- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- II-6-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00679-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Pažeidėjas
- D. P.
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) – atstovui D. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakomybėn traukiamo asmens D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini),
skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Jis buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktą, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., 17.21 val., ties namu, esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš sankryžos, sukdamas į dešinę, pirmą eismo juostą, nepaliko saugaus tarpo iš kairės ir kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Šalies argumentai
2. Skundu atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai manė, kad jis pažeidė KET 126 punkto, taikomo transporto priemonių išsidėstymui kelyje, reikalavimus. Tvirtina, kad eismo įvykio metu buvo pažeisti KET 157 ir 158 punktų, taikomų važiuojant per sankryžas ir darant posūkį į kairę, reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. mano, kad skundžiamu nutarimu policijos pareigūnas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl eismo įvykio ir paskyrė jam administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Institucija su skundu nesutinka ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
4. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 17.20 val. automobiliu „Volvo“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, link Panevėžio centro. Sukdamas buvo įjungęs savo vairuoto automobilio „Volvo“ dešinį posūkio signalą. Toje pačioje sankryžoje tuo pačiu metu posūkį į kairę priešpriešais, t. y. atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės, darė automobilis „Renault Trafic“. Su automobiliu „Renault“ per sankryžą važiavo kartu, vienu metu, šis automobilis suko į tą pačią gatvę ir ta pačia kryptimi (link Panevėžio centro). Automobilis „Renault“ suko į antrąją eismo juostą, o jis suko į pirmąją eismo juostą. Įsukęs į pirmąją eismo juostą jis liko šioje eismo juostoje, į antrąją eismo juostą nesirikiavo. Nepastebėjo, ar buvo įjungtas automobilio „Renault“ kairiojo posūkio signalas, nes buvo susikoncentravęs posūkiui į dešinę, į tai, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų. Automobilis „Renault“ sankryžoje sustojęs nebuvo, šis automobilis per sankryžą važiavo greitai, nepristabdęs. Toks automobilio „Renault“ vairuotojo elgesys jį išgąsdino, todėl siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Renault“ jis sukdamas į dešinę savo vairuoto automobilio „Volvo“ vairą pasuko dešiniau. Tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Automobiliai susidūrė Klaipėdos gatvės pirmojoje eismo juostoje, tik pravažiavus pėsčiųjų perėją. Po susidūrimo jis ir automobilis „Renault“ dar kažkiek pavažiavo ir po to sustojo. Vėliau, matydamas, kad ėmė formuotis automobilių spūstis, siekdamas netrukdyti eismui ir manydamas, kad situacija yra aiški, savo automobilį „Volvo“ patraukė iš pirmos eismo juostos, nuvarė jį į priekyje esantį autobusų sustojimą. Įvykio vietoje jis su automobilio „Renault“ vairuotoju nesutarė dėl kaltės, tarp jų įvyko konfliktas (jie apsižodžiavo), todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Automobilio „Renault“ vairuotojas apkaltino jį tuo, kad jis į sankryžą įvažiavo darydamas per didelį lankstą. Atvykę policijos pareigūnai pripažino jį kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo ir paskyrė jam nuobaudą – įspėjimą.
5. Teismo posėdyje automobilio „Renault“ vairuotojas M. R. paaiškino, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 7 d., po darbo, apie 17.15 val. įmonės automobiliu „Renault Trafic“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, link Panevėžio miesto centro. Tuo metu jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis rodė kairiojo posūkio signalą. Nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio „Volvo“, jo manymu, iš priekio niekas nevažiavo. Taip pat nepamena, ar jis, minėtoje sankryžoje sukdamas į kairę, buvo sustojęs tam, kad praleistų kitus eismo dalyvius. Jis įsuko į Klaipėdos gatvės antrąją eismo juostą ir už pėsčiųjų perėjos pajuto smūgį į savo vairuoto automobilio šoną. Susidūrimas įvykio už pėsčiųjų perėjos. Po smūgio jis iškart sustojo, o į jo vairuotą automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo“ po smūgio nuvažiavo toliau, į autobusų sustojimą. Susidūrimas įvykio jau pravažiavus pėsčiųjų perėją, jam būnant antroje eismo juostoje. Tuo metu jo vairuotas automobilis jau buvo išsitiesinęs, judėjo tiesiai. Jis sustojo įvykio vietoje, o į jo vairuotą automobilį atsitrenkęs automobilis „Volvo“ nuvažiavo į priekį ir sustojo autobusų sustojimo aikštelėje. Buvo apgadintas jo vairuoto automobilio keleivio pusės (dešinės pusės) priekinio rato arka (priekinis sparnas). Smūgis buvo šoninis. Po to jie su automobilio „Volvo“ vairuotoju kalbėjo apie eismo įvykio deklaracijos pildymą, bet nesutarė dėl kaltės, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Iš pradžių savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad susidūrimas įvyko ties pėsčiųjų perėja, o po to tokį savo paaiškinimą užbraukė ir parašė naują paaiškinimą apie tai, kad susidūrimas įvyko už pėsčiųjų perėjos, nes manė, kad pirminis jo paaiškinimas nėra teisingas. Nepamena, ar policijos pareigūnai matė jo pirminį paaiškinimą ir po to jis šį paaiškinimą subraukė, ar policijos pareigūnams nunešė jau pakoreguotą paaiškinimą.
6. Teismo posėdyje liudytojas (skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas) A. R. paaiškino, kad žino, dėl ko yra pakviestas liudytoju. Tiksliai nepamena kada, gavo iškvietimą į įvykio vietą – Panevėžyje esančią (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Įvykio vietoje, už minėtos sankryžos ribų, buvo du automobiliai – antroje eismo juostoje stovėjo mikroautobusas („Renault“), o netoli esančiame autobusų sustojime buvo lengvasis automobilis („Volvo“). Įvykio vietoje buvo neutralus liudytojas (A. B.), kuris tvirtino matęs įvykį. Šis liudytojas jam paaiškino, kad mikroautobusas važiavo antra eismo juosta, o automobilis „Volvo“ pirma eismo juosta, automobilių kontaktas įvyko antroje eismo juostoje už sankryžos ribų. Prieš tai mikroautobusas „Renault“ įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, prieš kontaktą jis jau buvo išsitiesinęs ir važiavo tiesiai antra eismo juosta, o automobilis „Volvo“ įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Apžiūrėjęs įvykio vietą ir pagal minėto liudytojo žodinius paaiškinimus jis (policijos pareigūnas A. R.) nustatė, kad automobiliai susidūrė ir eismo įvykis įvyko už sankryžos ribų, todėl nusprendė dėl eismo įvykio atsakomybėn traukti automobilio „Volvo“ vairuotoją. Jeigu eismo įvykis būtų įvykęs sankryžos ribose, galbūt būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Automobilio „Volvo“ vairuotojas sankryžoje galėjo sukti tiek į pirmą, tiek į antrą eismo juostą, KET jam to daryti nedraudė, tačiau jis privalėjo važiuoti kiek įmanoma arčiau dešinio gatvės krašto.
7. Liudytojas A. B. teismo posėdyje parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 7 d. apie 17–18 val., jis (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ėjo pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Ėjo pėsčiųjų perėja, kuri yra arčiau miesto centro. Jam baigiant pereiti pėsčiųjų perėją, iki šaligatvio likus apie 0,5 metro, jam dar būnant važiuojamojoje dalyje pamatė, kaip į jo pusę (į Klaipėdos gatvę), įsuka du automobiliai – lengvasis ir mikroautobusas. Mikroautobusas suko iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o lengvasis automobilis – iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Lengvasis automobilis suko į dešiniau esančią eismo juostą (į pirmą), o mikroautobusas suko į antrą eismo juostą. Lengvasis automobilis pravažiavo jam už nugaros. Pravažiavę pro jį šie automobiliai susidūrė – lengvasis automobilis atsitrenkė į mikroautobusą, o po to lengvasis automobilis pasitraukė į autobusų sustojimą. Lengvasis automobilis į mikroautobusą atsitrenkė ties priekiniu ratu, smūgis buvo šoninis. Sankryžoje minėti automobiliai abu važiavo tvarkingai, nepastebėjo, kad kuris nors iš jų būtų stabtelėjęs. Automobiliai susidūrė labiau antroje eismo juostoje. Nepastebėjo, ar minėti automobiliai rodė posūkių signalus. Vėliau minėtų automobilių vairuotojai kalbėjo apie įvykį, o po to iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas darė per platų posūkio kampą, todėl susidūrė su mikroautobusu.
Motyvuojamoji dalis
8. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. P. skundas tenkinamas.
9. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y. atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. neginčija to, kad eismo įvykio metu jo vairuotas automobilis „Volvo“ ir M. R. vairuotas automobilis „Renault“ susidūrė. Atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. skundu neigia savo kaltę iš esmės ginčydamas teisinį situacijos vertinimą, t. y. manydamas, kad šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas turėjo būti nustatinėjimas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis važiavimą per sankryžas (KET XVIII skyriaus 157 ir 158 punktais), o ne transporto priemonių išsidėstymą kelyje (KET XIV skyriaus 126 punktu).
10. KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
11. KET 157 punkte nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi <...> į dešinę <...>.
12. Sistemiškai aiškinant pirmiau išdėstytas teisės normas akivaizdu, jog KET 157 punkto reikalavimai taikomi transporto priemonių vairuotojams, judantiems sankryžose, o KET 126 punkto reikalavimai – transporto priemonių vairuotojams, judantiems kelyje (ne sankryžose).
13. Pagal teismo posėdyje apklaustų abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų ir liudytojo A. B. parodymus seka, kad D. P., vairuodamas automobilį „Volvo“, važiuodamas per (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, link Panevėžio centro. Tuo pačiu metu ir toje pačioje sankryžoje M. R., vairuodamas automobilį „Renault“, iš priešingoje pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės suko į kairę, į tą pačią gatvę, ta pačia kryptimi. Iš D. P., A. B. ir M. R. parodymų matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo suko arčiau dešinio kelio krašto, t. y. į pirmą eismo juostą, o M. R. – į antrą eismo juostą. Tai, kad abu automobiliai manevrus atliko tuo pačiu metu, patvirtina ne tik eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų ir liudytojo A. B. parodymai, bet ir abiejų automobilių apgadinimai – eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio „Volvo“ priekio kairė pusė (priekinis kairysis sparnas, priekinis bamperis (kairė jo pusė) ir priekinis kairysis žibintas) ir automobilio „Renault“ priekio dešinė pusė (priekinis dešinysis sparnas). Šioje vietoje teismas pažymi, kad abu vairuotojai teismo posėdyje patvirtinto, kad jie abu rodė atitinkamus posūkių signalus ir taip informavo kitus eismo dalyvius, taip pat ir vienas kitą, apie savo ketinimus atlikti atitinkamus manevrus – automobilio „Volvo“ vairuotojas pasukti į dešinę, o automobilio „Renault“ vairuotojas pasukti į kairę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu galiojusios KET (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) nedraudė nei automobiliui „Volvo“, nei automobiliui „Renault“ minėtoje gatvių sankryžoje įsukti į bet kurią (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostą, esančią jų važiavimo kryptimi – tiek į pirmąją, tiek į antrąją eismo juostas. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas A. R..
14. Taigi, esant pirmiau aprašytai situacijai ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, automobilio „Renault“ vairuotojas M. R., minėtoje sankryžoje ketindamas pasukti į kairę, laikydamasis KET 157 punkto reikalavimų, privalėjo pristabdyti arba iš viso sustabdyti savo vairuotą automobilį „Renault“, duoti kelią automobiliui „Volvo“ ir savo manevrą (posūkį į kairę) baigti tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Tačiau automobilio „Renault“ vairuotojas M. R. minėtoje sankryžoje to nepadarė. Vietoje to jis, tiek pagal atsakomybėn traukiamo asmens D. P. ir liudytojo A. B. teismo posėdžio metu duotus parodymus, tiek pagal abiejų automobilių apgadinimus, per sankryžą važiavo ir sankryžoje suko į kairę nepristabdęs, vienu metu kartu su automobiliu „Volvo“.
15. Tokiu būdu, automobilio „Renault“ vairuotojas M. R., dar būdamas minėtoje sankryžoje, galimai nesilaikė KET 157 punkto reikalavimų ir, teismo įsitikinimu, būtent šis galimas KET pažeidimas galėjo būti būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, nes kitu atveju, t. y. jeigu automobilio „Renault“ vairuotojas būtų pristabdęs (ar iš viso sustabdęs) savo vairuotą automobilį ir būtų praleidęs automobilį „Volvo“, pastarasis būtų galėjęs laisvai sankryžoje baigti savo manevrą (pasukti dešinėn į bet kurią (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostą, netrukdomas išvažiuoti iš sankryžos bei nuvažiuoti (duomenys neskelbtini) gatve link Panevėžio centro) ir eismo įvykis nebūtų kilęs.
16. Būtina pažymėti, kad pagal teismo posėdyje apklaustų proceso dalyvių parodymus, o taip pat pagal eismo įvykio schemą, byloje esančias fotonuotraukas, policijos pareigūno A. R. tarnybinį pranešimą seka, kad abu automobiliai susidūrė būdami jau (duomenys neskelbtini) gatvėje, galimai šiek tiek už pėsčiųjų perėjos, t. y. abiems automobiliams galimai vos tik išvažiavus už (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ribų. Be to, pagal automobilio „Renault“ vairuotojo M. R. parodymus seka, kad automobilių susidūrimo momentu jo vairuotas automobilis „Renault“ galimai jau judėjo tiesiai, o iš automobilių apgadinimų matyti, kad jų susidūrimo metu automobilis „Renault“ buvo šiek tiek priekyje automobilio „Volvo“, pastarasis automobilis į automobilį „Renault“ atsitrenkė priekiniu kairiuoju kampu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju abiejų automobilių susidūrimo vietai, t. y. tam, kad abu automobiliai susidūrė galimai vos tik „prašokę“ sankryžą ir pasekmės kilo vos tik kirtus sankryžos ribas, o taip pat automobilių pozicijoms, teismo įsitikinimu, negali būti suteiktas didesnis reikšmingumas prieš kitas šioje byloje nustatytas aplinkybes (pavyzdžiui, vieno iš eismo įvykio dalyvių pirmumo teisę judėti sankryžoje, išvažiuoti iš jos ir kt.). Todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik automobilių susidūrimo vieta bei automobilių padėtis, neįvertinus kitų svarbių bylos aplinkybių, negali turėti lemiamos reikšmės teisiniam visos situacijos vertinimui.
17. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju laikyti, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas D. P. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jis iš pradžių įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąją eismo juostą, o po to, išvažiavęs iš sankryžos ir kurį laiką pavažiavęs šia eismo juosta tiesiai, vėliau norėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą ir tokiu būdu, nepalikęs saugaus tarpo iš kairės, persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą juostą, kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Renault“. Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, eismo įvykio aplinkybės ir priežastys iš tiesų buvo kitokios – automobiliai susidūrė prieš tai abu sankryžoje darydami posūkius (automobilis „Volvo“ suko į dešinę, o automobilis „Renault“ – į kairę), automobiliui „Volvo“ dar nebaigus minėto manevro.
18. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad Panevėžio apygardos teismas iš esmės panašioje situacijoje nustatydamas eismo įvykio dalyvių kaltę ir veiksmus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą, yra konstatavęs, jog Institucija nepagrįstai atsakomybėn patraukė asmenį, turėjusį pirmumo teisę judėti sankryžoje (pavyzdžiui, byla Nr. AN2-86-350/2018).
19. Teismo posėdžio metu liudytojas (skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas) A. R. nurodė, kad skundžiamame nutarime jis galėjo neteisingai nurodyti pažeistą KET punktą, nes mano, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio kelio krašto. Sakydamas baigiamąją kalbą teismo posėdyje policijos atstovas taip pat akcentavo, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P. įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąją eismo juostą (arčiau dešinio krašto) galėjo sukliudyti pėsčiųjų perėją baigiantis pereiti liudytojas A. B., kad atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. negalėjo įvažiuoti į pėsčiųjų perėją iš jos neišėjus pėsčiajam A. B.. Tačiau reikalavimas važiuoti arčiau dešinio krašto eismo įvykio metu galiojo ne vien tik automobilio „Volvo“ vairuotojui D. P., bet ir automobilio „Renault“ vairuotojui M. R. (KET 119 punktas). Be to, pagal eismo įvykio metu galiojusių KET 27 punktą (nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojanti redakcija), nė vieno automobilio vairuotojas negalėjo įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol liudytojas A. B. nebaigė eiti pėsčiųjų perėja ir neužlipo ant šaligatvio, kol jis buvo bet kurioje abiejų minėtų automobilių važiavimo krypties eismo juostoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju dėl galimų minėtų KET reikalavimų nesilaikymo (KET 27 ir 119 punktų) kaltinti eismo įvykio sukėlimu vien tik automobilio „Volvo“ vairuotoją D. P. būtų neteisinga.
20. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į skundžiamame nutarime pateiktą pažeidimo esmės formuluotę, kuri prieštarauja šį nutarimą priėmusio policijos pareigūno sprendimui – automobilio „Volvo“ vairuotojui D. P. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, „vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš sankryžos, sukdamas į dešinę, pirmą eismo juostą, nepaliko saugaus tarpo iš kairės bei kliudė antra eismo juosta važiavusį automobilį“. Pagal tokią pažeidimo esmės formuluotę seka, kad automobilių susidūrimo metu automobilis „Volvo“ dar sankryžoje nebuvo baigęs savo posūkio į dešinę manevro ir dar nebuvo išvažiavęs iš sankryžos, t. y. tuo metu jis dar buvo „išvažiuodamas iš sankryžos, sukdamas į dešinę“, nors pagal skundžiamą nutarimą priėmusio policijos pareigūno A. R. tarnybinį pranešimą ir jo parodymus teismo posėdžio metu matyti, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas D. P. atsakomybėn buvo patrauktas iš esmės tik dėl to, kad, policijos pareigūno manymu, abu automobiliai susidūrė nebe sankryžos ribose, o išvažiavę iš jos. Be to, iš visos skundžiamame nutarime pateiktos pažeidimo esmės formuluotės galima suprasti, kad minėtoje sankryžoje tik automobilis „Volvo“ keitė savo važiavimo krytį, t. y. suko į dešinę, o automobilis „Renault“ (duomenys neskelbtini) gatve (ties namu Nr. duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai, nors kaip jau buvo paminėta pirmiau, sankryžoje abu automobiliai keitė savo važiavimo kryptis ir į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko iš kitų gatvių (automobilis „Renault“ iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę, o automobilis „Volvo“ iš (duomenys neskelbtini) gatvės į dešinę).
21. Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog skundžiamą nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino visus bylai svarbius įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, todėl netinkamai teisiškai įvertino susidariusią situaciją bei nustatė eismo įvykio kaltininką. Įvertinus tai, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas.
22. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje pabrėžiama, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – byloje ne tik galima, bet būtina atlikti tyrimą, kuris lemtų tikrojo eismo įvykio kaltininko nustatymą ir objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu teismui panaikinus skundžiamą nutarimą ir vietoje jo priėmus naują procesinį sprendimą, kuriuo atsakomybėn galimai būtų traukiamas kitas asmuo, būtų pažeistos šio asmens procesinės teisės (pavyzdžiui, teisė žinoti kuom jis kaltinamas, teisė apskųsti procesinį sprendimą apylinkės teismui, teisė į teisingą procesą ir t. t.). Įvertinus tai, panaikinus skundžiamą nutarimą, byla grąžinama Institucijai iš naujo tirti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.