- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-127-178/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01097-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. B., V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublika Vilniaus apygardos teismas / teisėjai Dainius Rinkevičius ir Vidas Stankevičius
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4613-450/2014 pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teismo nustatytu terminu nepašalinus jo trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovai A. B. bei V. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1 002 700 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi (b. l. 18-20) nustatė ieškovams terminą iki 2014 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti atsakovais trauktinus asmenis, nurodant jų rekvizitus, kadangi Vilniaus apygardos teismas bei teisėjai negali būti atsakovais byloje; patikslinti reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, nurodant kokiais kriterijais remiantis prašomas žalos atlyginimas, iš ko susideda ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala, kaip turtinė ir neturtinė žalos pasireiškė konkrečiu atveju, nurodyti priežastinį ryšį tarp patirtos žalos bei atsakovų kokių tai neteisėtų veiksmų; pateikti įrodymus, kad negali susipažinti su prašomomis išreikalauti civilinėmis bylomis bei kokios faktinės aplinkybės bus įrodinėjamos prašomų išreikalauti civilinių bylų duomenimis; patikslinti ieškinio reikalavimus, nes materialinis reikalavimas dėl pripažinimo yra ne kas kaip faktų pripažinimas, kurie betarpiškai nenagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kuriose sprendžiamas ginčas dėl teisės; pateikti ieškinio priedų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas. Teismas taip pat atkreipė ieškovų dėmesį į tai, kad ieškinyje Vilniaus apygardos teismo atžvilgiu naudojami teiginiai „kriminalinė institucija“, tiek teisėjų atžvilgiu naudojamas teiginys „pseudoteisėjas“ nėra priimtini civiliniame procese ir procesiniuose dokumentuose, todėl nurodė tokius teiginius pašalinti iš ieškinio teksto.
Ieškovas A. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1371/2014) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė naują teminą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams. Teismo nustatytu terminu ieškovas pateikė patikslinto ieškinio faksogramą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi (b. l. 44) grąžino ieškinį ieškovams A. B. ir V. B. (CPK 115 str. 3 d.), kadangi, teismo vertinimu, ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, juolab, kad ieškinys vietomis yra net neįskaitomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 53) prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis privalo būti motyvuota, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškinio grąžinimo, nepašalinus trūkumų, yra nemotyvuota, kas sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
2. Byla perduotina nagrinėti kitos apygardos teismui, nes sprendžiant ieškinį dėl kitų to paties teismo teisėjų veiksmais padarytos žalos kyla abejonės dėl proceso nešališkumo.
3. Skundžiama nutartis priimta šališkos teisėjos, todėl naikintina kaip absoliučiai negaliojanti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Jeigu patikslintas ieškinys gautas faksu teisme buvo neįskaitomas, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti, remiantis CPK nuostatomis.
5. Ieškovas taip pat išdėsto savo nuomonę apie atskirosios nutarties priėmimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems ieškovams, nepašalinus įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytų ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3 d.), pagrįstumo ir teisėtumo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CPK 5 str. 1 d.). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kuo remdamasis ir kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą, įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2-4 p.p.). CPK 135 straipsnyje reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Jeigu teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ieškovas trūkumų neištaiso, ieškinys turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą nurodydamas, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, priėmė nemotyvuotą nutartį dėl ieškinio grąžinimo, nepašalinus trūkumų, todėl nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina, pažymint, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis, nors ir nėra plačiai motyvuota, iš esmės atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus - skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teismas nusprendė ieškinį grąžinti įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, iš kurio nustatė trūkumų nepašalinimą. Todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dėl absoliutaus jos negaliojimo.
Minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1371/2014) jau yra konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl šiuo aspektu nagrinėjant skundžiamą nutartį trūkumų šalinimo nustatymo pagrįstumo klausimas nebenagrinėjamas. Tuo tarpu susipažinus su į bylą jau po skundžiamos nutarties priėmimo paštu pateiktu ieškovų patikslintu ieškiniu (b. l. 47-48), matyti, kad pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusia 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nurodyti ieškinio trūkumai iš tiesų nėra ištaisyti, dėl ko, net ir nepaisant to, jog teismas buvo gavęs bei vertino tik faksu pateiktą blogiau įskaitomą variantą, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, nes patikslintas ieškinys faktiškai yra identiškas pradiniam. Ieškovai tinkamai taip ir nesuformulavo ieškinio pagrindo, t. y. nenurodė, kaip jų prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala pasireiškė konkrečiu atveju skirtingose bylose, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jų prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė ne tik įrodymų, kad jie patyrė prašomą priteisti turtinę žalą, bet ir nenurodė argumentų, dėl ko jie laikytini patyrusiais būtent tokio dydžio žalą, nenurodė, pagal kokius kriterijus nustatytas prašomos priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos dydis kiekvienam ieškovui. Vadinasi, ieškovams nepašalinus nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neatskleistas ieškinio faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, nenurodyta, koks priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialią išraišką. Esant šioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde išsakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio trūkumai nepašalinti, dėl ko buvo pagrindas ieškinį grąžinti ieškovams.
Pažymėtina, kad ieškovui A. B., turinčiam didelę bylinėjimosi patirtį, jau ne kartą buvo paaiškinta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos kaip fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) negali būti įgyvendinama bet kaip. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant ir ieškovo pareigą laikytis CPK nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 ir 138 str.) yra nustatytas tikslu sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, neva neįskaitęs faksu pateikto patikslinto ieškinio, turėjo pakartotinai nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti, atmestinas, kadangi, minėta, ir paštu pateikto be kliūčių įskaitomo patikslinto ieškinio turinys yra faktiškai nepakitęs buvusių konstatuotų trūkumų aspektu.
Apeliantui kvestionuojant skundžiamą nutartį dėl nutartį priėmusio teisėjo ir teismo galimo šališkumo, tokie apelianto argumentai atmestini, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą apeliantui yra išaiškinta, jog argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjančio ieškinio priėmimo klausimą, šališkumo nenagrinėtini apeliacine tvarka kaip negalintys sudaryti apeliacijos objekto (CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d.), teisėjo (ne)šališkumo klausimas nebaigtoje nagrinėti byloje sprendžiamas CPK 68-69 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014).
Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Ši nutartis neužkerta kelio apeliantui pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.