Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujantieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“ atstovui advokatui Lukui Vitauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ atstovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ vadovo ir kartu atsakovo R. Ž. (R. Ž.) atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „EDS GUARANTEE“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dekvita LT“ ir R. Ž. (R. Ž.)dėl skolos priteisimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ ir R. Ž. (R. Ž.) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS GUARANTEE“ dėl palūkanų ir delspinigių dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „EDS GUARANTEE“(toliau – ieškovė, UAB „EDS GUARANTEE“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b.t. I, b. l. 57–64)uždarajai akcinei bendrovei „Dekvita LT“ ir R. Ž. (R. Ž.) (toliau kartu – atsakovai), prašydama priteisti jaisolidariai iš atsakovų 16 362,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovėpaaiškino, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“(toliau – pradinė kreditorė) ir uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“(toliau – UAB „Dekvita LT“)2018 m. rugpjūčio 24 d.buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. PS/18-08-24/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikėUAB „Dekvita LT“10 000 Eur paskolą iki 2019 m. vasario 23 d., šalys sulygo, jog už suteiktą paskolą UAB „Dekvita LT“paskolos davėjai įsipareigoja mokėti 39 procentų dydžio metines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją, paskolos sutarties tinkamas vykdymas buvo užtikrintas 2018 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartimi Nr. PS/18-08-24/01/L, sudaryta su R. Ž. (R. Ž.) (toliau –R. Ž., laiduotojas), taip pat paskolos sutartis buvo užtikrinta UAB „Dekvita LT“išduotu 2018 m. rugpjūčio 24 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo UAB „Dekvita LT“įsipareigojo besąlygiškai sumokėti pradinei kreditorei 10 000 Eur, vekselio tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas laiduotojo laidavimu.Nurodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20190425-02 pagrindu UAB „EDS GUARANTEE“įgijo ir perėmė iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises įUAB „Dekvita LT“ skolinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, kartu su reikalavimo teisėmis pradinė kreditorė perleido ir UAB „Dekvita LT“ prievolių pagal paskolos sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei visas kitas papildomas teises (tame tarpe tiek pagal laidavimo sutartį, tiek pagal vekselį). Ieškovės teigimu, atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl ji pateikė vekselį apmokėjimui, o atsakovams to nepadarius, Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė 2019 m. birželio 11 d. išdavė vykdomąjįįrašą (notarinio registro Nr. JŠ-4430), kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui, vykdomojo įrašo pagrindu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0174/19/01218 ir Nr. 0174/19/01217 dėl skolos išieškojimo iš atsakovų, dalis įsiskolinimo sumos buvo išieškota, vykdomosios bylos užbaigtos 2020 m. lapkričio 5 d.,UAB „EDS GUARANTEE“ iš antstolio gautas sumas paskirstė vykdymo išlaidų, palūkanų, delspinigių ir pagrindinės skolos dengimui, tačiau kadangi vekselis ir vykdomasis įrašas užtikrino tik dalies skolos ir susijusiųįmokų grąžinimą, liko nepadengta 9 344,22 Eur paskolos dalis. Teigė, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovams pateikėoficialią pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsakovai nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, todėl UAB „EDS GUARANTEE“ buvo priversta kreiptis į teismą. Pabrėžė, kad pats vekselis, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, užtikrino tik dalies skolos ir susijusiųįmokų grąžinimo įvykdymą, antstolis, metus ir keturis mėnesius vykdydamas vykdomąjį įrašą, iš viso išieškojo ir UAB „EDS GUARANTEE“ pervedė 11 404,56 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad iš antstolio gautos įmokos nepadengė visos skolos pagal paskolos sutartį sumos ir šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų paskirstymo, UAB „EDS GUARANTEE“ gautas įmokas paskirstė vadovaudamasiLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatomis, t. y. įmokos pirmiausia buvo skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – netesyboms mokėti ir ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti, taigi,paskirsčius vykdymo procese gautas įmokas, negrąžinta paskolos suma sudarė ir iki šiol sudaro 9 344,22 Eur. Kartu paaiškino, kad paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.4 punktušalys susitarė, jogUAB „Dekvita LT“ mokės 39 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau šios prievolės tinkamai nevykdė nei paskolos gavėja (UAB „Dekvita LT“), nei už ją laidavęs laiduotojas, todėl prašo jos naudai priteisti solidariai iš atsakovų 3 654,37 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2021 m. spalio 8 d. Nurodė, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.4 punktuUAB „Dekvita LT“įsipareigojo laiku nesumokėjus pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų mokėti delspinigius, nurodytus paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punkte, nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško skolos sumokėjimo dienos, paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktuUAB „Dekvita LT“įsipareigojo už laiku neįvykdytus įsipareigojimus mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, todėl prašo jos naudai priteisti solidariai iš atsakovų 3 363,92 Eur delspinigių. Be to, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovųteigimu,ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, nesąžiningi ir neatitinkantys tikrovės, kadangi tam tikrą laiką po paskolos sutarties pasirašymo UAB „Dekvita LT“savo įsipareigojimus iš dalies vykdė – atlikdavo pradinei kreditorei periodinius mokėjimus pagal mokėjimų grafiką, tokiu būdu padengdama pagrindinės skolos ir palūkanų dalį bei, atitinkamai, mažindama pagrindinės skolos ir palūkanų dydį, tačiau remiantis pateikta 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, nurodyta reikalavimo teisėįUAB „Dekvita LT“ sudarė 12 487,48 Eur, iš jų pagrindinė skola – 10 000 Eur, palūkanos – 1 267,48 Eur ir 1 220 Eur delspinigiai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pradinė kreditorė UAB „Dekvita LT“ atliktų mokėjimų nepagrįstai neįskaitėį pagrindinės skolos ir palūkanų apmokėjimą, todėl ieškovei nepagrįstai buvo perleista reikalavimo teisėį visą pagrindinę skolą ir palūkanas. Pabrėžė, kad išjų (atsakovų) gautos įmokos buvo išieškotos priverstine tvarka vykdymo procese,vykdant notarės vykdomąjįįrašą, išduotą vekselio pagrindu,bendra antstolio išieškota iš jų suma – 11 404,56 Eur, todėl pagal vekselį išieškotomis sumomis privalėjo būti dengiama išimtinai tik pagrindinė skola, kadangi vekseliu buvo užtikrintos ne būsimos ir neapibrėžtos (nežinomos) prievolės, o vekselio išrašymo dienai egzistavusi konkreti prievolė – 10 000 Eur, taigi, ieškovė išieškotą iš jų (atsakovų) sumą nepagrįstai paskirstė įmokoms, o ne pagrindinei skolai padengti. Nurodė, kad UAB ,,Dekvita LT“ paimta 10 000 Eur paskola buvo skirta siekiant išvengti įmonės nemokumo, ūkinei–komercinei veiklai atgaivinti, darbuotojų darbo užmokesčiams išmokėti, kitaip UAB „Dekvita LT“ direktorius R. Ž. sutikęs užtikrinti įmonės vardu prisiimtų prievolių savo asmeniniu turtu. Teigė, kad siekdamas atsiskaityti su ieškove R. Ž., pasiskolinęs pinigų iš trečiųjų asmenų, sumokėjo ieškovės naudai išieškojimą vykdžiusiam antstoliui beveik 12 000 Eur, tačiau net ir sumokėjus ieškovei itin didelę sumą, ieškiniu ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja priteisti dar papildomai 16 362,51 Eur.Atsakovų manymu, neprotingą ieškovės reikalavimų didėjimą lemia nesąžiningi ir neprotingi palūkanų bei delspinigių dydžiai (vadovaujantis paskolos sutartimi, palūkanų norma – 39 procentai, delspinigių norma – 0,2 procento), dėl kurių priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių suma daugiau nei pusantro karto viršijo pagrindinės skolos dydį, kas, akivaizdu, sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti, kadangi paskolos sutartyje nustatytos ir ieškovės priskaičiuotos palūkanos yra neprotingai didelės, jos prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Nurodė, kad ieškovė sąmoningai ir nepateisinamai nesikreipė į teismą, siekdama tyčia padidinti reikalavimo sumą (kuri per vienerių metų terminą padidėjo beveik dvigubai), toks ieškovės elgesys nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų turiniu.

Ieškovėatsiliepimu į priešieškinį (el. b. t. II, b. l. 64–73)prašė atsakovų priešieškinį atmesti ir priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešieškinyje atsakovai patvirtino, jogUAB „Dekvita LT“ su paskolos sutarties 4.4 punkte numatytu 39 procentų palūkanų dydžiu sutiko, dėl palūkanų dydžio buvo susitarta atsižvelgiant ne tik į trumpą paskolos terminą, kaip kad teigė atsakovai, bet ir paskolos paskirtį (ji buvo skirta jau egistuojantiemsįsipareigojimams vykdyti, siekiant išvengti nemokumo), skolininko riziką (dėl paskolos suteikimo kreipėsi finansiniųsunkumų turintis juridinis asmuo). Ieškovės teigimu, pritarus atsakovų samprotavimams dėl pareigos mokėti pelno palūkanas tik iki numatytos paskolos grąžinimo datos, tais atvejais, kai prievolės vykdomos netinkamai (paskola nėra grąžinama sutartu laiku, kaip yra ir šiuo atveju), skolininkas naudotųsi svetimais kreditoriaus pinigais už tai nemokėdamas jokio atlyginimo, o tai jau ne tik pažeistų paskolos davėjo interesus, bet ir neatitinka net pačios paskolos sutarties esmės, todėl atsakovų nesutikimas su mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimu pasibaigus paskolos sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, yra visiškai nepagrįstas. Teigė, kad atsakovų nurodyti CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti pagrindai taikomi sprendžiant klausimą dėl kompensauojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau šiuo atveju ji (ieškovė) nereiškia reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (šalys dėl tokių palūkanų nebuvo susitarusios). Pabrėžė, kad atsakovai nenurodė jokių pagal įstatymą privalomų aplinkybių, kurioms esant būtų galima spręsti klausimą dėl paskolos sutarties dalies – sutarimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio – pakeitimo, mano, kad priešieškiniu reiškiami niekuo nepagrįsti reikalavimai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mažinimo, vertintini tiesiog kaip atsakovų bandymas išvengti paskolos sutartyje numatytos prievolės atlyginti jai (ieškovei) už naudojimąsi svetimais pinigais vydymo. Nurodė, kad atsakovai savo prašymą dėl paskolos sutartyje sulygtų 0,2 procento dydžio delspinigių mažinimo grindžia tuo, kad paskolos sutartyje numatyti delspinigiai yra didesni už mokėjimo (pelno) palūkanas, pateikia savo netesybų (delspinigių) santykio su nuostoliais vertinimą, pažymėdami, kad pagal paskolos sutartį mokėtinų mokėjimo (pelno) palūkanų metinė norma yra 39 procentai (kas sudarytų 13,06 Eur per vieną dieną), o vienos dienos delspinigių dydis 0,2 procento (kas sudarytų 20 Eur per dieną) ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, delspinigių dydis yra neproporcingas, tuo tarpu netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos, tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Pabrėžė, kad atsakovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, į kuriuos atsižvelgus būtų galima daryti išvadą, kad 0,2 procento dydžio netesybos, palyginus su nuostoliais, yra pernelyg didelės, dėl ko egzistuoja pagrindas jas mažinti, todėl vertintina, kad atsakovai bando išvengti paskolos sutartyje numatytų už prievolės termino pažeidimą mokėtinų delspinigių mokėjimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai prašo sumažinti jau išieškotus 3 600 Eur delspinigius, tačiauLietuvos civilinėje teisėje galioja vienintelė teismo teisės mažinti netesybas išimtis: nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad laiduotojas, atlikdamas mokėjimą vykdomojoje byloje, nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio mažinimo ar netinkamo jų apskaičiavimo.Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekseliųįstatyme, nei teismų praktikoje, nei CK 6.54 straipsnyje, nurodančiame įmokų paskirstymo tvarką, nėra kalbama apie tai, kad pagal vekselį išieškotos sumos turi būti paskirstomos kokia nors kita tvarka (negali būti paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis), todėl atsakovų argumentai, kad pagal vekselį išieškotos sumos galėjo būti skiriamos išimtinai tik pagrindinei prievolei įvykdyti ir negalėjo būti paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, yra visiškai nepagrįsti ir vertintini tiesiog kaip bandymas išvengti palūkanų ir delspinigių mokėjimo, be to, patys atsakovai nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų patenkinti jų reikalavimai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų ir delspinigių mažinimo ir vykdymo procese gautos įmokos būtų paskirstytos kita tvarka, jųįsipareigojimai pagal paskolos sutartį nebūtų visiškai įvykdyti, todėl tuomet neaišku, kokiu tikslu atsakovai kelia pagal vekselį gautųįmokų paskirstymo teisingumo (teisėtumo) klausimą. Pabrėžė, kad dar iki vykdomųjų bylų užbaigimo (vykdomosios bylos atsakovų atžvilgiu buvo užbaigtos 2020 m. lapkričio 5 d.) 2020 m. spalio 20 d. ji kreipėsi į UAB „Dekvita LT“, pranešdama apie tai, kad pagal vekselį išieškotos sumos nepakanka visai įsiskolinimo pagal paskolos sutartį sumai padengti, nurodydama, kokios sumos sudarėįsiskolinimą, tame tarpe ir priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių sumas, bei siūlydama taikų sprendimo būdą, tačiau UAB „Dekvita LT“,žadėjusi susisiekti su ja (ieškove), šio pažado neištesėjo, nors, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dekvita LT“ yra verslininkė, jai puikiai buvo žinomos tokio delsimo pasekmės, t. y. kad bus skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai, be to, prieš kreipdamasi į teismą, ji (ieškovė) dar 2021 m. balandžio 28 d. tiek UAB „Dekvita LT“, tiek laiduotojui pateikė pretenzijas, nustatydama papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti, siūlydama situaciją spręsti taikiai, tačiau atsakovai į pretenzijas nereagavo, todėl ne ji (ieškovė) elgėsi nesąžiningai, ką nepagrįstai teigia atsakovai, o patys atsakovai, pažeisdami pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ignoruodavo visus jos (ieškovės) bandymus ginčą spręsti derybų būdu ir tokiu būdu didino savo įsiskolinimo sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinystenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo pagal paskolos sutartį bei palūkanų ir delspinigių dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kadpradinė kreditorė 2018 m. rugpjūčio 24 d. su UAB „Dekvita LT“ sudarė paskolos sutartį Nr. PS/18-08-24/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB „Dekvita LT“ suteikė 10 000 Eur paskolą iki 2019 m. vasario 23 d.su 39 procentų dydžio metinėmis palūkanomis ir 0,2 procento dydžio per dieną delspinigiais nuo laiku nesumokėtos sumos(el. b. t. I, b. l. 65–73, t. II, b. l. 12), R. Ž., būdamas UAB „Dekvita LT“ direktoriumi,2018 m. rugpjūčio 24 d. su pradine kreditore sudarė laidavimo sutartį Nr. PS/2018-08-24/01/L, kurios pagrindu UAB „Dekvita LT“tinkamai nevykdant visos savo prievolės ar dalies, R. Ž. kaip solidarusis bendraskolisįsipareigojo įvykdyti visus mokėjimus už UAB „Dekvita LT“(el. b. t. I, b. l. 75–77), 2018 m. rugpjūčio 24 d. R. Ž. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį10 000 Eur sumai pradinei kreditorei(el. b. t. I, b. l. 79), byloje ginčas nekilo, kad iki paskolos sutartimi sulygto termino (2019 m. vasario 23 d.) paskola nebuvo grąžinta, buvo atlikti tik keturi mokėjimai pagal grafiką (el. b. t. II, b. l. 13–26), pradinė kreditorė 2019 m. balandžio 25 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20190425-02 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisęįUAB „Dekvita LT“įsiskolinimą (el. b. t. I, b. l. 79–83),ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. surašė atsakovams pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei raginimą apmokėti skolą (el. b. t. I, b. l. 84–86), Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė 2019 m. birželio 11 d. išdavė vykdomąjįįrašą (notarinio registro Nr. JŠ-4430) dėl skolos išieškojimo solidariai iš atsakovų pagal vekselį (el. b. t. I, b. l. 92), kurio pagrindu ieškovė 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į antstolį (el. b. t. I, b. l. 90–91), anstolis išieškojo ieškovei iš atsakovų iš viso11 404,56 Eur sumą (el. b. t. I, b. l. 103, 104), byloje ginčas nekilo, kad vykdomosios bylos buvo baigtos 2020 m. lapkričio 5 d., dar iki šių vykdomųjų bylų užbaigimo ieškovė 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į UAB „Dekvita LT“ nurodydama, kad antstolio išieškotos sumos nepakanka skolos sumai padengti bei pasiūlydama mokėjimo išdėstymą, nesulaukusi atsakymo dar kartą kreipėsi į UAB „Dekvita LT“ 2020 m. lapkričio 3 d., į ką R. Ž. atsakė 2020 m. lapkričio 4 d., nurodydamas, kad būtinai susisieks su ieškove dėl skolos likučio dengimo kitą savaitę, kartu atsiprašydamas už vėlavimą (el. b. t. I, b. l. 97–99), tačiau atsakovams taip ir nesusisiekus su ieškove (tokių įrodymų byloje nėra),ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. pateikėatsakovams pretenzijas dėl likusios skolos, palūkanų ir delspinigių sumokėjimo(el. b. t. I, b. l. 100–102).

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.Pagal CK 6.6 straispnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.CK 6.78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į laiduotojo pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas.

Pirmiausia pastebėtina tai, kad nors atsakovai akcentuoja ieškovės nesąžiningumą, nurodydami, jog po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė toliau sąmoningai skaičiavo palūkanas ir netesybas, tyčia didino skolą, ilgą laiką nesiėmė skolos išieškojimo veiksmų ir taip sudarė prielaidas sau nepagrįstai praturtėti jų sąskaita, tačiau teismas su tokiais atsakovų teiginiais nesutinka, kadangi, kaip jau teismo nustatyta aukščiau, po 2019 m. balandžio 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi į atsakovus pranešdama apie kreditoriaus pasikeitimą bei ragindama apmokėti skolą (el. b. t. I, b. l. 84–86), ko atsakovams nepadrius, ieškovė kreipėsi į notarę, kuri 2019 m. birželio 11 d. išdavė vykdomąjįįrašą (notarinio registro Nr. JŠ-4430) dėl skolos išieškojimo solidariai iš atsakovų pagal vekselį (el. b. t. I, b. l. 92), kurio pagrindu ieškovė 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į antstolį (el. b. t. I, b. l. 90–91), vykdomosios bylos buvo baigtos 2020 m. lapkričio 5 d., dar iki šių vykdomųjų bylų užbaigimo ieškovė 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į UAB „Dekvita LT“ nurodydama, kad antstolio išieškotos sumos nepakanka skolos sumai padengti bei pasiūlydama skolos mokėjimo išdėstymą, nesulaukusi atsakymo dar kartą kreipėsi į UAB „Dekvita LT“ 2020 m. lapkričio 3 d., į ką R. Ž. atsakė 2020 m. lapkričio 4 d., nurodydamas, kad būtinai susisieks su ieškove dėl skolos likučio dengimo kitą savaitę, kartu atsiprašydamas už vėlavimą (el. b. t. I, b. l. 97–99), tačiau atsakovams taip ir nesusisiekus su ieškove (tokių įrodymų byloje nėra), ieškovė 2021 m. balandžio 28 d. pateikėatsakovams pretenzijas dėl likusios skolos, palūkanų ir delspinigių sumokėjimo (el. b. t. I, b. l. 100–102), įrodymų, kad atsakovai į jas būtų atsakę, nėra, todėl galiausiai ieškovė 2021 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą. Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, patvirtina, kad nesąžiningai ir vilkinant procesą elgėsi ne ieškovė, o patys atsakovai, taip dar labiau didindami savo skolą. UAB „Dekvita LT“ yra juridinis asmuo, kuriam savaime suprantama, jog yra žinoma, kad delsiant sumokėti skolą pagal paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bus skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai.

Kaip patvirtina aukščiau aptarta bylos medžiaga, iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovai nė karto nekėlė klausimo dėl palūkanų ar delspinigių mažinimo, nors kiekvieną kartą į juos kreipiantis jiems buvo aiškiai raštu išskiriama, kokią sumą sudaro skola, kokią sumą sudaro palūkanos ir kokią sumą sudaro delspinigiai, todėl teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog tik ieškovei kreipusis į teismą atsakovai prašydami mažinti palūkanas ir delspinigius rodo savo ne ką kitą, o tik norą išvengti įsipareigojimų pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdymo. UAB „Dekvita LT“, būdamas juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, sudarė paskolos sutartį, UAB „Dekvita LT“ vadovas R. Ž. tokios sutarties sudarymą patvirtino parašu, taip patvirtindamas, kad su sutarties nuostatomis sutinka, kartu sutikdamas su sutartyje įtvirtinta 39 procentų dydžio palūkanų norma ir 0,2 procento dydžio delspinigiais (paskolos sutarties 4.4, 4.6 punktai). Akivaizdu, kad šalyje esant ne vienintelei paskolas teikiančiai įmonei, UAB „Dekvita LT“ pati pasirinko su kuo sudaryti paskolos sutartį, taigi, pati nusprendė, kad paskolos sutarties sąlygos ją tenkina, sutartį pasirašė laisva valia, vadinasi, sutarties nuostatos atitiko jos interesus, duomenų apie pradinės kreditorės nesąžiningumą sudarant sutartį nėra. Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta, tą sulygo ir paskolos sutarties šalys paskolos sutarties 5.1 punktu, be to, paskola buvo suteikta trumpam terminui ir įmonei jau turint finansinių sunkumų (tą patvirtino patys atsakovai), vadinasi, egzistuojant didelei rizikai.Atsakovai byloje niekaip nepagrindė savo teiginių dėl būtinybės mažinti palūkanų normos dydį nuo sutartimi sulygtų 39 procentų iki 6 procentų nuo 2019 m. vasario 23 d. (termino grąžinti paskolą pabaigos) ir delspinigių normos dydį nuo sutartimi sulygto 0,2 procento iki 0,05 procento už 180 dienų, o teismas byloje nenustatė jokio pagrindo pelnopalūkanų normos mažinimui, kaip ir nenustatė pagrindo delspinigių normos mažinimui, tuo labiau, sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), o šiuo atveju laiduotojas vykdymo procese geruoju sumokėjo dalį skolos – 11 404,56 Eur – net nekeldamas klausimo dėl palūkanų ir delspinigių normos dydžio. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pagrindo šalių sulygtus palūkanų ir delspinigių normų dydžius laikyti nepagrįstai dideliais, nesąžiningais, neprotingais ir juos mažinti, kaip to prašo atsakovai,nėra.Tokios teismo išvados atitinka teismų formuojamą praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-913-560/2021).

Kartu pastebėtina ir tai, kad nepagrįstas atsakovų teiginys apie tam tikrą laiką jų mokėtas įmokas pagrindinei skolai ir palūkanoms dengti, kadangi priedu prie paskolos sutarties šalys sulygo, kad kas mėnesį pagal paskolos davėjo sąskaitas paskolos gavėjas mokės palūkanas, o paskolą grąžins vienu 10 000 Eur mokėjimu 2019 m. vasario 23 d., taigi, atliktais mokėjimais paskolos gavėjas dengė palūkanas pagal paskolos davėjo išrašytas sąskaitas, dargi ir ne pilna apimtimi, o ne pagrindinę skolą.

Kadangi šalys nebuvo sutarusios dėl įmokų paskirstymo, o antstolio išieškotos sumos (11 404,56 Eur) nepakako visai skolai pagal paskolos sutartį padengti, pagrįstai buvo vadovaujamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis skirstant antstolio išieškotas įmokas, jokių išimčių CK 6.54 straipsnis neįtvirtina paskirstant įmokas išieškotas pagal vekselį, netinkamas įmokų paskirstymas nenustatytas.

Taigi, užbaigus vykdomąsias bylas iki šiol liko nepadengta iš viso 16 362,51 Eur skola, kurią sudaro 9 344,22 Eur paskolos suma, 3 654,37 Eur palūkanos, 3 363,92 Eur delspinigiai (el. b. t. I, b. l. 105 – artimetinio apskaičiavimo teisingumo atsakovai neginčijo) ir, kaip jau teismas konstatavo aukščiau, nesant pagrindo palūkanų ir delspinigių normos dydžio mažinimui, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovų priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas (nesant pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimą dėl palūkanų ir delspinigių normos dydžio mažinimo, atmetamas ir išvestinis atsakovų reikalavimas dėl išieškotų sumų priteisimo ir jų įskaitymo) – ieškovei solidariai iš atsakovų (CK 6.81 straipsnis, laidavimo sutarties 1.1, 1.2 punktai) priteisiama 16 362,51 Eur skola ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 362,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovams nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtos 3 610 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir sumokėtas 409 Eur žyminis mokestis (el. b. t. I, b. l. 115–118, t. II, b. l. 89–93). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų dokumentų kiekį, išsamumą, aplinkybę, kad ieškovė teismuose nuolat atstovaujama tos pačios advokatų kontoros, kuri yra išsamiai susipažinusi su ieškovės veiklos specifika, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai lygiomis dalimis (bylinėjimosi išlaidos pagal teismų praktiką priteisiamos lygiomis dalimis, ne solidariai) iš atsakovų 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas (iš kiekvieno atsakovo po 1 500 Eur), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 12,32 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, lygiomis dalimis priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovų (iš kiekvieno atsakovo po 6 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytos ir 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS GUARANTEE“ (į. k. 300078354) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ (į. k. 304830078) ir R. Ž. (R. Ž.)(a. k. (duomenys neskelbtini)16 362,51 Eur (šešiolikos tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 362,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS GUARANTEE“ (į. k. 300078354) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ (į. k. 304830078) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS GUARANTEE“ (į. k. 300078354) iš atsakovo R.Ž. (R. Ž.)(a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovouždarosios akcinės bendrovės „Dekvita LT“ (į. k. 304830078) 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R.Ž. (R. Ž.)(a. k. (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytas ir 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.