Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant Žemės ūkio kooperatyvo „AVG Lankesa“ atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovo M. Š. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiajam asmeniui V. L. ir jo atstovui advokatui Vytautui Zabielai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Žemės ūkio kooperatyvo „AVG Lankesa“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-660/2008 pagal ieškovo Žemės ūkio bendrovės „AVG Lankesa“ ieškinį atsakovui M. Š. su trečiaisiais asmenimis notare Vilma Pakaušiene, V. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

8. Teismas nepagrįstai priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui. Teismas, priteisdamas trečiojo asmens naudai išlaidas - 4.640 Lt už advokato paslaugas, neatsižvelgė į tai, kad šios išlaidos viršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Trečiojo asmens atstovas į bylą įstojo jai jau prasidėjus, jis neteikė į bylą jokių procesinių dokumentų (atsiliepimų ir kt.), pati byla nebuvo sudėtinga. Trečiojo asmens atstovas dalyvavo 3-4 teismo posėdžiuose, kurių trukmė neviršijo 3-4 valandų. Todėl išlaidos yra aiškiai per didelės, prieštaraujančios protingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko turėtų būti sumažintos.

2. Dėl 2001-03-30 ŽŪK „Žemės šauksmas“ Reglamento prieštaravimo ŽŪK „Žemės šauksmas“ įstatams: ne 2001-03-30 ŽŪK „Žemės šauksmo“ Reglamentas, o ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinių narių 2004-04-02 susirinkimo protokolas laikomas teisėtu pagrindu valdybos pirmininkui V. L. sudaryti ginčijamą sandorį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo - apelianto atstovė pateikė teismui 2003-04-11 ŽŪK „Žemės šauksmas“ darbo Reglamento kopiją, kurią kaip ji paaiškino, patvirtino savo parašu ir anspaudu, neturėdama dokumento originalo. Ieškovo - apelianto atstovė nurodė, kad tvirtinant sandorį buvo pateiktas 2001 m. Reglamentas, o esą galiojo 2003-04-11 Reglamentas, kuris yra nenaudingas V. L. Tokių ieškovės atstovės argumentų dėl jų pagrįstumo Jonavos rajono apylinkės teismas visiškai teisingai nevertino, nurodydamas, kad „nepateikus minėto Reglamento originalo, jis nelaikytinas įrodinėjimo priemone (CPK 202 str.).“ Pabrėžtina, kad Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymai civilinėje byloje - tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymuose nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

3. Dėl liudytojų parodymų: baudžiamosios bylos liudytojų apklausos protokolai nepriskirtini prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią. Apklausos protokoluose užfiksuoti liudytojų parodymai baudžiamojoje byloje neatitinka oficialaus rašytinio įrodymo požymių (CPK 197 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, užfiksuotos baudžiamosios bylos protokoluose, nelaikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Šie įrodymai vertintini kartu su kitais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje K. D. v. AB Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007 nurodyta, kad civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi ne visi, o tik tam tikri faktai, nurodyti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje. Kadangi liudytojų parodymai buvo prieštaringi, neinformatyvūs - dalyvavę viename susirinkime asmenys nurodė skirtingai apie nagrinėtinus klausimus, kiti nenurodė, kokie klausimai buvo svarstyti, atsižvelgiant į tai, kad Jonavos rajono apylinkės prokuratūros duomenimis yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo ir svetimo turto iššvaistymo, kada bus baigtas ikiteisminis tyrimas atsakyti neturi galimybės, Jonavos rajono apylinkės teismas, įvertinęs visas svarbias bylos aplinkybes tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

4. Dėl turto vertės: CPK numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pažymėtina, kad įvertinus visas byloje pateiktas turto vertinimo ataskaitas (Turto vertintojo E. S. aktą, V. J. įmonės Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą bei ekspertės I. R. nustatytą objekto kainą) vidutinė ginčo pastatų kaina - 91443,333 Lt, tačiau ekspertė I. K. nurodė, kad sandorio vertė galėjo būti ir mažesnė ir didesnė, objektas pakankamai nepaklausus, tuo metu rinkoje nebuvo nei pasiūlos, nei paklausos, rinka nebuvo aktyvi. Be to, teismo ekspertei I. K. atliekant ekspertizę, vadovautasi lyginamaisiais objektais, kurie buvo Jonavos miesto centre. Tuo tarpu parduotas objektas yra už miesto, kas leidžia daryti išvadą, kad analogiškų lyginamųjų pavyzdžių nebuvo, todėl kaina galėjo būti mažesnė. Taip pat byloje ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens V. L. ir R. A. susitarimą sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį. Nesant įrodymų, kad toks susitarimas realiai egzistavo negalima juo vadovautis, dėl ko skundo argumentas dėl per mažos turto vertės atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl teismo pareigos pripažinti 2004-04-02 ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinio narių susirinkimo protokolą niekiniu ex officio: byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. Š., yra nesąžiningas turto įgijėjas, jokių objektyvių aplinkybių ex officio pripažinti 2004-04-02 ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinio narių susirinkimo protokolą niekiniu nėra, o skundo argumentas atmestinas.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų: šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Akivaizdu, kad apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Išlaidų atlyginimo klausimo sprendimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Pažymėtina, kad teismas priimdamas ginčo sprendimą atsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, kurias sudaro ne vien atstovavimas teisme ar procesinių dokumentų ruošimas. Negana to, apeliantas nenurodė kuo remdamasis jis daro išvadą, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų, todėl skundo argumentas atmestinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 67-68) tretysis asmuo notarė Vilma Pakaušienė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2004 m. lapkričio mėn. 25 d. patvirtintas sandoris yra teisėtas, sudarytas nepažeidžiant įstatymų, ŽŪK „Žemės šauksmas“ įstatų bei visuotinio narių susirinkimo sprendimų. Byloje surinkta medžiaga yra įrodyta, kad sudarant ginčijamą sandorį, valdybos pirmininkas V. L. veikė remiantis 2003 m. balandžio mėn. 11 d. ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. l, kuriame kooperatyvo valdybos pirmininku išrinktas V. L., 2003 m. rugsėjo mėn. 23 d. ŽUK „Žemės šauksmas“ įstatais; 2004 m. balandžio mėn. 2 d. visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. l, kuriame buvo nutarta parduoti pastatus už 50000,- Lt ir įgalioti valdybos pirmininką V. L. atstovauti kooperatyvą parduodant pastatus bei ŽŪK „Žemės šauksmas“ 2001 m. kovo mėn. 30 d. darbo reglamentu. Ieškovo teiginys, kad V. L., sudarydamas ginčijamą sandorį, viršijo savo įgaliojimus, yra nepagrįstas. Kaip minėta, valdybos pirmininkui V. L. teisė atstovauti ŽŪK „Žemės šauksmas“ parduodant pastatus buvo suteikta ŽŪK „Žemės šauksmas“ 2004-04-02 visuotiniame narių susirinkime, kuris apsvarstė pastatų pardavimo klausimą bei nutarė parduoti minėtus pastatus už 50000,- Lt. Pažymėtina, kad ne 2001-03-30 ŽŪK „Žemės šauksmas“ darbo reglamentas, o ŽŪK „Žemės šauksmas“ 2004-04-02 visuotinio narių susirinkimo protokolas laikomas teisėtu pagrindu valdybos pirmininkui V.L. sudaryti ginčijamą sandorį. Minėtas protokolas yra teisėtas, jis nebuvo skundžiamas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 67-68) tretysis asmuo V. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas pagrįstas tik samprotavimais, tačiau byloje surinkti rašytiniai įrodymai įtikinamai patvirtina, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. V. L., sudarydamas sandorį su M. Š. dėl ŽŪK „Žemės šauksmas“ pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 50 000 Lt veikė remdamasis 2004-04-02 ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinio narių susirinkimo nutarimu, kurio protokolas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis. Kadangi ŽŪK visuotinių narių susirinkimų priimti nutarimai turi aukščiausią galią kooperatyve, tai jų priimti nutarimai turi būti vykdomi. Todėl V. L., remdamasis 2004-04-02 visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo nutarimu, sudarė ginčijamą sandorį pagrįstai, teisėtai ir bet kokie apeliacinio skundo samprotavimai neturi įrodomosios reikšmės ir negali paneigti sandorio teisėtumo. Teismas sprendimo išvadose pagrįstai atmetė ieškovo atstovės argumentus, kad pastatai buvę parduoti aiškiai per žema kaina. Specialistai, vertinę parduotus statinius, nurodė įvairias ir tik apytiksles kainas. Pvz.: Turto vertintojo E.S. pažyma nustatoma, jog tikėtina, kad parduotų pastatų kaina galėjo būti 102 000,- Lt. V. Jurkevičiaus įmonės Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita nustatoma, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2004-11-01 dieną buvo 59 530,- Lt (3 t. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 08-02-07-P). Ekspertė L K. nurodė, kad sandorio vertė galėjo būti mažesnė ir didesnė, nes objektas esąs pakankamai nepaklausus, tuo metu rinkoje nebuvo nei pasiūlos, nei paklausos, pati rinka tuomet buvo neaktyvi. Bet svarbiausia, kad ŽŪK „Žemės šauksmas“ visuotinis narių susirinkimas 2004-04-02 nutarė parduoti minėtus pastatus už 50 000 Lt ir įgaliojo V. L. juos parduoti. Tai padaręs, V.L. veikė įgaliojimų ribose ir savo kompetencijos neviršijo. Kadangi niekas negali pakeisti kooperatyvo visuotinio narių susirinkimo valios, todėl niekas negali apkaltinti ir V.L. nesąžiningumu ar piktnaudžiavimu savo tarnyba ar, kad jis būtų veikęs priešingai kooperatyvo interesams, nes jis įvykdė kooperatyvo valią. Todėl ieškovo argumentai dėl parduotų statinių per mažos vertės yra nepagrįsti ir teismas pagrįstai juos atmetė. Be to, byloje nėra patikimų įrodymų, kad V.L. galėjo pastatus parduoti brangiau. Realių pirkėjų, kurie būtų galėję mokėti už pastatus daugiau nei 50 000,- Lt nebuvo. Ūkio poreikiams reikėjo skubiai gauti pinigų, todėl pagrįstai pastatai buvo parduoti už 50 000,- Lt. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas M. Š. yra nesąžiningas turto įgijėjas. Tokių objektyvių, patikimų ir neginčytinų įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pastatų pardavėjas V.L. parduodamas pastatus būtų elgęsis nerūpestingai, aplaidžiai ar nesąžiningai. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo maksimalaus dydžio užmokestį už advokato teikiamas teisines paslaugas, nes byla daug kartų buvo atidėta tame tarpe ir dėl ieškovo prašymų, be to bylos apimtis didelė, byla sudėtinga, bylos nagrinėjimas užtruko ilgai, todėl sugaišta daug laiko bylos pasiruošimui ir nagrinėjimui. LR Teisingumo ministro įsakymas dėl užmokesčio dydžio yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismui nėra privalomas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovė apeliacinį skundą prašė tenkinti, o atsakovo atstovė, tretysis asmuo ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš ieškovo ŽŪK „AVG Lankesa“ patikslinto ieškinio matyti, kad jis, remdamasis CK 1.80 ir 1.82 straipsniais, prašė 2004 m. lapkričio 25 d. pastatų pardavimo-pirkimo sutartį, kuria ieškovas pardavė pastatus atsakovui, pripažinti prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir juridinio asmens teisnumui, t.y. niekine. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė, kad ieškovo valdybos pirmininkas V.Lugauskas, neturėjo teisės sudaryti 2004 m. lapkričio 25 d. pastatų pardavimo-pirkimo sutartį, be to, pastatai parduoti už nepagrįstai mažą kainą.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai taip pat iš esmės susiję su tuo, jog ieškovo valdybos pirmininkas V.L., neturėjo teisės sudaryti 2004 m. lapkričio 25 d. pastatų pardavimo-pirkimo sutartį, be to, pastatai parduoti už nepagrįstai mažą kainą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, ir įvertindama ieškinio pagrindą, pasisakys ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad 2004 m. lapkričio 25 d. pastatų pardavimo-pirkimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei juridinio asmens teisnumui, o turtas parduotas už pagrįstą kainą.

2004 m. lapkričio 25 d., kai buvo sudaroma pastatų pardavimo-pirkimo sutartis tarp privataus juridinio asmens ir fizinio asmens, galiojo 2000 m. redakcijos CK, ir atitinkamoms Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatoms. Taigi, sutarties sudarymo metu, juridinio asmens valdymo organų kompetencijai nustatyti turi būti taikomos tuo metu galiojusio 2000 m. redakcijos CK, atitinkamu metu galiojusios Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos.

Privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo teisiniai padariniai dėl juridinio asmens sudarytų sandorių Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme nereglamentuojami. Jame tik nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sudarant tam tikrus sandorius. Šių reikalavimų nesilaikymo teisinius padarinius, priklausomai nuo to, ar valdymo organų kompetencijos pažeidimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar tik pažeidžia privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, reglamentuoja 2000 m. CK 1.80 ir 1.82 straipsniai.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. Niekinis sandoris negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti ji negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Tai labai sunkūs įstatymo pažeidimo padariniai. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, sandorių negaliojimo institutas taikomas siekiant užtikrinti sandorių ir jų pagrindu atsiradusių civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ar niekiniu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslo siekimui. Atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, kad tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas, o tai lėmė viešo ar privataus intereso, ginamo tų imperatyvių teisės normų, pažeidimą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Iš to išplaukia, kad vertinant sandorį kaip niekinį pagal 2000 m. CK 1.80 straipsnį turi būti įrodytas toks įstatymo reikalavimo pažeidimas, kad būtų neginčijamai aišku, jog yra pažeista imperatyvi įstatymo nuostata, o jos pažeidimas lemtų viešo ar privataus intereso pažeidimą.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 10 punkto norma numato, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimas priima sprendimą dėl kooperatinės bendrovės ilgalaikio turto įgijimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų ūkio subjektų prievoles, jeigu šių sandorių suma viršija 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės. Byloje esantis 2004 m. balandžio 2 d. ieškovo narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad šiame susirinkime 9 ir 10 darbotvarkės klausimais buvo svarstytas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimas už 50000,- Lt ir įgaliojimų suteikimas valdybos pirmininkui V.L. parduoti nurodytus pastatus. Pastatus parduoti už nurodytą kainą ir suteikti įgaliojimus valdybos pirmininkui V.L. tai padaryti nutarė 95 susirinkime dalyvavę nariai (T.I, 9-15 b.l.). Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 7 dalis numato, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. Kadangi kooperatyve tuo metu buvo 171 narys, tai darytina išvada, kad susirinkimas, kuriame dalyvavo 95 nariai, turėjo teisę priiminėti sprendimus. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiausias juridinio asmens valdymo organas priėmė sprendimą dėl turto pardavimo už nurodytą kainą ir suteikė valdybos pirmininkui V.L. parduoti pastatus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog parduodant pastatus nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos.

Pripažinus, kad sprendimą dėl pastatų pardavimo ir įgaliojimų suteikimo valdybos pirmininkui V.L. parduoti pastatus priėmė kooperatinės bendrovės narių susirinkimas, kuriam tokią teisę suteikia įstatymas, akivaizdu, kad sudarant sandorį negalėjo būti pažeista ir privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta valdymo organų kompetencija, nes šiuose dokumentuose nustatyta valdymo organų kompetencija negali prieštarauti įstatymais nustatytai jų kompetencijai (CK 2.82 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad iš ieškovo procesinių dokumentų ir jo atsakovų paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, jog jis įrodinėja, kad 2004 m. balandžio 2 d. ieškovo narių susirinkime nebuvo kvorumo ir tai yra pagrindas šiame susirinkime priimtus sprendimus laikyti niekiniais. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad susirinkimo kvorumo nebuvimas gali būti pagrindu prašyti jame priimtą sprendimą (-us) pripažinti negaliojančiu (-iais), bet ne teismui ef officio (savo iniciatyva) spręsti, kad jis (jie) yra niekinis (-iai). Kadangi reikalavimo pripažinti 2004 m. balandžio 2 d. kooperatyvo narių susirinkime priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais dėl to, kad jame nebuvo kvorumo, ieškovas byloje nereiškė, tai teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti sprendimų teisėtumu ar pagrįstumu. Taigi, jeigu ieškovas abejoja ar 2004 m. balandžio 2 d. ieškovo narių susirinkime, kuriame buvo nuspręsta parduoti pastatus už 50000,- Lt ir suteikti įgaliojimai valdybos pirmininkui V.L., buvo narių kvorumas, tai yra pagrindas ginčyti šio susirinkimo sprendimus (CK 2.82 str. 4 d.), bet ne pagrindas šio susirinkimo sprendimus ar jų pagrindu 2004 m. lapkričio 25 d. sudarytą sutartį pripažinti niekiniais.

Sprendimą dėl turto pardavimo kainos priėmė 2004 m. balandžio 2 d. kooperatyvo narių susirinkimas, t.y. aukščiausias ieškovo valdymo organas. Vadinasi, turtas buvo parduotas už ieškovui priimtiną kainą, todėl ieškovo argumentai, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą atmestini.

Aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2004 m. balandžio 2 d. kooperatyvo narių susirinkimo protokolo suklastojimo, taip pat nėra pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Prejudicinę reikšmę civilinėje byloje turi tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai tokios reikšmės neturi. Be to, kaip minėta, ieškovas reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2004 m. balandžio 2 d. kooperatyvo narių susirinkime priimtus sprendimus nereiškia, o vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl 2004 m. balandžio 2 d. kooperatyvo narių susirinkimo protokolo suklastojimo nėra pagrindas konstatuoti, jog jame priimti sprendimai yra niekiniai.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad trečiajam asmeniui yra priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Tretysis asmuo savo turėtas išlaidas pirmosios instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti grindė 2007 m. kovo 6 d. ir 2008 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitais bei 2008 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu (T.IV, 5-7 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2008 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodyme mokėtoju yra nurodytas ne tretysis asmuo V. L., o V.L. (T.IV, 7 b.l.). Iš mokėjimo nurodyme esančių įrašų negalima spręsti, kad ji advokatui sumokėjo už V.L. teiktą teisinę pagalbą, todėl teisėjų kolegijas sprendžia, kad šis įrodymas nelaikytinas tinkamu pagrįsti V.L. turėtas advokato pagalbos išlaidas. Sprendžiant advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą pažymėtina, jog pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį jos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismui trečiojo asmens atstovas jokių dokumentų neparengė, o tik atstovavo klientą teisme. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikytinas koeficientas – 0,15, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali 800,- Lt mėnesinė alga. Atstovas trečiąjį asmenį atstovavo 2007 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 2 val. (T.III, 19-21 b.l), 2008 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 3 val. (T.III, 92-98 b.l), 2008 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 4 val. 20 min. (T.III, 108-119 b.l), 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 30 min. (T.III, 130-132 b.l), 2008 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 3 val. (T.IV, 28-38 b.l). Taigi, atstovavimas pirmosios instancijos teisme truko 12 val. 50 min., už kurį maksimalus užmokesčio dydis 1540,- Lt. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens atstovo buveinė yra Vilniuje, todėl akivaizdu, kad jam teko bent penkis kartu vykti į Jonavą, o tai ne tik užima laiko, bet ir kainuoja, todėl jam tretysis asmuo turėjo kompensuoti šias išlaidas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tretysis asmuo tinkamais įrodymais pagrindė 2940,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.IV, 5-6 b.l.) dydį, kuris viršija nurodytąjį Rekomendacijose, todėl trečiajam asmeniui už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme priteista suma mažintina iki 2000,- Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo vertini apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. Byla Nr. 3K-3-533/2009). Todėl tokio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą sprendžia atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnį, o dėl advokato pagalbai turėtų išlaidų priteisimo įvertindamas dar ir CPK 98 str.

Spręsdama kokio dydžio advokato pagalbos išlaidos, turėtos apeliaciniame procese, iš apelianto priteistinos trečiajam asmeniui, teisėjų kolegija atsižvelgia, kad apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, o Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas – 1,5. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 1200,- Lt ( MMA – 800 Lt x 1,5). Be to, trečiojo asmens atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl trečiojo asmuo apeliaciniame procese turėtos 1547,- Lt atstovavimo išlaidos (T.IV, 89 b.l.) atlygintinos pilnai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš Žemės ūkio kooperatyvo „AGV Lankesa“ (į/k 156913032, buveinė Bukonių km., Bukonių sen., Jonavos r. sav.) V. L. 4640,- Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš Žemės ūkio kooperatyvo „AGV Lankesa“ (į/k 156913032, buveinė Bukonių km., Bukonių sen., Jonavos r. sav.) V. L. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 2000,- Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Žemės ūkio kooperatyvo „AGV Lankesa“ (į/k 156913032, buveinė Bukonių km., Bukonių sen., Jonavos r. sav.) Vilmantui Lugauskui (a/k 34501010189, adresas Rožių g. 2, Bukonių km., Bukonių sen., Jonavos r. sav.) 1547,- Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.