- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2YT-277-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00666-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., S. M., R. G., R. M., V. M., V. K., O. G., VĮ Turto bankas, Utenos rajono 1-ojo notarų biuro
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. M., S. M., R. G., G. M., R. M., V. M., V. K., O. G., VĮ Turto bankas, Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalia Malinauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. 2019 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. M.. Iki pat mirties jis gyveno kartu su sutuoktine, pareiškėjo motina G. M., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas gyvenant santuokoje. Kadangi tėvas sunkiai sirgo, taip pat ligota buvo ir motina, o pareiškėjas yra vienintelis sūnus, jie nusprendė pareiškėjui padovanoti butą, kuriame gyveno. Todėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtas butas buvo perleistas pareiškėjui. Netrukus po sandorio sudarymo tėvas mirė. Po jo mirties pareiškėjas paveldėjo visą jo likusį turtą, jo turėtus juvelyrinius dirbinius (3 auksinius žiedus, sąsagas), pasidabruotą laikrodį, taip pat jo knygų kolekcijas („Drąsiųjų keliai“ ir kt.), įrankių rinkinį (elektrinis grąžtas, šlifavimo įranga ir pan.), kitus tėvo asmeninius daiktus. Taip pat mama leido paimti jos su tėvu įsigytą pietų porcelianinį indų servizą, taurių rinkinį ir eilę kitų smulkių daiktų. Be to, pareiškėjo tėvas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu po savo tėvo (pareiškėjo senelio) mirties buvo paveldėjęs nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis, t. y.: 1/5 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 viralinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi daiktai vadinami – sodyba). Daiktinės teisės įregistruotos VĮ Registrų centre. Mirus seneliui, pareiškėjo tėvas su broliu ir seserimis paveldėtame gyvenamajame name pasiskirstė kambarius, kuriuose apsistodavo atvykę. Po tėvo mirties niekas nepasikeitė, visi sodybos bendraturčiai žinojo, kad pareiškėjas paveldėjo tėvo sodybos dalį, iš karto po tėvo mirties su giminaičiais aptarė, kad ir toliau visi naudosis sodyba, kaip ir anksčiau. Naudojimosi turtu tvarka ir realiosios turto dalys nebuvo nustatytos, todėl sodyba buvo valdoma visų bendraturčių bendru sutarimu. Niekada nė vienas iš bendraturčių nereiškė pareiškėjui jokių pretenzijų, visiems buvo žinoma ir suprantama, kad po tėvo mirties pareiškėjas tapo sodybos dalies savininku. Pareiškėjas nurodė, kad informuodamas kitus sodybos bendraturčius aktyviais veiksmais išreiškė ir atskleidė valią įgyvendinti teises į visą palikimą, t. y. parodė, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises, ir dėl to niekas ne tik kad nereiškė jokių pretenzijų, tačiau priešingai – pastaruoju metu net pradėjo raginti susitvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, atsiras pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šį palikimą sudarantį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M., pareiškėjo motina, atsiliepime nurodė, kad su sutuoktiniu A. M. buvo sutarę, jog po jų liksiantį turtą paliks sūnui. Būtent todėl dar prieš vyro mirtį pareiškėjui padovanojo butą, kuriame gyveno, o po sutuoktinio mirties ji paragino sūnų pasiimti tėvo daiktus, kurie išvardinti pareiškime, bei pasirūpinti sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi. Jos poreikiams sodyba nebuvo reikalinga, todėl sutuoktinio gimines informavo, kad palikėjo sodybos dalis ir visas kitas turtas lieka sūnui.
Suinteresuoti asmenys R. G., O. G. ir V. K. atsiliepimuose pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės atitinka tikrovę, po A. M. mirties jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias nekilnojamojo turto dalis iš karto pradėjo valdyti pareiškėjas.
Suinteresuoti asmenys G. M. ir S. M. atsiliepimuose pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies bendraturčiais yra tik nuo (duomenys neskelbtini), mirus jų motinai, tačiau jiems yra žinoma, kad pareiškėjas po A. M. mirties pradėjo valdyti pastarajam nuosavybės teise priklausiusias nurodyto turto dalis. Patvirtino, kad nei jie, nei kiti bendraturčiai niekada nereiškė jokių pretenzijų ir netrukdė pareiškėjui valdyti ir naudotis po jo tėvo mirties likusiomis žemės sklypo ir sodybos dalimis.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys R. M., V. M. ir Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalia Malinauskienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. M. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pagal pareiškimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. M.. Po tėvo mirties pareiškėjas paveldėjo tėvo turėtus juvelyrinius dirbinius (3 auksinius žiedus, sąsagas), pasidabruotą laikrodį, taip pat jo knygų kolekcijas („Drąsiųjų keliai“ ir kt.), įrankių rinkinį (elektrinis grąžtą, šlifavimo įrangą ir pan.), kitus tėvo asmeninius daiktus, taip pat tėvo ir mamos įsigytą pietų porcelianinį indų servizą, taurių rinkinį ir eilę kitų smulkių daiktų. Pareiškėjo motina atsiliepime patvirtino šias aplinkybes, nurodydama, kad po sutuoktinio mirties ji pati paragino sūnų pasiimti tėvo daiktus, kurie išvardinti pareiškime. Be to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad po A. M. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise palikėjui (A. M.) priklausė pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini): 1/5 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 ūkinių pastatų, un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini),1/5 pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 viralinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 tvarto, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjas iškart po palikėjo mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu bei rūpintis juo, nurodė ne tik pareiškėjas, bet patvirtino tiek suinteresuotas asmuo – palikėjo sutuoktinė G. M., tiek žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai – suinteresuoti asmenys G. M., G. M., S. M., R. G., O. G. ir V. K.. Pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad jis pradėjo faktiškai valdyti po A. M. mirties likusį turtą, yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis). VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis palikėjo vardu nėra registruota jokio kito turto. Byloje nėra duomenų, kad po A. M. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad įpėdiniai, mirus A. M., į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.), todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. M. priėmė A. M. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybė patyrė 21,25 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,25 Eur (dvidešimt vienas euras ir 25 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.