, tačiau pamatė stovintį užvestą automobilį, jame žmonių nebuvo, todėl susigundė automobiliu važiuoti pats. Buvo sušalęs ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl įsėdo į automobilį ir nuvažiavo namų link. Koks buvo automobilio modelis, tuo metu nežiūrėjo. Automobiliu nuvažiavo iki „Vėtrungės“ viešbučio ir toliau važiavo link Kretingos gatvės, kai iš paskos pamatė važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais. Vairuodamas automobilį ir bėgdamas nuo pareigūnų, įvažiavo į kiemą ir atsitrenkė į šiukšliadėžę, už tai jis buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta piniginė bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobilį paėmė norėdamas parvažiuoti namo ir grįžęs jį būtų palikęs kieme. Neturėjo tikslo pavogti automobilį ir jį realizuoti. 1998-05-22 buvo nuteistas ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, ją pilnai atliko, paleistas trimis mėnesiais anksčiau laiko. Dėl įvykio labai gailisi ir nori atsiprašyti civilinio ieškovo atstovo.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. B. ( gim. 1940-01-25) parodymai, jis parodė, kad 2013 m. vasario 12 d., apie 02.10 val., jis (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2000 m. pagaminimo, atvažiavo prie visą naktį dirbančios kavinės „Pizza Expres“ nusipirkti pavalgyti. Minėtą automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paliko prie kavinės, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Taikos pr. 101, Klaipėdoje ir jį paliko su užvestu varikliu ir atrakintomis durelėmis, automobilio raktas buvo užvedimo spynelėje. Maždaug už 5 minučių sugrįžęs iš šios kavinės su nusipirktu maistu aptiko, kad yra pagrobtas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie automobilio pagrobimą jis iš karto pranešė telefonu savo sūnui A. B., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Po to, jis telefonu apie automobilio pagrobimą pranešė ir policijai. Minėtame automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko ir jo registracijos liudijimas bei automobilio draudimo liudijimai. Jo daiktų šiame automobilyje nebuvo. Netrukus po to, kai jis pranešė policijai apie pagrobtą automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš policijos pareigūnų sužinojo, kad minėtas automobilis buvo sulaikytas su jį pagrobusiu asmeniu Klaipėdos mieste. Kokia pagrobtojo automobilio vertė jis nežino, nes kaip minėjo jis priklauso (duomenys neskelbtini) kurios direktoriumi yra jo sūnus ( b.l. 45-46).

Civilinio ieškovo atstovas A. B. (gim. 1974-07-30) patvirtino, jog automobilis buvo paliktas su įjungtu varikliu ir atrakintas. Jis parodė, jog 2013 m. vasario 11 d. jis kelioms dienoms savo tėvui - A. B. paskolino (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2000 m. pagaminimo, nes tėvui jo reikėjo. Jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. 2013 m. vasario 12 d. apie 02.15 val. nakties metu jam telefonu paskambino tėvas ir pranešė, kad yra pagrobtas automobilis AUDI A6. Tėvas jam pasakė, kad automobilį 2013-02-12 apie 02.10 val., buvo palikęs su užvestu varikliu ir atrakintomis durelėmis prie visą naktį dirbančios kavinės „Pizza Expres“, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Taikos pr. 101, Klaipėdoje, nes ten atvažiavo nusipirkti pavalgyti. Tuomet jis tėvui nurodė, kad apie vagystę praneštų policijai. Vėliau ir jis nuvažiavo į Klaipėdos m. 2-jį policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo. Šio pagrobto automobilio vertė 10 000 litų. Minėtame automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko registracijos liudijimas bei automobilio draudimo liudijimai. Šiame automobilyje ant galinės sėdynės liko jam priklausantys 2 vnt. gydomųjų dėklų, kurie yra dedami ant kelių, ir kurie buvo sudėti į žalios spalvos medžiaginį maišelį. Jų vertė 1200 litų. Netrukus po to, kai jo tėvas pranešė policijai apie pagrobtą automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš policijos pareigūnų sužinojo, kad minėtas automobilis buvo sulaikytas su jį pagrobusiu asmeniu Klaipėdos mieste po eismo įvykio, nes automobilis atsitrenkė į šiukšlių surinkimo konteinerius ir dėl to buvo apgadintas. Automobilis buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų ir jam grąžintas. Automobiliui buvo sugadintas priekinis buferis, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, sudaužytas priekinis dešinės pusės šoninio posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės rūko žibintas, kairės pusės šoninio matymo veidrodėlis, įlenktos priekinės kairės pusės durelės. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimo ir jo apgadinimo padaryta 4190 litų žala (b.l. 47-48, 49-50).

2013-02-12 apžiūros protokole užfiksuota, jog atvykus į Taikos pr. 101 esančią automobilių stovėjimo aikštelę priešais „Pizza expres“ stovi du taksi automobiliai ( b.l.5-7).

2013-02-12 apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą Taikos pr. 49, Klaipėda, prie Taikos pr. 53 pastato, vietoje šiukšlių konteinerio stovi automobilis „Audi A6, vatlst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsnigtas plonu sluoksniu. Iš automobilio kairio šoninio veidrodėlio iškitęs veidrodėlio stiklas, laikosi ant laido, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas įsirėmęs į medį, suskilinėjęs dešinės pusė pažibintis, atlūžusi priekinio dešinio žibinto plastikinė apdaila. Aplinkui mėtosi įvairios plastikinės nuolaužos ( b.l. 9-31).

2013-02-25 automobilio vertinimo ataskaitoje Nr. 20130225-2, nustatyta automobilio vertė iki remonto - 9019 Lt bei automobiliui padaryti sugadinimai ir nustatyti automobilio remonto kaštai - 3840 Lt ( b.l 54-69).

Vagystė nuo neteisėto daikto panaudojimo atskiriama pagal nusikalstamos veikos tikslą ir motyvą. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, jo veika negali būti kvalifikuojama, kaip vagystė. Pagal konstrukciją ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko tyčia turi apimti ne tik pačią veiką bet ir jos sukeltus padarinius. Vien noras laikinai pasinaudoti svetimu daiktu ( be pasisavinimo požymio) nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties būtinų požymių. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato nutarime Nr. 52 išaiškino, jog tokiu atveju tarp savininko ir asmens turi būti nusistovėjusi praktika, leidžianti asmeniui naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant ( pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį). Vagystei dažniausiai būdingas veiksmas su animus rem sibi habendi ( su tikslu daiktą turėti sau) arba veikti trečiųjų asmenų naudai. Pasisavinęs pagrobtą daiktą kaltininkas toliau faktiškai elgiasi su juo kaip su nuosavu ( suvalgo, padovanoja, parduoda, naudoja) paprastai šia veikai būdingas savanaudiškumas ir siekis praturtėti, tačiau vagystė gali būti padaroma ir altruistiniais motyvais. Tačiau minėti motyvai esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, jie reikšmingi bausmės individualizavimui.

Nuosavybės teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame, Baudžiamajame kodeksuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Taigi savininko ir nuosavybės objekto valdytojo teisės yra ginamos įvairiomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė. BK 178 straipsnis numato, jog asmuo gali kreiptis teisinės gynybos tais atvejais, kai yra pagrobiamas jo turtas. BK 178 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą ar saugomą teritoriją, ar viešoje vietoje pagrobė turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio ( kišenvagystė) arba automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, dėl padarytos veikos gailisi, padarytą žalą atlygino. Jo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Tačiau kaip nustatyta nagrinėjant bylą teisme, V. P. automobilį pagrobė neturėdamas tikslo pasipelnyti. Jis, kaip pats pripažino būdamas gerokai išgėręs ( b.l 43) ir sušalęs, šaltą žiemos vakarą siaučiant pūgai, pėsčiomis eidamas namo ir pamatęs stovintį užvestu varikliu ir atrakintą automobilį, sugalvojo juo parvažiuoti namo. Tačiau pamatęs iš paskos atvažiuojančius policijos pareigūnus su įjungtais švyturėliais, bandė bėgti ir įvažiavęs į namo kiemą atsitrenkė į kieme stovėjusius šiukšlių konteinerius, taip apgadindamas pagrobtą automobilį. Įvykio vietoje policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Bylos medžiaga nustatyta, jog automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pagrobė iš stovėjimo aikštelės, esančios Taikos pr. 101, ir netrukus policijos pareigūnų buvo sulaikytas Taikos pr. 49 namo kieme. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo padaryta veika nesukėlė grobimui būdingų padarinių, t. y. nukentėjusiajam nekilo žala dėl turto netekimo, žala nukentėjusiajam padaryta dėl automobilio sugadinimo, kaltinamasis negavo jokios naudos dėl padarytos veikos, nes automobilis buvo grąžintas savininkui (duomenys neskelbtini) ( b.l. 49-50). Pažymėtina, jog automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir kaip nustatyta bylos medžiaga ( b.l. 34-41) bei LITEKO duomenimis, kaltinamajam buvo iškelta ir administracinė byla bei paskirta nuobauda. Kaltinamojo veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimą automobilį, jis savo veikos nesuvokė kaip nusikalstamos, nesiekė, kad automobilio savininkui būtų padaryta žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Todėl nagrinėjamu atveju būtina aiškintis subjektyviuosius veikos požymius ir veikos kvalifikavimą pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo ketinimą pagrobti automobilį, nes svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pagrobimo sąvokos turinys (objektyvieji požymiai) visada turi būti atskleidžiamas kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais, nes pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji apsunkinama. Tai reiškia, jog pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos, todėl atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto pagrobimas yra tyčinė veika, reikia pripažinti, jog pagrobimo turinyje, siejant jį su subjektyviaisiais veikos požymiais, turi būti ir svetimo turto pasisavinimo elementas. Veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį gali turėti įtakos kaltininko veiksmų su paimtu turtu turinys, kuriais remiantis atskleidžiamas ir subjektyviųjų požymių turinys, patvirtinantis, ar turto paėmimas buvo, ar nebuvo susijęs su ketinimais jį pasisavinti. Todėl svarbu nustatyti kaltininko tyčią, t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (2013-05-07 LAT, nutartis Nr. 2K-228/2013). Šioje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis turtą užvaldė norėdamas jį pagrobti, bylos aplinkybės rodo, jog nuteistasis automobiliu ketino pasinaudoti laikinai, grįžti su juo namo ir kaip pats teigė po to palikti kieme. Laikinas pasinaudojimas turtu pripažintinas tik tuo atveju, kai savininko teisė naudotis daiktu suvaržoma trumpam, po to daiktą grąžinant savininkui ar paliekant jam žinomoje vietoje (LAT 2005-06-23 nutarimas Nr. 52). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m,. balandžio 4 d., nutartyje ( b.b. Nr. 2K-234/2006) nurodė, kad valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė. Akivaizdu, jog automobilio savininkas dėl V. P. nusikalstamos veikos, nežinojo automobilio buvimo vietos ir negalėjo juo naudotis, todėl kreipėsi į policijos pareigūnus dėl pagrobto automobilio, nors tyčios pagrobti automobilį siekiant turtinės naudos kaltinamojo veikoje ir nebuvo. Šiuo atveju subjektyvaus požymio nebuvimas svarbi aplinkybė individualizuojant kaltinamajam bausmę, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-11-15 nutartyje pažymėjo, jog byloje nustačius, kad kaltinamasis tyčia neteisėtai, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą ( automobilį), veika gali būti kvalifikuojama kaip vagystė, nes tikslas nėra būtinas BK 178 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymis ( b.b. Nr. 2K-584/2005).

Vertinant aplinkybių visumą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip automobilio vagystė. Pagrobto automobilio vertė kvalifikacijai reikšmės neturi, nes pagrobto automobilio vertė mažesnė, nei 250 MGL ( 32 500 Lt), šią aplinkybę patvirtina „Automobilio sugadinimo vertinimo ataskaita“ Nr. 20130225-2, kurioje nurodyta, jog automobilio vertė iki sugadinimo buvo 9019 Lt ( 1t., b.l. 54-69).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad dėl padarytos veikos prisipažino ir gailisi bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad V. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, teistas už sunkų nusikaltimą, bausmę atlikęs, tačiau būdamas recidyvistu ( LR BK 27 str. ) ir esant neišnykusiam teistumui vėl nusikalto, savo poelgį vertina kritiškai ir dėl padarytos veikos gailisi, padarytą žalą atlygino, iki 2013-01-18 dirbo Lipeikio įmonės „Egzotika“ Klaipėdos padalinyje, autošaltkalviu - pagalbiniu darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip teisingas, geranoriškas ir supratingas darbuotojas (b.l. 156), šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis stengiasi keisti gyvenimo būdą, susirado darbą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l.43), kas turėjo įtakos veikos padarymui. Vertinant kaltinamojo nuoširdų prisipažinimą, žalos atlyginimą, bei tai, jog kaltinamasis neturėjo tikslo iš pagrobto automobilio turėti sau materialios naudos, norėjo juo tik pasinaudoti, nukentėjusiojo požiūrį į kaltinamąjį – jam pretenzijų neturi, kaltinamajam, kaip recidyvistui skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė- laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 str., teismas

nusprendži a:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-02-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini) 4190 Lt civilinio ieškinio nutraukti, V. P. žalą atlyginus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.