- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-86-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00922-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties M. B. administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnybos (toliau Institucija) 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 eurų bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 2 d. apie 18.03 val. P., ties (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas žiedine sankryža, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus atstumo iš dešinės ir susidūrė su iš dešinės važiavusiu automobiliu Ford S-Max, v.n. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 126 ir 127 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. B. jį apskundė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau skundžiama 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. B. skundžia 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė.
3.1 Apeliantas cituoja skundžiamą nutartį, joje išdėstytus motyvus ir teigia nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės.
3.2 Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atstumas nuo įvažiavimo į žiedinę sankryžą iki šukių išsidėstymo kelyje yra 23 metai ir šį atstumą važiavo nukentėjusioji. Teismas neatkreipė dėmesio, kad įvažiavimo į žiedą iš N. gatvės „linkis" yra labai didelis, ženklas 203 „Duoti kelią" stovi jau pačiame žiede ir automobiliai, prieš įvažiuodami į žiedą, visu savo korpusu būna įvažiavę į žiedo praplatėjimą ir ten laukia praleisdami žiedu važiuojančius automobilius. Nemuno gatvė ties įvažiavimu į žiedą yra 14 m. pločio, o pati N. gatvė yra 7,5 m. pločio. 23 metrų atstumas pamatuotas ties įvažiavimo linkio pradžia, todėl skaičiuojant ties kuria vieta nukentėjusiosios automobilis įvažiavo į sankryžą reiktų iš 23 m. atimti 6,5 m. linkį bei mažiausiai 4,7 m., kurie atitinka FORD S - MAX kėbulo ilgį. Gaunasi, kad nukentėjusios automobilis į sankryžą įvažiavo prieš 11,8 m. iki eismo įvykio vietos. Taip pat nėra išmatuotas ir schemoje nepažymėtas atstumas nuo N. gatvės iki kelio ženklo 203 „Duoti kelią'' ties kuriuo visi į šią žiedinę sankryžą įvažiuojantys automobiliai praleidžia žiedinėje sankryžoje važiuojančius automobilius. Šis atstumas būtų leidęs tiksliau įvertinti eismo įvykio situaciją. Be to, šukės kelyje išsidėsčiusios antroje eismo juostoje, o ne pirmoje, kaip nurodo teismas, todėl tai tik patvirtina apelianto parodymus, kad automobilis Ford S - MAX įvažiuodamas į žiedinę sankryžą nestabdė, o apeliantas, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko į kairę ir nukentėjusioji į apelianto vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė būtent antrosios eismo juostos pradžioje. Tuo tarpu apylinkės teismas nusprendė, kad automobilių kontaktas įvyko pirmoje eismo juostoje ir ši išvada visiškai nelogiška.
3.3 Nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje atstumas iki pabirusių stiklo šukių pamatuotas tik nuo žiedo vidinės pusės, todėl toks matavimas nėra tinkamas, nes kiti atstumai nepamatuoti. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, esant tokiai išvadai, apskritai nebegalima vadovautis eismo įvykio schema dėl netinkamai išmatuotų atstumų. Tuo tarpu teismas padarė priešingai ir abejones keliančią schemą vertino jo nenaudai.
Žemesnės instancijos teismas
3.4 Nesutinka ir su teismo sprendimu kritiškai vertinti ekspertizės išvadą, nes būtent eksperto sumodeliuota eismo įvykio eiga yra visiškai teisinga. Nesuprantama, kodėl teismas aklai vadovaujasi tik nukentėjusios parodymais, kai bylos faktinės aplinkybės ir ekspertizės išvados joms prieštarauja.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad su apelianto skundu nesutinka, nes apylinkės teismas priėmė tinkamą ir teisingą sprendimą, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai.
5. Atsiliepimu į M. B. apeliacinį skundą nukentėjusiosios I. Č. gynėjas A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes prieš pat įvykį tiek apeliantas, tiek jo ginamoji važiavo lygiareikšmiu keliu, I. Č. į žiedą jau buvo įvažiavusi ir duoti kelią žiedu važiuojančiam automobiliui nebeprivalėjo, šiuo atveju galiojo dešinės pusės taisyklė, pagal kurią kelią kliūčiai, atsiradusiai iš dešinės, privalėjo duoti apeliantas. Teismas visiškai pagrįstai įvertino apelianto parodymų prieštaringumą, kitus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7.1 Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Kaip matyti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jis teisės pažeidimo, už kurį nubaustas Institucijos nutarimu, nepadarė, KET nepažeidė ir dėl eismo įvykio nėra kaltas.
9. Aukštesnės instancijos teismui patikrinus skundžiamos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, įvertinus pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą ir atsižvelgus į byloje esančius įrodymus – apelianto M. B., nukentėjusios I. Č., liudytojo L. Ž. parodymus viso proceso metu, kitus surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl M. B. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą ir byloje apklaustų asmenų parodymų prieštaringumą, pernelyg didelę reikšmę suteikė nukentėjusios parodymams, neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą.
10. Kaip jau buvo pasisakyta, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.
10.1 M. B. Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad protokole nurodytu metu važiuodamas žiedine sankryža nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį nepaliko saugaus atstumo iš dešinės ir susidūrė su iš dešinės važiavusiu I. Č. vairuojamu automobiliu Ford S-Max, t.y. kaltinamas pažeidęs KET 126 ir 127 punktų reikalavimus.
10.2 Iš tiesų, KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <…>. Tuo tarpu 127 nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tačiau byloje nėra jokių neginčitinų duomenų, kad apeliantas iki jo ir nukentėjusios transporto priemonių kontakto, važiavo nesaugiu greičiu, ar atliko ( neatliko) kokius nors veiksmus, pažeidžiančius KET, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą.
10.3 Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek apklausimas po įvykio, tiek apylinkės teisme teigė, kad važiuodamas žiedu pirmąja eismo juosta 45 km/h greičiu matė, kad iš N. g. į žiedą įvažiuoja automobilis, kuris jo nepraleido sudarydamas kliūtį, todėl jis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į antrą juostą, tačiau susidūrimo neišvengė. Savo automobilio nepristabdė ir nukentėjusios automobilio nepraleido todėl, kad jo kelias buvo pagrindinis, stabdyti negalėjo, nes iš paskos važiavo kitas automobilis. Aukštesnės institucijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai apelianto parodymus įvertino kaip prieštaringus vien todėl, kad pirminiame paaiškinime jis nurodė, jog vairuojamos transporto priemonės nepristabdė manydamas, kad nukentėjusioji įvažiavusi į žiedą iš karto suks į dešinėje esantį išvažiavimą į P. gatvę, nes ir vieni ir kiti parodymai reiškia, kad apeliantas, pamatęs nukentėjusios transporto priemonę įvažiuojančią į žiedą, savo važiavimo greičio nekeitė, automobilio nepristabdė, o toliau važiavo pirmąja eismo juosta ir dėl to jo parodymai negali būti laikomi prieštaringais.
10.4 Tuo tarpu nukentėjusioji I. Č. apklausiama nurodė, kad įvažiuodama į žiedinės sankryžos pirmąją juostą matė tolumoje atvažiuojantį automobilį, kuris, jos vertinimu, buvo pakankamai toli, kad ji spėtų įvažiuoti į žiedą, tačiau įvažiavusi į sankryžą ir ištiesinusi vairą maždaug ties P. g. pajuto smūgį į automobilio kairį šoną – priekinį ratą, sparną ir veidrodėlį, suprato, kad į ją atsitrenkė kita transporto priemonė ir manė, kad atsitrenkusiosios transporto priemonės vairuotoją sumėtė dėl slidžios kelio dangos.
11. Taigi, tiek nukentėjusios I. Č., tiek M. B. parodymai dėl eismo įvykio kilimo prieštaringi, todėl turi būti atsižvelgiama į kitus byloje esančius įrodymus, galinčius patvirtinti arba paneigti šių proceso dalyvių nurodomas aplinkybes.
11.1 Byloje apklaustas liudytojas L. Ž. parodė, jog I. Č. vairuojamas automobilis į žiedinę sankryžą įvažiavo iš pirmos eismo juostos tuo metu, kai jis stovėjo N. gatvėje laukdamas galimo įvažiavimo į sankryžą antroje eismo juostoje. Matė iš kairės pusės žiedu pirmąją eismo juosta važiuojantį džipą, prieš kurį į pirmą eismo juostą iš N. g. įvažiavo I. Č. vairuojamas minivenas, užkirsdamas džipui kelią ir dėl to abi transporto priemonės susidūrė. Apgadinimų nematė, nes nuvažiavo savo keliais.
11.2 Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minimo liudytojo parodymais rėmėsi tiek, kiek jie patvirtino nukentėjusios parodymus – kad abi transporto priemonės važiavo pirma eismo juosta, tačiau nepasisakė ir nevertino jo parodymų apie transporto priemonių susidūrimo aplinkybes, nes būtent L. Ž. parodymai apie tai, kad I. Č. įvažiavusi į sankryžą sudarė kliūtį kelyje, dėl ko M. B. metėsi į kairę, iš dalies patvirtina apelianto parodymus.
12. Šiuo atveju apylinkės teismas kritiškai vertino teismo paskirtos eismo įvykio ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 3 ir 4 punktus motyvuodamas, kad juose netiksliai nurodyta gatvė, į kurią ketino važiuoti nukentėjusioji ( vietoj J. nurodyta P.), dėl ko šiuose punktuose konstatuotomis išvadomis remtis negalima. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimuose punktuose nurodyti nukentėjusios veiksmai, galimai sąlygoję ar galėję sąlygoti eismo įvykio kilimą. Šiuo atveju vertinami M. B. veiksmai ir sprendžiamas jo kaltės klausimas. Aptariamoje ekspertizės išvadoje atsakant į skundą padavusio asmens klausimus 2 punkte nurodyta, kad „automobilio „Citroen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas jo nurodytu apie 45 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į žiedinę sankryžą apie 30 km/h greičiu įvažiavusiu automobiliu „Ford S-Max", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik tuo atveju, jeigu automobilis „Citroen" nuo buvusios sudūrimo vietos buvo ne mažesniu kaip 17 m atstumu, nes tada automobilio „Citroen" vairuotojas turėjo objektyvią galimybę nustatyti, kad įvažiavusio į sankryžą automobilio „Ford" vairuotoja rikiuosis į jo automobilio eismo juostą, kad važiuoti į P. g. link J. J. g. kryptimi“. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kokiu atstumu būdamas iki susidūrimo vietos M. B. pastebėjo I. Č. vairuojamą automobilį „Ford S-Max", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo spręsti, ar jis turėjo galimybę įvertinti šios transporto priemonės vairuotojos veiksmus ir išvengti susidūrimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu M. B. važiavo žiedine sankryža ir į žiedą esančiame įvažiavime iš N. gatvės stovi ženklas „duoti kelią“ ( b.l. 31). Tai reiškia, kad žiedu judančios transporto priemonės važiuoja pagrindiniu keliu ir įvažiuojančios į žiedinę sankryžą transporto priemonės, privalėdamos laikytis kelio ženklų, turi praleisti žiedu judančias transporto priemones. Nukentėjusioji viso proceso metu neneigė, kad ji į žiedinę sankryžą iš N. g. įvažiavo iš pirmos eismo juostos, ketindama žiede visą laiką judėti taip pat pirmąją eismo juosta, nes iš žiedinės sankryžos ketino sukti į J. gatvę, tačiau ties P. g. pajuto smūgį į kairįjį automobilio šoną. Tuo tarpu apeliantas tikina ir šios jo nurodomos aplinkybės nėra paneigtos, kad jis iki susidūrimo judėjo taip pat pirma žiedo eismo juosta ir tik pamatęs artėjančią kliūtį iš dešinės – iš N. gatvės atvažiuojančią transporto priemonę, kuri užtvėrė jam kelią, suko vairą į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo. Nukentėjusioji akcentuoja, kad važiuodama žiedu pirmąja eismo juosta pajuto smūgį į kairę priekinę automobilio dalį, tačiau atsižvelgiant į neginčytinas byloje nustatytas aplinkybes, kad apeliantas taip pat važiavo pirma eismo juosta, kas reiškia, kad abi transporto priemonės judėjo tiesiai, jis į nukentėjusios judančios transporto priemonės kairįjį šoną būtų galėjęs atsitrenkti tik tuo atveju, jei būtų važiavęs antrąja eismo juosta ir nesuvaldyti savo transporto priemonės, o tokių įrodymų byloje nėra.
14. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus konstatuoja, kad byloje nėra surinkta neginčijamų duomenų, jog M. B. važiuodamas žiedine sankryža nesilaikė kelių eismo taisyklių ar atliko veiksmus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu administracinės bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad M. B. atliko jam Institucijos nutarime inkriminuotus veiksmus.
14.1 Kadangi M. B. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo neįrodyta, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. B. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. nutraukti.
Šis nutarimas neskundžiamas.