Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas išdėsto aplinkybes, kurios rodo, kad jo bylos buvo sprendžiamos netinkamai, buvo nesilaikyta šalių lygiateisiškumo principo. Aiškina, kad sprendžiant ginčą administracinių ginčų komisijoje, Tarnybą atstovavo advokatas, kuris savo veiksmais jau buvo pažeidęs pareiškėjo teises (nusišalino nuo susitikimo su pareiškėju, atsisakė teikti teisinę pagalbą paskutinę skundo padavimo termino dieną ir pan.). Dėl to tiek Administracinių ginčų komisija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo priėmę neteisėtus sprendimus, kurie buvo panaikinti.

Remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 str. ir teigia, kad Tarnyba pažeidė jame įtvirtintus principus.

Tarnyba pareiškėjui skyrė advokatą, neturėjusį įgaliojimų teikti valstybės garantuojamą teisinę antrinę pagalbą civilinėje byloje. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti advokatą. Tarnyba šio prašymo iš esmės nesvarstė, vėliau buvo nustatyta, kad elgėsi neteisėtai. Aiškina, kad advokatas su juo elgėsi netinkamai, tai pripažino ir Tarnyba, įspėdama advokatą. Kitas advokatas, kurį pareiškėjui suteikė Tarnyba, neturėjo teisės teikti antrinę teisinę pagalbą administracinės teisės srityje, tuo tarpu advokatas buvo paskirtas administracinei bylai vesti. Advokatas taip pat elgėsi netinkamai, neatvyko į susitikimą, atsisakė atstovauti pareiškėją. Tarnybos sprendimas šiuo klausimu taip pat pripažintas neteisėtu.

Tarnybos paskirti advokatai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą Komisijoje, ginčas buvo nagrinėjamas be advokato, dėl to tai sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes – atėmė daug laiko, jėgų, sukėlė nepatogumus rašant skundus, pretenzijas, pareiškimus ir prašymus.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad yra požymių, leidžiančių manyti, kad norminių teisės aktų pagalba yra sukurta korupcinė sistema, kuri tenkina Tarnybos pareigūnus, nes Tarnyba pati tikrina savo veiklos kokybę VGTPĮ 10 str. nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad Tarnyba nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 09 06 sprendimo.

Teisme 2009 08 12 gautas patikslintas skundas, kuriame prašoma priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skundas grindžiamas tuo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmai sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes – sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, susijusius su laiko gaišinimu, fiziniu skausmu, ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocijas, moralinį nepasitenkinimą. Tarnybos veiksmai atėmė iš pareiškėjo galimybę toliau veikti, ginant savo kaip paciento teises. Tarnyba neužtikrino pareiškėjui tinkamos teisinės pagalbos teikimo. Dėl tinkamos pagalbos suteikimo ginčas vyko beveik du metus. LVAT pripažino Tarnybos veiksmus neteisėtais ir įpareigojo Tarnybą per 1 mėnesį iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2005 09 28 prašymą dėl advokatos pakeitimo. Tačiau Tarnyba 2007 10 05 sprendimu nutraukė teikimą antrinės pagalbos pareiškėjui, nors ši pagalba buvo skirta Tarnybos 2007 07 05 sprendimu. Dėl šio pažeidimo nagrinėjama kita administracinė byla.

Tą aplinkybę, kad Tarnyba neužtikrino pareiškėjui tinkamos teisinės pagalbos, pareiškėjas grindžia civilinės bylos Nr. 2-962-141/2008 nagrinėjimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme eiga. Teigia, kad bylą pralaimėjo dėl advokato klaidos. Mano, taip atsitiko dėl to, kad advokatas A. K. galėjo teikti pagalbą tik administracinėse bylose. Teigia, kad Tarnyba kryptingai veikė prieš tinkamą funkcijų vykdymą pareiškėjo atžvilgiu: priėmė neteisėtą 2005 10 26 sprendimą Nr. 12; žlugdė tinkamą teisinės pagalbos suteikimą apskundžiant 2005 10 26 sprendimą Nr. 12 (tai patvirtino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija; nekeitė netinkamai pareiškėją atstovaujančio advokato A. K., nors kitais analogiškais atvejais advokatus keisdavo (kai nesutapo pareiškėjo ir advokato pozicijos).

Išreiškia nuomonę, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucija yra ydingos konstrukcijos ir korumpuota.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Tarnybos veiksmais jam buvo padaryta žala sveikatai, ir tai patvirtina pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai. Be to, akcentavo, kad žala buvo padaryta ir tuo, kad civilinėje byloje kasaciniam skundui paduoti Tarnyba jam suteikė teisinę pagalbą tik 2009 08 03, advokatas su juo susitiko tik 2009 08 05, o kasacinio skundo padavimo terminas baigiasi 2009 08 13 (teismo posėdžio dieną). Dėl to pareiškėjas prašė atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol paaiškės, ar kasacinis skundas bus priimtas, nes trūkumams pataisyti laiko jau neliko. Jeigu kasacinis skundas bus priimtas, pareiškėjas teigia, kad tokiu atveju jis sumažintų prašomos priteisti žalos dydį. Dėl prašomos neturtinės žalos atlyginimo sumos pareiškėjas paaiškino, kad jis vadovaujasi civilinio ieškinio dydžiu nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jam netinkamai buvo teikiama teisinė pagalba.

Paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-776/2006 panaikino 2005 10 26 Tarnybos sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti 2005 09 28 G. K. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo.

Tarnyba, vykdydama LVAT nutartį, iš esmės išnagrinėjo 2005 09 28 pareiškėjo prašymą dėl advokato pakeitimo. 2007 10 05 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. N-(1.10.)-74-36-07, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą G. K. pagal 2007 07 05 sprendimą Nr. 68 ir netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą.

Mano, kad pareiškėjas klaidingai supranta LVAT 2007 09 06 nutartį. Nutartyje buvo aptarta galimybė svarstyti klausimą dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl tarnyba šį klausimą ir svarstė. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą negalėjo būti tenkinamas.

Nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad administracinė byla dėl 2005 10 26 Tarnybos sprendimo Nr. 12 apskundimo buvo nagrinėjama nesilaikant šalių lygiateisiškumo. Pažymi, kad pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje dėl 2005 10 26 Tarnybos sprendimo Nr. 12 teikė Tarnybos paskirti advokatai. Paskirtiems advokatams atsisakius teikti pagalbą, teisinę pagalbą pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose pareiškėjui teikė advokatas.

Remiasi Civilinio kodekso 6.271 str. ir teigia, kad valstybės deliktinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai, priežastiniam ryšiui.

Tarnyba mano, kad jos veiksmai buvo teisėti. Tarnyba veikė laikydamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tik dėl pareiškėjo veiksmų, nustačius jo piktnaudžiavimą materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, buvo priimtas sprendimas nekeisti advokato.

Teigia, kad LVAT 2007 09 06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 nenustatė, kad Tarnybos veiksmai buvo neteisėti. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje Vilniaus VGTPT atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovo valstybės atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs pareiškėjo pasisakymą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnis ir 6.250 straipsnis, o bendrąsias atsakomybės atsiradimo sąlygas nustato CK 6.245-6.249 straipsniai. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, kurią jam padarė valstybės valdžios institucija, priimdama neteisėtus sprendimus. CK 6.271 straipsnis nustato: žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis); šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis); šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), (3 dalis); valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš jo manymu neteisėtų sprendimų, kuriuos priėmė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, suteikdama jam teisinei gynybai advokatus ar atsisakydama juos pakeisti, ar teikti teisinę pagalbą, kai advokatai buvo pareiškėjui reikalingi civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui, kaip pacientui, padarytos žalos atlyginimo. Kaip vieną iš žalos atlyginimo pagrindų pareiškėjas nurodo ir tai, kad civilinėje byloje buvo pasirinkta neteisinga taktika, dėl kurios jis prarado galimybę pateikti į civilinę bylą tinkamus įrodymus. Advokatas jam liepė kreiptis į instituciją, kuri tokių klausimų nesprendžia – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tuo tarpu advokatas turėjo jam paaiškinti, kad tuo atveju buvo būtina kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją. Dėl to pareiškėjas prašė pakeisti advokatą, o vietoj to, jam buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas.

Iš visų pareiškėjo nurodomų žalos atlyginimo pagrindų daroma išvada, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės galimybės, pirmiausiai turi būti išspręsta, ar valstybės institucija padarė neteisėtus veiksmus, šiuo atveju priėmė neteisėtus sprendimus, kurie būtų viena iš privalomų žalos atlyginimo sąlygų.

Pareiškėjo argumentai ir motyvai, jo nurodomi neteisėti veiksmai gali būti sugrupuojami į dvi grupes. Pirma, tai veiksmai, dėl kurių buvo nagrinėjama administracinė byla ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 11 10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 776-19/2006 (prijungta byla) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 09 06 sprendimas (administracinės bylos Nr. A2-715/2007).

Antra, tai Tarnybos veiksmai skiriant pareiškėjui teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti ir paduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui toje pačioje civilinėje byloje. Dėl šių veiksmų pareiškėjas prašė stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kadangi dar nėra aišku, ar Tarnyba, spręsdama teisinės pagalbos teikimo klausimus kasaciniam skundui paduoti, pažeis jo teises. Jeigu kasacinis skundas bus surašytas tinkamai ir bus priimtas, pareiškėjas atsisakys žalos atlyginimo dėl Tarnybos veiksmų šioje dalyje. Prašymas nebuvo tenkinamas, kadangi, jeigu pareiškėjas ateityje manys, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, jis galės kreiptis į teismą, nurodydamas jau kitą žalos atlyginimo pagrindą.

Neteisėtų veiksmų pripažinimui būtina atsižvelgti į CK 6.246 straipsnio nuostatas. Šiame straipsnyje pasakyta: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Pareiškėjas nurodo, kad žalos atlyginimo pagrindas yra 2005 10 26 Tarnybos sprendimas Nr. 12 bei vėlesni veiksmai, kai Tarnyba atsisakė tinkamai įvykdyti LVAT 2007 09 06 sprendimą ir iš viso nutraukė teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Iš tokio reikalavimo pagrindimo daroma išvada, kad čia pareiškėjo nurodomos vėl dvi pažeidimų grupės - teismo pripažintas neteisėtu 2005 10 26 Tarnybos sprendimas Nr. 12 ir po teismo sprendimo Tarnybos priimti sprendimai tuo pačiu klausimu.

Administracinėje byloje Nr. I-776-19/2006 pareiškėjas ginčijo Tarnybos 2005 10 26 sprendimą Nr. 12 ir prašė įpareigoti Tarnybą išspręsti klausimą dėl advokato pakeitimo. LVAT 2007 09 06 sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkinamas iš dalies: panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 10 26 sprendimo Nr.12 1 ir 2 punktai, Tarnyba įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 09 28 prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo.

Panaikinti sprendimo punktai iš esmės buvo sprendimas atidėti prašymo dėl advokato pakeitimo svarstymą, kol pareiškėjas pateiks įrodymus, kad advokatą pakeisti būtina (pateiks advokato parengtą pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai). LVAT sprendime pripažinta, kad pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą svarstymo siejimas su sąlygos pateikti skundą atitinkamai institucijai įvykdymu teisiškai nepagrįstas. Tačiau LVAT sprendime įvertinti ir kiti skundžiamo Tarnybos sprendimo teiginiai. LVAT nurodo, kad buvo galimybė spręsti nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Teismas sprendė klausimą dėl viso Tarnybos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, bet panaikinta buvo tik dalis sprendimo. Tarnybos sprendime buvo konstatuota, kad advokato pagalba pareiškėjui iš esmės nereikalinga ir kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba (Tarnybos 2005 10 26 sprendimo Nr. 12, adm. byla Nr. I-776-19/2006, tomas I, lapas 15-17, II dalies 7 ir 9 punktai). Nors aprašomoji sprendimo dalis konstatavo sąlygas, kurioms esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai leido priimti sprendimą pagalbą nutraukti, tačiau Tarnyba priėmė negalutinį, sąlyginį sprendimą. Tos sprendimo dalys ir buvo panaikintos, likusioje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad Tarnybos sprendimas buvo iš esmės neteisėtas. Tarnybos sprendimas buvo procedūros prasme ydingas, nes juo nebuvo iš esmės išspręsta dėl pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą, tuo tarpu kai šiuo sprendimu būtent buvo sprendžiama dėl G. K. prašymo pakeisti advokatą. Antra vertus, nors sprendimas buvo pripažintas tik iš dalies neteisėtu, dėl to pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimas užsitęsė laiko atžvilgiu. Tarnyba pareiškėjo prašymą buvo įpareigota spręsti tik po to, kai įsiteisėjo teismo 2007 09 06 sprendimas. Galutinai Tarnyba ginčo klausimą išsprendė 2007 10 05 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo“ Nr. (1.10.)-74-36-07 (t. I, b. l. 28). Šiuo sprendimu pareiškėjo 2005 09 28 prašymas pakeisti advokatą netenkinamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas. Šis sprendimas teisme nėra nuginčytas, to pareiškėjas nenurodė. Tačiau pareiškėjo 2005 09 28 prašymo dėl advokato pakeitimo nagrinėjimas užsitęsė dviems metams, Tarnyba iš karto nepriėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo prašomu išspręsti klausimu.

Dėl to, kad teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu buvo priimtas iš dalies neteisėtas Tarnybos sprendimas, būtina nustatyti, ar šiuo sprendimu pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėto veiksmo.

Viena iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų yra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių buvimas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjas kaip neigiamas pasekmes nurodo netinkamą civilinės bylos išnagrinėjimą (sprendimas priimtas ne jo naudai). Nurodo, kad prašomas pakeisti advokatas padarė klaidų renkant įrodymus civilinėje byloje, dėl to pareiškėjas šią bylą pralaimėjo. Teismas negali pripažinti, kad yra priežastinis ryšys tarp sprendimo atsisakyti pakeisti advokatą ir civilinės bylos pralaimėjimo. Pareiškėjas pateikė Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2004 06 10 raštą Nr. 4R-643-265-2D (t. II, b. l. 66), iš kurio matyti, kad jis pats dar 2004 metais kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją (VMAI), iš VMAI gavo atsakymą, kurį galėjo skųsti teismui, be to, atsakyme nurodyta, kad žalos atlyginimo sveikatai klausimus sprendžia teismas, nurodyta, kas iš esamų dokumentų pagrindžia žalos atsiradimo faktą. Pareiškėjas vėliau kreipėsi dėl žalos atlyginimo į bendros kompetencijos teismą. Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie VMAI ir jos funkcijas dar iki to momento, kai advokatas pasiūlė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją 2005 metais (adm. byla Nr. I-776-19/2007, t. I, l. 37-38). Iš pareiškėjo 2005 09 28 prašymo pakeisti advokatą turinio (adm. byla Nr. I-776-19/2007, t. I, l. 39-42) matyti, kad pareiškėjui jau tuo metu buvo gerai žinoma Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kompetencija ir veiklos sritys. Taigi teoriniai ginčai su advokatu negalėjo būti civilinės bylos pralaimėjimo priežastimi, pats pareiškėjas buvo pakankamai informuotas, kur ir kaip jam kreiptis dėl žalos atlyginimo, dėl ko vėliau jam teisinės pagalbos teikimas ir buvo nutrauktas. Civilinės bylos aplinkybes galima nustatyti iš Vilniaus apygardos teismo (toliau - VAT) 2009 05 13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-498-520/2009 (t. II, b. l. 12-16). Iš VAT nutarties galima padaryti išvadą, kad jokios įtakos teismų sprendimams neturėjo ta aplinkybė, kad pareiškėjas ir jo advokatas pirmiausiai parengė pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Iš nutarties matyti, kad civilinėje byloje buvo vertinama aplinkybė, susijusi su Valstybiniu medicininiu auditu, o tai reiškia, kad pareiškėjas pasinaudojo galimybe kreiptis į VMAI. Pareiškėjo ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui VšĮ Centro poliklinikai buvo atmestas tik dėl to, kad nebuvo įrodyta pareiškėjo ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad šios poliklinikos gydytoja 1995 metais neteisėtais veiksmais padarė žalą pacientui. Kadangi G. K. bendros kompetencijos teismui nurodė, kad žalą gydytoja jam padarė 1995 metais, advokato paskyrimo, pakeitimo ar nesuteikimo klausimas 2005 metais šiuo atveju negalėjo turėti jokios įtakos įrodymų rinkimui civilinėje byloje. Juo labiau, kad civilinėje byloje buvo konstatuota, jog 1995 – 2007 metais paciento ambulatorinę kortelę G. K. saugojo savo namuose, ir teismas pripažino, kad tokiu būdu buvo pažeista kortelės saugojimo tvarka. Iš teismo nutarties civilinėje byloje matyti, kad teismai atsižvelgė į tai, kad buvo sprendžiami klausimai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo G. K., todėl netgi buvo atnaujintas ieškinio senaties terminas, o vėliau byla išnagrinėta tik išsisprendus advokato pakeitimo klausimui. Be to, galutinis VGTPT sprendimas buvo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą aptartoje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad valstybės garantuojamo advokato nedalyvavimas civilinėje byloje buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl tai negali būti žalos atlyginimo pagrindas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog administracinis teismas panaikino dalį VGTPT 2005 10 26 sprendimo Nr. 12, pareiškėjui atsirado neigiami padariniai, pasireiškę civilinės bylos pralaimėjimu, t. y. tarp iš dalies neteisėto sprendimo ir atsiradusių, pareiškėjo manymu, neigiamų pasekmių nėra priežastinio ryšio.

Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas du metus laukė kol bus išspręstas klausimas dėl advokato civilinėje byloje pakeitimo. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje priimtas 2008 12 23. Taigi teismas taip pat laukė, kol bus išspręstas atstovavimo byloje klausimas (ieškinys buvo paduotas 2006 02 20). Spręstinas tokiu atveju tik klausimas, ar pareiškėjas patyrė nepatogumus. CK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Pagal šias įstatymo nuostatas teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė kitų CK 250 straipsnyje nurodytų neturtinės žalos pasireiškimo atvejų (dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo ir kt.), išskyrus nepatogumus. Laukdamas sprendimo dėl advokato pakeitimo jau nagrinėjamoje civilinėje byloje, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus, nes tokiu atveju reikia teikti teismui prašymus dėl bylos stabdymo ar atidėjimo, pačiam pareiškėjui gilintis į teisės aktus, reglamentuojančius žalos atlyginimą, pacientų teises. Pareiškėjas šiuo periodu galėjo tikėtis, kad advokatas jam bus pakeistas, tačiau ilgą laiką jis nežinojo, kaip bus išspręstas ginčas. Tokia padėtis sukelia nepatogumus ir tai visiems žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 1 dalis). Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės neįrodytos.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl to, jog advokato pakeitimo klausimas jam buvo išspręstas neteisingai, jis buvo diskriminuojamas, nes advokatų prašymu jie yra pakeičiami, o jo prašymas atmestas, jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos pablogėjimu, nepatogumais, laiko praradimu, dvasiniais išgyvenimais, stresu, emocijomis ir moraliniu nepasitenkinimu. Kaip įrodymus pareiškėjas teikia išrašus iš medicininių dokumentų (t. II, b. l. 31-37, 61-65). Dalyje šių dokumentų yra fiksuota, kad pacientas skundžiasi galvos skausmu ir prislėgta nuotaika (2008 metais), dalis dokumentų susiję tik su civilinėje byloje nagrinėtu danties gydymu. Iš šių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad būtent 2005 metais priimtu Tarnybos sprendimu pareiškėjui padaryta žala sveikatai ar kad dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą.

Neteisėtais Tarnybos veiksmais teismas nepripažįsta kitų Tarnybos sprendimų, kuriuos nurodo pareiškėjas, nes šie sprendimai nėra nuginčyti ir teismų pripažinti neteisėtais. 2007 10 05 sprendimas Nr. N-(1.10)-74-36-07, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą ir nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl diskriminacijos, kurią jis patyrė dėl šio sprendimo.

Pareiškėjas kaip reikalavimo pagrindą nurodo dar jo skundo pateikimą Teisingumo ministerijai ir 2007 04 24 ministerijos atsakymą Nr. (1.2.3.)-7R-4157 (jo skundas perduotas Tarnybai) bei 2007 05 14 Tarnybos raštą pareiškėjui. Remiasi Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 07 27 sprendimu Nr. S.-120-(AG)-135, kuriuo Komisija nusprendė, kad Tarnybos sprendimas yra neteisėtas, ir įpareigojo Tarnybą pakartotinai išnagrinėti Teisingumo ministerijos 2007 04 24 raštą.

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byloje (t. I, b. l. 84-122) yra 2007 07 27 sprendimas Nr. S-120-(A(G)-135), kuriuo Vilniaus VGTPT įpareigojama per 5 darbo dienas pakartotinai išnagrinėti Teisingumo ministerijos 2007 04 24 raštą Nr. (1.23)-7R-4158. Administracinių ginčų komisijai buvo skundžiamas 2007 05 14 Tarnybos raštas Nr. SD-(1.15.)-92-07. Šis ginčas buvo susijęs su tuo, kad Tarnybos paskirti advokatai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą paskutinėmis procesinių veiksmų atlikimo dienomis, dėl ko pareiškėjas parašė skundą Teisingumo ministerijai. Iš esmės šis ginčas buvo išspręstas tokiu būdu – administracinių ginčų komisija pasisakė, kad Tarnyba privalėjo atsisakyti nagrinėti Teisingumo ministerijos persiųstą skundą. Tarnyba atsiliepime nurodė, to neneigė ir pareiškėjas, kad, advokatams atsisakius atstovauti pareiškėją, jam buvo suteikta galimybė naudotis kito advokato paslaugomis, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas vyko tarp pareiškėjo ir VGTPT, o tokiu atveju Tarnyba galėjo visai neskirti advokato. Be to, pareiškėjo skundžiamas Tarnybos 2007 05 14 atsakymas ministerijai ir pareiškėjui (t. I, b. l. 115-117) jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukėlė ir sukelti negalėjo. Tai buvo paaiškinamasis raštas, turėjęs informacinį pobūdį. Jokie šio ginčo apimtyje paminėti Tarnybos sprendimai, kuriais buvo sprendžiama dėl advokatų pakeitimo, nebuvo pripažinti neteisėtais (to nenurodo pareiškėjas), todėl negalima teigti, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimas gali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjo atžvilgiu Tarnyba būtų priėmusi neteisėtus sprendimus. Kadangi nėra neteisėto Tarnybos veiksmo, nėra pagrindo svarstyti, ar dėl šio ginčo pareiškėjui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Patikslintame 2009 08 12 teisme gautame skunde (t. II, b. l. 42-47) pareiškėjas daugumoje atkartoja tuos pačius argumentus kaip ir pradiniame skunde (susijusius su LVAT 2007 09 06 sprendimu iš dalies panaikintu Tarnybos sprendimu). Naujas žalos atlyginimo pagrindas nurodomas pareiškėjo 2009 06 19 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimas Tarnyboje. Šiuo prašymu pareiškėjas siekė gauti teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti toje pačioje civilinėje byloje. Pats pareiškėjas patvirtino, kad Tarnyba 2009 07 20 sprendimu Nr. (1.10.)-S-1745-09 paskyrė pareiškėjui advokatą (t. II, b. l. 58-59), pareiškėjas šį sprendimą prideda prie patikslinto skundo. Taigi jau vien ši aplinkybė rodo, kad nėra neteisėtų Tarnybos veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad kasacinio skundo padavimo termino pabaiga yra 2009 08 13, t. y. šios administracinės bylos nagrinėjimo data. Nurodo, kad su advokatu susitiko tik 2009 08 05, nes advokatas atostogavo. Sieja žalos atlyginimo reikalavimą su tuo, ar bus priimtas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Jokie Tarnybos veiksmai šiuo klausimu nėra teismo pripažinti neteisėtais, pareiškėjas patikslintu skundu neprašė pripažinti Tarnybos veiksmus, skiriant antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui surašyti, neteisėtais. Dėl to, kad nėra pagrindinės žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų institucijos veiksmų, teismas nesvarsto ir klausimo dėl priežastinio ryšio, žalos padarymo fakto. Pareiškėjo prašymas stabdyti bylą dėl to, kad tik paaiškėjus, ar kasacinis skundas priimtas, jis galės galutinai pasisakyti, ar prašys žalos atlyginimo už teisinės pagalbos netinkamą paskyrimą kasaciniam skundui surašyti, buvo visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas pripažino, kad bylos ir jo skundo nagrinėjimo šioje byloje metu dar nėra neigiamų pasekmių (kaip jis mano, tai būtų kasacinio skundo nepriėmimas), todėl toks jo nurodomas tariamas reikalavimo pagrindimas yra niekinis ir negali būti pagrindu tenkinti skundą.

Kiti pareiškėjo nurodomi motyvai ir argumentai dėl Tarnybos veiksmų, dėl advokatų kompetencijos, dėl korupcijos niekuo nepagrįsti, neįrodyti jokiais kompetentingų institucijų sprendimais, tai yra tik pareiškėjo nuomonė, kuri negali būti pagrindu priteisti jam žalos atlyginimą.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui iš dalies panaikinus Vilniaus valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2005 10 26 sprendimą Nr. 12 (1 ir 2 punktus), buvo konstatuota, kad Tarnybos sprendimas buvo iš dalies neteisėtas. Dėl tokio Tarnybos sprendimo nepagrįstai užsitęsė pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas, dėl ko jis patyrė nepatogumus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nenumato žalos atlyginimo klausimų sprendimo, tačiau Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 5 straipsnio nuostatas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucija. Taigi vykdomoje viešo administravimo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo nuostatomis, įpareigojančiomis priimti teisėtus ir pagrįstus administracinius sprendimus. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato - viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi teismas pripažįsta, jog pareiškėjas dėl iš dalies neteisėto Vilniaus VGTPT sprendimo patyrė nepatogumus, nes du metus turėjo laukti jo prašymo dėl advokato pakeitimo išnagrinėjimo, o tuo laikotarpiu apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas siekė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šiuo atveju iš dalies tenkinamas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjo reikalavimas tenkinamas tik labai nedidele dalimi (atsižvelgiant į daugelį atmetamų pareiškėjo nurodomų žalos atlyginimo pagrindų), atitinkamai nustatoma neturtinės žalos atlyginimo suma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia į tai, kad jokių bent kiek reikšmingų pasekmių neteisėtas sprendimas pareiškėjui nesukėlė, nes apylinkės teisme buvo laukiama, kol bus išspręstas klausimas dėl advokato pakeitimo, be to, po administracinio teismo sprendimo iš viso buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju pareiškėjo ieškinys būtų nagrinėjamas be valstybės skirto advokato. Sprendžiant Tarnybos kaltės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad Tarnyba padarė nedidelį procesinio pobūdžio pažeidimą – praktiškai atidėjo prašymo pakeisti advokatą nagrinėjimą. Kaip paaiškėjo iš Tarnybos veiksmų, atliktų jau panaikinus dalį tarnybos sprendimo, advokatas iš viso neturėjo būti skiriamas. Taigi, Tarnybos kaltės laipsnis yra nežymus. Pareiškėjas nenurodė, kad tarnybos sprendimu jam būtų padaryta turtinė žala (pvz. jis būtų privačiai samdęs advokatą). Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad neturtinė žala gali būti atlyginta, priteisiant pareiškėjui 300 Lt sumą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu – 88 straipsnio 5 punktu, 127 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. K. iš Lietuvos Respublikos 300 (tris šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.