Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-193/2010

2.4.6.3.4., 2.4.6.4.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. A. ir Panevėžio m. apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bei pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir T. S. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti kiekvieną darbo dieną savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant tęsti mokymąsi arba iki 2009-12-31 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta iš dalies ją pridedant prie Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, ir T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti kiekvieną darbo dieną savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant tęsti mokymąsi arba iki 2009-12-31 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei uždrausti bendrauti su A. Z. ir O. L.. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką T. S. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – dvi dienos, prilyginant vieną sulaikymo dieną dviems laisvės apribojimo dienoms (2009-05-21 nuosprendis). Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2009-05-21 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš T. S. priteista 1500,00 Lt V. A. neturtinei žalai atlyginti. Valstybinės ligonių kasos 760,00 Lt ieškinys paliktas nenagrinėtas, o E. A. 5000,00 Lt ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- 2008 m. gruodžio 5 d. apie 21 val., Panevėžyje viešoje vietoje, tai yra prie kavinės „E“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir S. A., jis, grasindamas jai smurtu, priėjo prie jos, ranka suėmė jos kaklą ir suspaudė, o S. A. atitraukus jo ranką nuo kaklo, vėl suėmė ir suspaudė jos kaklą ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. A. odos nubrozdinimą kakle, dėl ko S. A. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai.

- 2008 m. gruodžio 5 d. apie 21 val. 45 min., Panevėžyje prie picerijos „A“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas rankomis sudavė E. A. ne mažiau kaip du smūgius ir sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorė skunde teigia, kad teismas neteisingai subendrino paskirtas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, kadangi prie griežtesnės 8 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridėjo mažesnę švelnesnės 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės dalį nei įstatyme numatytas šios bausmės minimumas – 3 mėn., o skirdamas galutinę subendrintą bausmę prie griežtesnės 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridėjo mažesnę švelnesnės subendrintos 10 mėn. laisvės ribojimo bausmės dalį nei sudaro dviejų subendrintų laisvės apribojimo bausmių minimumas – 6 mėn. Bendroji bausmių subendrinimo iš dalies taisyklė – prie griežčiausios iš asmeniui paskirtų bausmių pridedama kiekvienos iš asmeniui paskirtų bausmių dalis, bet ne mažesnė nei pridedamos bausmės įstatyminis minimumas. BK 48 str. 2 d. nustatytą laisvės apribojimo bausmės minimumą sudaro trys mėnesiai laisvės apribojimo. Todėl teismas, prie griežtesnės 8 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridėjęs tik 2 mėn. paskirtos švelnesnės 4 mėn. laisvės apribojimo bausmės, o prie griežtesnės 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridėjęs tik 5 mėn. paskirtos subendrintos švelnesnės 10 mėn. laisvės apribojimo bausmės, netesingai skyrė subendrintą bausmę, o tai yra nuosprendžio pakeitimo pagrindas (BPK 328 str. 2 p.).

Taip pat skunde teigiama, kad atmesdamas nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, teismas pažeidė BPK 44 str. 10 d., nepagrįstai konstatavo žalos nebuvimą. Konstatuodamas, kad T. S. veiksmais nukentėjusiajam E. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas tuo pačiu pripažįsta, kad jis patyrė neturtinę žalą. Todėl nukentėjusiojo ieškinys atmestas nepagrįstai. Atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, susijusią su nusikalstama veika, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktikos patirtimi, iš T. S. priteistinas 1600 litų atlygintinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiojo L. A. naudai. Taigi, teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios bei specialios dalies normas, neteisingai išsprendė nukentėjusiojo E. A. civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistasis T. S. atsikirtimu į nukentėjusiojo E. A. ir prokurorės apeliacinius skundus prašo pastaruosius skundus atmesti. Teigia, kad jo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, jis tik norėjo su E. A. pasiaiškinti dėl veiksmų su S. A.. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog jis pirmas sudavė E. A., nes būtent pastarasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, pirmas jam sudavė. Taip pat teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Jo manymu, jis veikė būtinosios ginties būklėje bei jo veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Teigia, kad jis nesutrikdė E. A. sveikatos, todėl jam negali būti inkriminuota bendra visų muštynėse dalyvavusių asmenų E. A. mušimo pasekmė – nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, neįrodyta, kad jis padarė durtines žaizdas, žalojo E. A. sėdmenis ir nugarą. Taip pat teigia, kad teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė E. A. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos klausimą, nes pastarąją žalą padarė ne jis, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Todėl prašo E. A. ieškinio dėl neturtinės žalos nepriteisti. Be to, nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis yra jauno amžiaus ir mokosi dieniniame skyriuje, nedirba, jokio turto neturi. Jo manymu, konfliktas buvo išprovokuotas E. A., o nusikalstamos veikos pasekmės yra pakankamai lengvos – momentinis fizinis skausmas.

Civiliniai atsakovai A. S. ir I. S. atsikirtimu į nukentėjusiojo E. A. ir prokurorės apeliacinius skundus prašo pastaruosius skundus atmesti. Mano, kad konfliktą galėjo išprovokuoti S. A.. Teigia, kad jų sūnus yra lengvai įsižeidžiantis ir dėl kelių žodžių pradeda nervintis, dėl ko buvo kreiptasi į specialistu, gulėjo ligoninėje. Tai buvo žinoma ir S. Be to, S. po konflikto kreipėsi ne į reikiamas instancijas, o savo brolį. Mano, kad pirmas smūgį galėjo suduoti neblaivus E. A., kuris beje yra vyresnis už T. S.. Civilinių atsakovų teigimu, teismo sprendimas yra teisingas, tačiau S. A. priteisti pinigai yra per dideli, o E. A. prašymas priteisti 5000 Lt yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje nukentėjusysis E. A. prašo tenkinti jo apeliacinį skundą, prokurorė prašo tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti ir bylą dėl BK 140 str. 1 d. nutraukti. Nuteistasis T. S. ir nukentėjusysis E. A. pareiškė sutinkantys taikytis, jeigų T. S. veika būtų kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d..

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas ir prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui tenkintini iš dalies, prokurorės apeliacinis skundas dalyje dėl kaltinimo keitimo, veikos perkvalifikavimo atmetamas, o dalyje dėl BPK 417 str. pažeidimo pereinant iš valstybinio į privatų kaltinimą – tenkintinas.

Dėl T. S. E. A. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su T. S. veiksmų E. A. atžvilgiu kvalifikavimu skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, su E. A. suduotų smūgių sudavimu ir fizinio skausmo sukėlimu susijęs kaltinimas T. S. buvo suformuluotas kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo T. S. veiksmuose ne kaltinime jam nurodytos, bet kitos – BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Pastarąją išvadą apylinkės teismas išsamiai argumentavo skundžiamame nuosprendyje, su ja sutinka ir teisėjų kolegija.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų. Pažymėtina, kad Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. nusikaltimą darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori. Jeigu daroma išvada, kad minėtais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali būti kvalifikuojami pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už jų padarymą, nagrinėjamu atveju – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad T. S. smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo tiesiogine tyčia, o viešosios tvarkos pažeidimui tik sąmoningai leido kilti (netiesioginė tyčia). Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, netiesiogine tyčia padaryti viešosios tvarkos pažeidimų negalima, visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdyme turi būti tiesioginė tyčia. Kad veiksmus, kurie įvardijami kaip viešosios tvarkos pažeidimas, T. S. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tvirtinama ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, T. S. prieš E. A. atlikti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Apylinkės teismas vadovavosi ne vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau rėmėsi ir kitais teisme ištirtais įrodymais – paties nuteistojo T. S. parodymais, liudytojų D. B., M. A. parodymais, nukentėjusiosios S. A. parodymais, nukentėjusiojo E. A. parodymų patikrinimo vietoje bei parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolų duomenimis, specialisto išvada. Šiais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad T. S. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į nukentėjusiojo E. A. asmenį. Specialisto išvada konstatuotas E. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet jį lėmė kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, o ne T. S. veiksmai. Pažymėtina, kad nuteistasis T. S. neneigia E. A. sudavęs du smūgius, tačiau neigia sąsają tarp jo bei kitų nenustatytųjų asmenų. Byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad būtent T. S. veiksmai būtų buvę po pastarojo E. A. suduotų smūgių prasidėjusių muštynių priežastis bei pasekmė. Pagal nustatytas šios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo T. S. atliktos veikos tyčinį pobūdį. Tiesiogine tyčia atliktų smūgių sudavimas atlikimas, kai buvo sukeltas fizinis skausmas, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados dėl T. S. taikytino baudžiamojo įstatymo (BK 140str. 1d.) yra pagrįstos.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais atmestinas prokurorės apeliacinėje instancijoje pateiktas prašymas dėl kaltinimo T. S. pakeitimo, išdėstant jį sekančiai: T. S. kaltinamas tuo kad, jis, 2008 m. gruodžio 5 d. apie 21 vai. 45 min., Panevėžyje, viešoje vietoje, tai yra prie picerijos „Arena Pizza“ adresu Klaipėdos g. 79c, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smūgių sudavimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir E. A., jis rankomis sudavė E. A. ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. A. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai bei sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Prokurorė šiame kaltinime nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, atitinkančias kaltinamajame akte išdėstytas, todėl prašymo netenkinimui pagrįsti tinka aukščiau dėl T. S. veikos kvalifikavimo teismo išdėstyti motyvai.

Kaip nepagrįsti atmestini prokurorės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. 1 d. reikalavimus. Prokurorės manymu, teismas neleistinai išplėtė kaltinimą T. S., nes T. S. prokuroro buvo kaltinamas vieno smūgio kumščiu E. A. į veidą sudavimu, o teismas jį pripažino kaltu rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių. Kaltinimo pakeitimo teisme procedūra nustatyta BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. BPK 256 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi pagal šį straipsnį, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, jokia speciali procedūra nėra nustatyta, veika perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokią galimybę, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos savo iniciatyva pakeitė kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes, kurios nelaikytinos iš esmės skirtingomis. Kaltinime dėl šios veikos T. S. buvo inkriminuoti E. A. atžvilgiu padaryti veiksmai: smūgis kumščiu bei ne mažiau dviejų smūgių koja. Pats nuteistasis T. S. parodė sudavęs E. A. du smūgius. Duomenų, patvirtinančių, kad T. S. sudavė E. A. smūgius koja, byloje nėra. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva patikslino kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Iš to seka išvada, kad apylinkės teismo patikslintos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas BPK 255 str. 2 d. ir 256 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.

Dėl T. S. veikos perkvalifikavimo iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia apie netinkamą BPK 417 str. 2 d. taikymą. Teisėjų kolegija su šiais prokurorės argumentais visiškai sutinka ir šioje dalyje apeliacinį skundą tenkina.

Pirmosios instancijos teismas, apelianto nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas iš kaltinamajame akte nurodytos BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., priskiriamą privataus kaltinimo bylų kategorijai, perėjo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuoja BPK 407-417 str. nuostatos. BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos turi paklausti nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė minėtos įstatyme nustatytos perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą procedūros. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nei nukentėjusysis E. A., nei kiti proceso dalyviai apie galimybę perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, nagrinėjamą valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, nebuvo informuoti, susitaikymo galimybė, jeigu T. S. veika būtų kvalifikuota pagal BK 140 straipsnį, nebuvo svarstoma ir aptariama. Tuo apylinkės teismas padarė esminį BPK pažeidimą. Šis BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas buvo ištaisytas atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui posėdyje nukentėjusiajam išaiškinus BPK 417 str. 2 d. numatytą teisę susitaikyti su nuteistuoju T. S., nukentėjusysis E. A. pareiškė sutinkantis taikytis su T. S., jei veika būtų kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Nuteistasis T. S. irgi sutiko susitaikyti su E. A.. Pagal BPK 254 straipsnio 4 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma aplinkybė, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, byla nutraukiama. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, baudžiamoji byla dėl smūgių E. A. sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo T. S. pagal BK 140 str. 1 d. nutrauktina. Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina BPK 329 str. 14 p. pagrindu, tačiau naujas nuosprendis nepriimtinas, nes byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl bausmių subendrinimo

Nutraukus baudžiamąją bylą dėl smūgių E. A. sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo T. S. pagal BK 140 str. 1 d., panaikinamas T. S. vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. taikytas skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimas, o skundžiamu nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką (BK 284 str. 1 d.) paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžiu paskirtąja bausme.

Prokuroro apeliaciniame skunde prašomas taikyti bausmių subendrinimo principas, kai prie paskirtos bausmės siūloma iš dalies pridėti už kitą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės dalį, savo dydžiu ne mažesnę, negu įstatymo sankcijoje už šią bausmę nustatytas bausmės minimumas, atmetamas. Prokuroro prašomas principas taikomas skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir nėra įstatymo reikalavimo šią nuostatą taikyti subendrinant bausmes.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis E. A. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš T. S. 5000 litų. Šį prašymą palaiko ir prokurorė. Apeliaciniais skundai šioje dalyje tenkintini iš dalies.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad priimdamas nuosprendį epizode dėl T. S. veiksmų E. A. atžvilgiu pirmos instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, naikinant nuosprendį šioje dalyje naikintinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas atmesti E. A. pareikštą 5 000 Lt civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimas gali būti išspręstas tik iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus baigiamąjį aktą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys pareikštas byloje dėl smūgių jam sudavimo ir fizinio skausmo sukėlimo, kurioje nustatytos baudžiamąjį procesą negalimu darančios aplinkybės, neleidžiančios priimti galutinio sprendimo, t. y. BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė. Sutinkamai su pastarąja teisės norma, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu. Nukentėjusiajam E. A. bei kaltininkui T. S. sutikus susitaikyti, jiems taikytina minėtoji teisės norma. Tokiu būdu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutraukus baudžiamąjį procesą nutrūksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (BPK 109-115 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, E. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, paliekant ieškovui teisę reikalauti iš T. S. žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 ir 3 p., 327 str. 1 p.,328 str.4 p.,329 str. 4 p.

NUSPRENDŽIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-03 nuosprendžio dalį, kuria T. S. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti T. S. susitaikius su nukentėjusiuoju E. A. (BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Panaikinti T. S. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 ir 4 d.

Už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą T. S. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., iš dalies sudėti, ją pridedant prie Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-05-21 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir T. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti kiekvieną darbo dieną savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant tęsti mokymąsi arba iki 2009-12-31 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei uždrausti bendrauti su A. Z. ir O. L..

E. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.