Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. D. bei atsakovės L. D. patikslintą priešieškinį ieškovei G. S. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5.1. teismas, atidalindamas bendraturčių dalis sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3,5483 ha bendro ploto, neatsižvelgė į tai, kad per šį sklypą eina elektros linija, kuri turi nustatytą didelę apsauginę zoną ir servitutą. Pagal UAB ,,Traksalis“ parengtą projektą (sklypo dalis, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini)) didesnė dalis šių apribojimų ir nustatyto servituto pateko būtent į atsakovei paskirtą žemės sklypo dalį. Šiuo atveju abi šalys, tai yra abu bendraturčiai, kurių galimybės iki tol naudotis šiuo žemės sklypu buvo suvaržytos vienodai, turi nukentėti vienodai. Teismui patvirtinus UAB ,,Traksalis“ parengtą projektą, visas miškas buvo paskirtas tik ieškovei G. S.. Tokiu būdu be jokio pagrindo buvo atimtos nuosavybės teisės iš kitos bendrasavininkės į jos turėtą privataus miško dalį. Miško ir žemės ūkio paskirties žemės vertė yra visai kita, skiriasi ir gaunama nauda. Įstatymas draudžia dalinti bendroje nuosavybėje esančius miško plotus į atskirus kadastrinius vienetus, tačiau nedraudžia nustatyti naudojimosi jais tvarkos. Teismas nurodė, jog šios žemės sklypo dalies priskyrimas ieškovei yra susijęs su jos turimais statiniais, tačiau dalis statinių yra neteisėta statyba, nėra registruoti nekilnojamo turto registre. Esant savavališkai statybai, toks teismo motyvas prieštarauja CK 4.103 straipsnio 1 dalies normai. Skundžiamas sprendimas pažeidžia atsakovės teisėtų lūkesčių principą;

5.2. teismas klaidingai nustatė, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,4597 ha bendro ploto, atidalijimas pagal ieškovės pasiūlytą planą yra tinkamiausias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Būtent toks siūlymas buvo pateiktas atsakovės projekte, kurį teismas atmetė. Atsakovei paskirta sklypo dalis, pažymėta projekte Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai atskirta nuo kelio, kuriuo privažiuojama prie šio žemės sklypo. Projekte yra nurodytas būsimas servitutas, kuriuo bus įrengtas galimas kelias, privažiuojant prie atsakovės sklypo dalies, tačiau niekas byloje neprašė nustatyti tokio servituto, teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar šio sklypo dalyje iš viso įmanoma įrengti kelią ir juo labiau teismo sprendimu nenustatė jokio kelio servituto, atlygintino ar neatlygintino. Kadangi yra atidalijama bendra nuosavybė, jei ateityje teismo keliu būtų nustatytas atlygintas kelio servitutas, tai iš esmės pažeistų atsakovės turtines teises ir tuo pačiu sudarytų galimybes kilti naujam ginčui ateityje;

5.3. pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą kad atsakovės projektas yra nepriimtinas dėl to, kad nebuvo tinkamai derintas. 2016-12-06 Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 46FPį-248-(14.46.124.) dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo. Trakų rajono savivaldybės administracija 2018-01-22 raštu Nr. AP3-361 patvirtino Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi šių dokumentų reikalavimus. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Siekiant atidalinti žemės sklypą, privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Teritorijų planavimo įstatymą nuo 2014 m. sausio 1 d. vienam sklypui detalieji planai neberengiami, t. y. pareiškus valią atsidalinti, nebereikia rengti detalaus plano. Atidalinimas rengiamas per sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisminio nagrinėjimo metu vienai šaliai pateikus savo atidalinimo projektą, kita šalis įgyja teisę teikti savo projektą, todėl pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sprendė, kad atsakovės projektas neatitinka keliamų reikalavimų;

6. Ieškovė G. S. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

6.4. atsakovė teigia, kad jai priskirta sklypo dalis visiškai atskirta nuo kelio, kuriuo privažiuojama prie šio sklypo, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokius argumentus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovė ruošti kartu su ieškove atsisakė, ignoravo UAB ,,Traksalis“ pranešimus susipažinti su paruoštų projektu ir teikti pastabas. Teismas, patvirtindamas ieškovės siūlomą žemės sklypų atidalijimo būdą, vadovavosi UAB ,,Traksalis“ paruoštais žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkomo projekto (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentais: sprendinių brėžinys (projekto b. l. 39) ir aiškinamajame rašte nurodytais duomenimis (projekto b. l. 33) – žemės sklypas turi įvažiavimą / išvažiavimą nuo vietinės reikšmės kelio iš šiaurės ir rytinės sklypo dalies. Ieškovė su dubliku pateikė papildomą medžiagą – dalijamos žemės sklypų ištraukas, iš kurių matyti privažiavimo kelias prie atsakovei priskirtos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies. Pastabų dėl sklypų formavimo, teikiant projektus derinimui, negauta. Privažiavimo prie sklypų keliai yra suformuoti ir nurodyti savivaldybės projektuose. Keliai suformuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus, Žemės reformos projektą ir pažymėti bendro plano brėžinyje. Sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas taip, kad būtų taisyklingos formos, ir būtų patogu privažiuoti suformuotais keliais. Pagal atsakovės planą nėra suformuotas privažiavimas prie ieškovės namų valdos. Atsakovės pateiktas planas nėra atidalijimo projektas, kadangi neatspindi dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų atidalijimo. Servituto nustatymo atžvilgiu ginčo kilimui tarp šalių teisinio pagrindo nėra, todėl atsakovės teiginys dėl galimų ateityje ginčų, kurios gali sukelti pažymėti projekte servitutai, yra nepagrįstas;

6.5. esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti savo nuosavybės teisę, sumokėjo žyminį mokesti tik už savarankišką reikalavimą, todėl teismas priteisdamas iš atsakovės turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas teisingai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

10. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3166-208/2018, kuriuo ieškovei G. S. buvo pratęstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 28 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-170828-00082 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2019 m. gegužės 25 d. Nurodė, jog šis sprendimas priimtas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl teikiamas apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio pagrindu.

11. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas priimtas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškovė grindžia savo argumentus dėl nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu, 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas priimamas.

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacinėje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturtėms siekiant atsidalyti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei šalių pasirinkto atsidalinimo teisės įgyvendinimo būdo suderinamumo su bendraturčių teisėmis.

13. Ieškovė ir atsakovė yra dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtės: 1) 2,4597 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 11984/24597 dalis priklauso ieškovei, o 12613/24597 dalis – atsakovei; 2) 3,5483 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 17287/35483 dalis priklauso ieškovei, o 18196/35483 dalis – atsakovei.

14. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jei nesutariama dėl atidalinimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalinamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 2019 m. vasario 21 d.).

16. Pirmosios instancijos teismas šalių dalis bendrojoje dalinėje atidalino pagal UAB „Traksalis“ paruoštus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus. Pagal šiuos projektus kiekvienas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus, atitinkančius šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

17. Atsakovė teigia, kad 3,5483 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimas pagal UAB „Traksalis“ projektą pažeidžia atsakovės teises, nes šiame žemės sklype yra miškas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis abiem šalims, kuris visas po žemės sklypo atidalinimo pagal UAB „Traksalis“ projektą yra ieškovei tenkančioje žemės sklypo dalyje. Taip iš atsakovės be jokio teisinio pagrindo yra atimama nuosavybės teisė į jos turėtą miško dalį. Be to, didžioji dalis per šį žemės sklypą einančios elektros linijos, jos apsaugos zonos ir elektros linijai aptarnauti nustatyto servituto yra atsakovei tenkančioje žemės sklypo dalyje. Todėl atsakovės teisės naudotis jai tenkančia žemės sklypo dalimi yra suvaržytos labiau nei ieškovės.

18. Atsakovė taip pat teigia, kad 2,4597 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimas pagal UAB „Traksalis“ projektą pažeidžia atsakovės teises, nes atsakovei tenkanti žemės sklypo dalis yra atskirta nuo kelio, kuriuo privažiuojama prie šio žemės sklypo, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar į atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį galima įrengti kelią.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, šalių dalis bendrojoje dalinėje atidalinęs pagal UAB „Traksalis“ paruoštus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ir laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo bylose.

20. Pagal atsakovės su priešieškiniu pateiktą UAB „Kampara“ žemės sklypo atidalinimo projekto planą ieškovei tektų 3,5483 ha žemės sklypo dalis, kurioje yra visas šiame žemės sklype esantis miškas. Tai rodo, kad nuosavybės teisės į mišką išsaugojimas atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nėra esminis.

21. Pagal UAB „Kampara“ planą ieškovei tektų 3,5483 ha žemės sklypo dalis, kurioje yra visa per šį žemės sklypą einanti elektros linija, jos apsaugos zona ir šiai elektros linijai aptarnauti nustatytas servitutas. Tačiau šios aplinkybės atsakovė nevertina kaip pažeidžiančios ieškovės teises.

22. Pagal UAB „Traksalis“ projektą elektros linija, jos apsaugos zona ir šiai elektros linijai aptarnauti nustatytas servitutas patenka tiek į ieškovei, tiek į atsakovei tenkančias žemės sklypo dalis, taigi, abiem šalims tenkančios žemės sklypo dalys yra su atitinkamais apribojimais. Nors atsakovei tenkančioje žemės sklypo dalyje yra didesnioji elektros linijos, jos apsaugos zonos ir šiai elektros linijai aptarnauti nustatyto servituto dalis, tačiau elektros linija yra žemės sklypo dalies šone, todėl didesniąja žemės sklypo dalimi, taip pat ir ta žemės sklypo dalimi, kuri pagal UAB „Kampara“ planą tektų atsakovei, galima naudotis be apribojimų. Atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad pagal UAB „Traksalis“ projektą atsakovei tenkančioje 3,5483 ha žemės sklypo dalyje atsakovė vykdo ar realiai ketina vykdyti veiklą, kurią riboja elektros linijos apsaugos zona.

23. Nors pirmosios instancijos teismas, 3,5483 ha žemės sklypą atidalindamas pagal UAB „Traksalis“ projektą, nurodė, kad pagal šį projektą ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis ribojasi su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai (dalis kurių yra savavališka statyba), tačiau ši aplinkybė nelėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo 3,5483 ha žemės sklypą atidalinti pagal UAB „Traksalis“ projektą. Kaip matyti, tiek pagal UAB „Traksalis“ projektą, tiek pagal UAB „Kampara“ planą ieškovei tenka žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu kitu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai.

24. UAB „Traksalis“ 2,4597 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypas šiaurinėje ir rytinėje dalyje (gretimybė 1-18) ribojasi su keliais (taigi, ir atsakovei tenkanti šio žemės sklypo dalis (gretimybė 12-18)), taip pat nurodyta, kad atsakovei tenkanti šio žemės sklypo dalis turi įvažiavimą/išvažiavimą nuo vietinės reikšmės kelio iš rytinės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „Traksalis“ direktorius paaiškino, kad kelias privažiuoti prie atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies nurodytas teritorijų planavimo dokumentuose. 2,4597 ha žemės sklypo šiaurinėje ir rytinėje dalyje esantys keliai pažymėti ir byloje bei UAB „Traksalis“ 2,4597 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte esančiuose dokumentuose (1 t., 21, 55 b. l., projekto 24, 25, 26, 37 l.). Todėl nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovei tenkanti žemės sklypo dalis yra atskirta nuo kelio, kuriuo privažiuojama prie šio žemės sklypo, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar į atsakovei skirtą žemės sklypo dalį galima įrengti kelią.

25. UAB „Traksalis“ 2,4597 ha žemės sklypo projekte nurodyta, kad siūlomi nustatyti kelio ir inžineriniai servitutai yra susiję su tuo, kad dalis šio žemės sklypo patenka į kelio, besiribojančio su žemės sklypu šiaurinėje ir rytinėje dalyje, raudonąsias linijas, todėl kelio ir inžineriniai servitutai siūlomi nustatyti šiai žemės sklypo daliai. Taigi, siūlomi nustatyti servitutai nėra susiję su atsakovės galimybe patekti į jai tenkančią žemės sklypo dalį. Todėl atmetamas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad servitutų, sudarančių galimybę atsakovei patekti į jai tenkančią žemės sklypo dalį, sukels papildomus ginčus.

26. Vertinant atsakovės pateiktą UAB „Kampara“ žemės sklypo atidalijimo projekto planą, pagal kurį atsakovė priešieškiniu prašė atidalinti šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, pažymėtina, kad pagal šį projektą atsakovei tektų visas 2,4597 ha žemės sklypas ir 0,6212 ha ploto 3,5483 ha žemės sklypo dalis. Iš UAB „Traksalis“ projektuose esančių ištraukų iš Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiojo plano matyti, kad pagal UAB „Kampara“ planą atsakovei tektų 2,4597 ha žemės sklypas ir dalis 3,5483 ha žemės sklypo, kurių visas plotas patenka į vidutiniškai tankaus užstatymo teritorijas, o ieškovei tektų dalis 3,5483 ha žemės sklypo, kuri beveik visa patenka į agrarinių naudmenų teritoriją.

27. Kaip matyti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 26 d. rašto Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, 3,5483 ha žemės sklypo dalies, patenkančios į agrarinių naudmenų teritoriją, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, negali būti pakeista, o sklypo dalies, patenkančios į vidutiniškai tankaus užstatymo teritoriją, paskirtis gali būti pakeista iš žemės ūkio į kitą/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.

28. Analogiškai reikėtų vertinti ir galimybę pakeisti 2,4597 ha žemės sklypo paskirtį, t. y. iš žemės ūkio į kitą/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas, kadangi visas 2,4597 ha žemės sklypas patenka į vidutiniškai tankaus užstatymo teritoriją.

29. Taigi, pagal atsakovės pateiktą UAB „Kampara“ planą išimtinai atsakovei tektų platesnes ir patrauklesnes panaudojimo galimybes turintys ir, atitinkamai, vertingesni žemės sklypai, kas akivaizdžiai pažeistų ieškovės teises.

30. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur žyminį mokestį, 1 300,50 Eur už UAB „Traksalis“ parengtus projektus ir 4 714,33 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Sprendimą priteisti iš atsakovės visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nors byla dėl dalies ieškovės reikalavimų, kaip nenagrinėtinų teisme, buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šie ieškovės reikalavimai nebuvo savarankiški. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

31. Ieškovės išlaidos žyminiam mokesčiui ir už UAB „Traksalis“ parengtus projektus yra susijusios tik su pagrindiniu ir patenkintu reikalavimu atidalinti šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal UAB „Traksalis“ parengtą projektą. Ieškinio reikalavimai patvirtinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre UAB „Traksalis“ parengtų projektų sprendinius, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimu byla buvo nutraukta, buvo suformuluoti tik ieškinio reikalavime, argumentai dėl jų nei ieškovės, nei atsakovės procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyti, taip pat nebuvo išsakyti bylos nagrinėjimo metu, todėl daroma išvada, kad šių reikalavimų pareiškimas nebuvo susijęs su papildomomis advokatų darbo ir laiko sąnaudomis, atitinkamai, ir išlaidomis.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. D. ieškovės G. S. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išladas apeliacinės instancijos teisme.