Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. T. (T.) ieškinį atsakovui UAB „Structor optimus“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad atsakovas nepranešė apie nelaimingą atsitikimą VDI Vilniaus skyriui ir neišsaugojo nepakeistos nelaimingo atsitikimo vietos. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2010-09-08 apie 14 val., apie tai buvo iš karto informuotas atsakovo bendrovės vadovas, kuris, nepranešė apie įvykį VDI Vilniaus skyriui ir pats veždamas nukentėjusįjį į VšĮ VGPUL ir tik apie 16,28 val. pristatęs nukentėjusįjį į priėmimo skyrių, kur teigė, kad įvyko trauma buityje, siekė nuslėpti nelaimingą atsitikimą ir išvengti už tai atsakomybės. Nelaimingas atsitikimas VDI Vilniaus skyriuje buvo pradėtas tirti tik 2010-09-20, gavus iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbe ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl įvykio. Atsakovo kaip darbdavio neteisėta veika pasireiškia saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, pažymėtina, jog šiuos elementus sieja netiesioginės priežasties ir pasekmės santykis. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo S. T. veiksmų, kuomet jis, atlikdamas statomo gyvenamojo namo stogo apdailos darbus, eidamas stogo danga slydo ir nukrito ant žemės grunto maždaug iš šešių metrų aukščio ir sunkiai susižalojo. Vienok, tokius nukentėjusiojo veiksmus, net ir esant jam neblaiviam, įtakojo darbdavio padaryti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, DK, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų pažeidimai, darbdavio neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas sudarė palankias sąlygas nelaimingo atsitikimo darbe kilimui. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997-01-16 nutarimo Nr.2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ 3p., įrodžius, jog žala nukentėjusiajam atsirado ryšium su jo darbinių pareigų vykdymu, darbdavio kaltė, tai yra kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų yra preziumuojama.

Aukščiau įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, ieškovas patyrė sunkią traumą. Jam lūžo dubens kaulai: kryžkaulio ir abiejų gaktikaulių abejos šakų lūžiai, konstatuotas veido sumušimas. Atvežus nukentėjusįjį į VšĮ VGPUL, jis buvo hospitalizuotas į II ortopedijos skyrių ir skubos tvarka operuotas, iš ligoninės ieškovas buvo išrašytas 2009-09-24. Dėl patirtų sužalojimų ir ilgo reabilitacinio proceso, ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovui teko ir dabartiniu metu vis dar tenka iškęsti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, gyvenimo kokybės ir pragyvenimo šaltinio, užtikrinusio turėtą gyvenimo lygį iki sveikatos sunkaus sutrikdymo, praradimus. Po patirtos traumos ieškovas negrįžtamai prarado dalį darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-09-01 išduotoje darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0641559 nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Atsakovas nesidomėjo ieškovo sveikatos būkle nei iš karto po nelaimingo atsitikimo, nei vėliau, tokiu būdu palikdamas jį likimo valiai ir vien artimųjų priežiūrai.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Structor optimus“ atstovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas, direktorius L. V. parodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovas buvo darbe girtas ir jis suorganizavo šitą baliuką. Ieškovas prisigėrė darbo metu, pats nukrito nuo stogo, kalbėdamas, kad gaus pinigų, norėjo gauti draudimą. Sutinka, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra nenuginčytas. Saugos diržai buvo pirkti, yra dokumentai, kuriuose nurodyta konkreti data. Dokumento, kurio pagrindu ieškovas buvo nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo nebuvo. Negali paaiškinti S. B. parodymų jog jie saugos diržų neturėjo ir jais nesinaudojo, jie visi buvo girti. Ieškovas su instrukcija buvo supažindintas. Apie įvykį jam pranešė telefonu S. B.. Sodrai apie įvykį jis nepranešė, nes jam sakė, kad jie patys sutvarkys. Ieškovą jis lankė ligoninėje vieną kartą, jam buvo žinoma kokia yra ieškovo sveikata, su ieškovu kalbėjosi telefonu, ieškovas jam sakė, kad jaučiasi normaliai ir važiuos į reabilitaciją. Jis asmeniškai ieškovo sūnui vieną kartą davė 200 Lt vaistams. Kol jis nežinojo, kad ieškovas buvo girtas, jautėsi labai kaltas, bet kai sužinojo, jokios kaltės nebejaučia. Jo įmonė nebankrutuoja bet susidarė trūkumas, neturi darbo objektų, bet firma funkcionuoja, dabar dirba du darbuotojai.

Liudytoja E. A. parodė, kad dirba Vilniaus rajono policijos komisariate. Ji atliko tyrimą baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kiek pamena žmogus nukrito nuo statomo namo stogo darbo vietoje. Ji tą žmogų pavarde T. apklausė vieną kartą ligoninėje, o atsakovas buvo darbdavys. Apklausa vyko Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje. Atsimena, kad nukentėjusysis gulėjo lovoje ir nesikėlė, bet atsakinėjo į klausimus. Po apklausos jam buvo perskaityti parodymai, jis pasirašė protokole.

Liudytojas A. G. parodė, kad ieškovo darbingumo vertinimo aktai truputį skiriasi. Naujame darbingumo vertinimo akte yra daugiau diagnozių. Aktas gali keistis, jame gali padidėti ar sumažėti diagnozių. Paskutiniame darbingumo vertinimo akte 16 punkte pirma diagnozė 45 procentai darbingumo, tai arterinis kraujotakos nepakankamumas. Antra diagnozė – dubens kaulo padariniai. Pats lūžimas nėra vertinamas, tiesiog pats funkcijos sutrikimas. Klubo sąnarių sutrikimas dėl buvusių lūžių mažina darbingumą 25 procentais, lieka 75 procentai darbingumo. Trečia diagnozė, tai procentinis klausos sutrikimas, kai žmogus nepagirdi, skaičiuoklė procentų nekeičia, šitie skaičiavimai yra iki 55. Kiekviena diagnozė reiškia atskirą ligą, tarpusavyje jos nėra susijusios. Būklė po dubens kaulo lūžimo neturėjo įtakos kaulų aterosklerozei. Lyginant du aktus, liko tos pačios diagnozės ir tas pats vertinimas, pasikeitė tik skaičiukai dėl metodikos. Akte neturi būti medikų išvadų, daromas vertinimas pagal siuntime nurodytus diagnozių kodus. Kai gauna duomenis, nustato nedarbingumo lygį, diagnostika neužsiima.

Liudytoja J. T. parodė, kad ieškovas yra jos vyras. Ieškovas niekada nebuvo kalbus, bet dabar pasidarė uždaras, dar labiau nekalbus, piktas, jo sveikata pablogėjo po įvykio. Jis gali sėdėt, gulėt, o vaikščioti sunku, skauda, paeina keletą žingsnių ir turi sustoti. Prieš pat nelaimę jie įsigijo sodą su nameliu. Tuo sodu rūpinasi ji, nes vyras nieko negali daryti, net žemės negali kasti, jam skauda. Anksčiau jo darbas buvo tvarkytis buityje, o dabar mažai ką jis daro namuose. Jis gauna 400 Lt pensiją, o ji dirba dviejuose darbuose, nes neįmanoma išgyventi, reikia ir paskolą mokėti. Ieškovui nėra paskirti kokie tai vaistai, jis vartoja vaistus nuo skausmo, kuriuos jam ji perka. Jis kreipėsi dėl darbo į darbo biržą, bet nelabai ką jam siūlo, nes sunkių darbų dirbti jis negali. Anksčiau, iki įvykio, jokių problemų darbuose ieškovas neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip nustatyta byloje, ieškovas S. T. ir atsakovas UAB „Structor optikus“ 2008-08-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 58 (b.l. 32-33), kurios pagrindu ieškovas nuo 2008-08-12 pradėjo dirbti pas atsakovą stogdengiu.

2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 10-01 (toliau – AKTAS) konstatuota, kad UAB „Structor optimus“, 2010-09-08 14.00 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotą darbo sutartį (žmogaus nukritimas iš aukščio); 2010-04-21 įvadinio instruktavimo data (3.11 punktas), instruktuotas saugiai dirbti tą darbą, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas; instruktuotas saugiai dirbti pagal Stogdengio saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 10, patvirtintą 2009-12-16 (3.11 punktas); neapmokytas atlikti pavojingų darbų (3.12 punktas); S. T. patyrė abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžį (4.4. punktas); konstatuota, kad S. T. buvo neblaivus, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-N 1294/10(01), išduota 2010-09-09, rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (4.6 punktas).

Šio AKTO 17 punkte pateikiamos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) darbuotojas neaprūpintas asmenine apsaugos priemone – saugos diržu; direktorius neužtikrino, kad nukentėjusysis stogo darbus atliktų prisisegęs saugos diržą; kuo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 73 punkto reikalavimai, t.y., jog „atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m... kad būtų išvengta darbuotojų... kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis“;

2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankankamumas - direktorius nekontroliavo, t.y. paliko darbuotojus, atliekančius pavojingus stogo apdailos darbus be priežiūros, nenušalino neblaivaus S. T., dirbančio pavojingus darbus. Tuo pažeisti Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t.y. „ jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus..., darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti...“;

3) paties nukentėjusiojo norminio teisės akto pažeidimas - S. T. įvykio dieną darbo vietoje buvo neblaivus; tuo pažeisti Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos įmonės vadovo 2009-12-16 Nr. 10, 3.4 punkto reikalavimai, t.y. „laikytis įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholio...“;

4) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto saugos ir sveikatos klausimais asmens - stogdengio S. T. - direktorius neorganizavo darbuotojų atliekančių pavojingus, pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimą Nr. 1386 3.3. punktą, stogo apdailos darbus, mokymo; tuo pažeisti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos ir apsaugos ministro 2003-12-31 įsakymu Nr. A1-223/792 3 punkto reikalavimai, t.y. „darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, nusprendus mokyti mokymo įstaigose arba įmonėje... šių nuostatų nustatyta tvarka mokymo įstaigose arba įmonėje mokomi... darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus ...“; direktorius neišdavė stogo dengimo darbams, esant kritimo iš aukščio pavojui, paskyros - leidimo, kuriame būtų nurodytos asmeninės apsaugos priemonės, saugos diržų tvirtinimo taškai, todėl darbuotojai nesupažindinti su būtinomis saugos priemonėmis, atliekant šio gyvenamojo namo stogo darbus ir instruktavimas neįformintas paskyroje – leidime; pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punkto reikalavimai, t.y. „ paskyrą – leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės... privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime“.

2010-09-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N1294/10(01) (b.l.15, t.1) nurodyta, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio.

2010-09-24 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymoje apie traumos sunkumą Nr.2319 (b.l.14, t.1), nurodyta, kad S. T. diagnozuotas abiejų gaktikaulių abiejų šakų ir kryžkaulio lūžis ir ši trauma, vadovaujantis sunkų traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001-07-18 įsakymu Nr.397, priskiriama prie sunkių.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2010-09-08 UAB „Structor optimus“ stogdengiui S. T. tyrimo medžiagoje (b.l.43-77, baudžiamoji byla Nr. 57-1-1753-10) užfiksuotos visos 2010-09-08 14.00 val. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sužalotas S. T., aplinkybės.

2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu (toliau-sprendimas) administracinėje byloje Nr. I-1044-580/2011 pagal pareiškėjo L. V. (V.) patikslintą skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. T. dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo (b.l. 66-69, t.1), pareiškėjo L. V. skundą atmetė. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2010-10-18 akte Nr. 10-01-17 konstatuotos išvados yra pagrįstos, atitinkančios byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo akto. Teismas sprendime nurodė, kad asmeninių apsauginių priemonių išdavimo ir grąžinimo lentelėje užfiksuota, kad S. T. 2009-10-14 buvo išduota: spec. drabužiai, apsauginės pirštinės, apsauginis šalmas, apsauginė virve, apsauginis diržas (b. l. 120). Įvykio metu S. T. nesinaudojo apsaugos priemonėmis. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai įvykdė darbdavio pareigą aprūpinti pavojingus darbus atliekančius darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo įsigijęs asmenines apsaugos priemones. Tyrimą atlikusi inspektorė I. P. parodė, jog ji prašė pareiškėjo pristatyti saugos diržų įsigijimo dokumentus. Toks pat pasiūlymas pareiškėjui pateiktas teismo 2010-12-20 raštu. Tačiau pareiškėjas nepristatė saugos diržų įsigijimo dokumentų. Nors S. T. ir yra pasirašęs dėl asmeninių apsauginių priemonių gavimo (b. l. 35), tačiau teismo posėdžio metu jis paneigė, kad tokios priemonės jam buvo išduotos. Teismas nurodė, kad Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų 9 punktas numato darbuotojo pareigą nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kai to reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tarp jų įmonės vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir naudoti jas viso darbo proceso metu. Stogdengio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 10, patvirtintoje 2009-12-16, nustatyta, kad stogdengys privalo: mokėti saugiai dirbti, naudoto individualios ir kolektyvinės saugos darbe priemones (3.3. punktas), laikytis įmonės vidaus tvarkos taisyklių, darbe nevartoti alkoholinių gėrimų (3.4 punktas) (b. l. 114-117). Kadangi objekte dirbdamas ant stogo S. T. nebuvo aprūpintas saugos priemone, tai jis negalėjo jos naudoti nepriklausomai nuo kitų įvykio aplinkybių. Dėl paminėto daroma išvada, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo darbuotojo neaprūpinimas saugos diržu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta kita įvykio kilimo priežastis – darbuotojo girtumas, yra įrodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010-09-09 specialisto išvada Nr. T-N 1294/10 (01), kuria konstatuota, kad S. T. kraujyje rasta 1,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 93). Vidutinis girtumo laipsnis yra akivaizdi priežastis, kelianti grėsmę dirbant stogo darbus. Antrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi pripažintas Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies pažeidimas – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Nepavyko surinkti įrodymų, kada S. T. vartojo alkoholį. Jis bei kartu dirbęs O. M. aiškino, kad darbo dieną jie darbo vietoje negėrė. S. T. teismo posėdžio metu teigė, kad jis gėrė prieš tai buvusios dienos vakare. Šis teiginys kelia abejones, nes tokiu atveju nuo prisigėrimo momento iki nelaimingo atsitikimo kitos dienos 14 val. būtų praėję apie 15 valandų, o S. T. kraujyje po įvykio rasta 1,75 promilės alkoholio. Kadangi byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad S. T. galėjo prisigerti darbo dienos metu, tai jo versija dėl girtavimo išvakarėse laikoma priimtina. Teismas sprendime taip pat konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl to, kad darbą atliko saugos ir sveikatos klausimais neapmokytas asmuo. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime. Iš priede pateikiamos Paskyros – leidimo formos matyti, kad toks dokumentas nebuvo surašytas.

2011-12-08 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (toliau – nutartis) (b.l.103-107, t.1), 2011-03-10 Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, jog „nei S. T. teismui duotas paaiškinimas, jog anksčiau buvo vienas saugos diržas, bet jį kažkas pavogė, nei pareiškėjo teiginiai, jog S. T. dėl apsaugos priemonių gavimo yra pasirašęs asmeninių apsaugos priemonių išdavimo ir grąžinimo kortelėje, nepaneigia fakto, jog nelaimingo atsitikimo dieną nukentėjusysis S. T. nebuvo darbdavio aprūpintas saugos diržu. Pastarasis faktas yra kategoriškai patvirtintas paties nukentėjusiojo, taip pat su juo dirbusio kito darbuotojo S. B. paaiškinimais. Be to, nei valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas nepateikė saugos diržų įsigijimo ir turėjimo nelaimingo atsitikimo dieną (2010-09-08) įrodymų. Iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateiktų asmeninių apsaugos priemonių registracijos kortelių ir saugos patikros aktų (b.l.134-138), matyti, kad šiuose dokumentuose minimi saugos diržai buvo parduoti ir patikrinti tik 2010-02-29, t.y. jau po aptariamo nelaimingo atsitikimo (2010-09-08). Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2008-12-10 sąskaitos-faktūros, kurioje nurodytas dviejų saugos diržų įsigijimas, nuorašas taip pat nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog S. T. nelaimingo atsitikimo dieną buvo aprūpintas saugos diržu. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog S. T. alkoholį vartojo iki darbo dienos nelaimingo atsitikimo dieną pradžios ir jog darbdavys turėjo galimybę jį nušalinti nuo darbo“.

2011-12-28 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V.Dėdinienės nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-01753-10“ (b.l.172-180, baudžiamoji byla Nr. 57-1-1753-10), ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-01753-10 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 176 str. 1 d., dėl to, kad 2010-09-06 apie 15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., UAB „Structor optikus“ stalius dailidė S. T., atlikdamas statomo namo stogo apdailos darbus, galimai pažeidęs darbų saugos darbe reikalavimus, nukrito nuo 4 m aukščio, ko pasekoje dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas ir paguldytas į LGMPU ligoninės II ortopedijos skyrių, nutrauktas nepadarius veikos, numatytos LR BK 176 str.1 d.

Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr.0641559 (b.l.44, t.1), ieškovui S. T. nuo 2011-08-17 iki 2012-08-16 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 50 proc.), remiantis 2011-09-01Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.45, t.1) bei 2011-08-31 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3969 (b.l.138-140, t.1); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr.0705147 (b.l.163, t.1), nurodyta, kad ieškovui S. T. nuo 2012-08-17 iki 2014-10-03 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas (darbingumo lygis 45 proc.), remiantis 2012-10-04 Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l.162, t.1) bei 2012-10-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5285 (b.l.178-183, t.1).

2012-11-08 VSDFV Vilniaus filialo skyriaus sprendimu Nr.11-17-34753 (b.l.7, t.2), ieškovui yra paskirta 433,84 Lt per mėnesį valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija.

Neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus gina ir saugo teisė (CK 1 str.1d.). Pagal CK 6.283 straipsnio pirmos dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, jei įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2d., CK 6.250 str. 2d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.CK 6.250 str. 2d. nurodyti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 ir kt.). Be to, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006,

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu (prima facie) ir aplinkybės, nurodytos šiame dokumente, pripažįstamos visiškai įrodytomis, kol jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju 2010-10-18 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 10-01 (toliau – AKTAS), bei jame nustatytos ir įvardintos įvykusio 2010-09-08 14.00 val. nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo S. T., dirbantis stogdengiu pagal 2008-08-11 neterminuotą darbo sutartį (žmogaus nukritimas iš aukščio), aplinkybės ir priežastys (kurios išsamiai nurodytos aukščiau), nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Todėl atsakovo atstovų nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis jie kategoriškai teigė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atsakovo kaltės visiškai nėra, atmestinos kaip nepagrįstos.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr.IX-1672 (2010-06-01 – 2010-12-17 redakcija, galiojusi 2010-09-08 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu) 3 str. 1-2 d. d. nustatė, tame tarpe, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus; darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai; 11 str.1d. nustatė, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis; 14 str.1, 3 d. d., apibrėžė, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės; darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais; 43 str. 2 d. nustatė, kad mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai; 46 str., 4 d. d. nustatė, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka; taip pat darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

Byloje taip pat nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną ieškovas S. T. darbo vietoje buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,75 proc. (promilės) etilo alkoholio. Tuo tarpu pagal DK 123 str. 1 d., jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Tokių veiksmų atsakovo direktorius nesiėmė. Kita vertus, pats ieškovas, būdamas neblaivus darbo vietoje bei dirbdamas stogdengio darbą (kaip nurodė ieškovas, kad tokius darbus dirbo ne vienerius metus ir kitose įmonėse) aukštyje, būdamas instruktuotas saugiai atlikti savo darbą (b.l.37-42, t.1), neturėdamas apsaugos priemonių, tokiais veiksmais pats šiurkščiai pažeidė savo darbines pareigas, nebuvo apdairus, atidus, rūpestingas, todėl, darytina išvada, kad ieškovas iš dalies prisiėmė riziką dėl įvykusio nelaimingo įvykio pasekmių. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas pripažino, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra ir ieškovo kaltės. Teismas vadovaujasi aukščiau nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, tame tarpe, kad nenustatyta, jog S. T. galėjo prisigerti darbo dienos metu, ir jo versija dėl girtavimo išvakarėse laikoma priimtina, o ne liudytojų O. M. ir S. B. parodymais dalyje apie alkoholio vartojimą nelaimingo atsitikimo dieną. Atsakovo atstovų nurodyti argumentai, jog ieškovas norėjo gauti pinigų ir todėl pats nušoko nuo namo stogo yra nepagrįsti ir niekuo neįrodyti, todėl atmestini.

Todėl esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, manytina, kad nagrinėjamu atveju dėl įvykusio nelaimingo įvykio yra kaltos abi šalys, tiek ieškovas, tiek atsakovas, t.y. mišri abiejų šalių kaltė (CK 6.282 str.), laikant, kad ieškovas yra kaltas dėl įvykio 70 procentų, atsakovas – 30 procentų. Teismo nuomone, įvertinus įvykusio nelaimingo įvykio priežastis, pasekmes, ieškovo netekto darbingumo lygį (neteko 55 proc. darbingumo), bendrą ieškovo sveikatos būklę, jog papildomas gydymas dėl patirtų traumų jam nėra paskirtas, ką paliudijo ieškovo žmona J. T., į šalių mišrios kaltės proporciją, į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, į teismų praktiką, yra tikslinga ieškovui iš atsakovo priteisti 13500 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.). Vieno iš atsakovo atstovo argumentai bei samprotavimai apie ieškovui diagnozuotų ligų bei netekto darbingumo procentinę išraišką, vertintini kritiškai bei yra tik kaip samprotavimai, kadangi aukščiau nurodyti duomenys apie ieškovui nustatyto nedarbingumo lygį yra oficialūs, nėra nuginčyti ir pagrįsti liudytojo A. G. parodymais. Atsakovo atstovų nurodytais pagrindais mažinti iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pateikti į bylą duomenys apie atsakovo turtinę padėtį neatitinka oficialiems įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 197 str.), nes nėra pasirašyti atsakovo įmonės finansininko, bei dalis jų nepatvirtinti įmonės antspaudu (b.l.131-136, t.1; b.l. 36-39, t.2).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-15) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalys nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas už ieškinio padavimą tokio pobūdžio bylose yra atleistas nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 540 Lt žyminio mokesčio (13500 Lt x 3 proc.); taip pat iš ieškovo ir atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų bei atmestų reikalavimų daliai priteistinos valstybei pašto išlaidos, t.y. iš ieškovo 19,25 Lt, iš atsakovo – 8,25 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 83, 88, 93,96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. T. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Structor optimus“, j.a.k. 126102789, 13500 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo S. T. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), 19,25 Lt (devyniolika litų 25 ct.) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Structor optimus“, j.a.k. 126102789, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660), 8,25 Lt (aštuonis litus 25 ct.) pašto išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.