Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022m. vasario 28d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisė vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, turto konfiskavimą 173,80 Eur.(vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir 80 eur/ct.) sumoje ir 10 MGL 500,- Eur.(penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, neturintis teistumo; 2) 2022m. liepos 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1d., 281¹ str. 1d., pritaikius LR BK 40 str. 8d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra ir 30 MGL 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, bauda nesumokėta, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalyje 2023m. vasario 17d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Ukmergės raj. savivaldybės aptarnavimo teritorijoje, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis H. G., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2023m. sausio 01d., apie 13⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis H. G. nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno, kilusio tarpusavio konflikto su sugyventine-pil. K. V. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajai K. V. į kairę akį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. V. asmenį pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti kraujosruva kaktoje virš kairės akies ir nosies sumušimas, pasireiškęs nosies nugarėlės patinimu, kas nukentėjusiajai K. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios K. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su savo sugyventiniu-pil. H. G. kartu gyvena jau apie trejus metus, su kuriuo susilaukė bendros dukros, kuriai yra (duomenys neskelbtini). Per tą laiką, kol gyvena kartu, H. G. prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, dėl ko vieną kartą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandieną, t. y. 2023m. sausio 01d., jie buvo nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 13⁰⁰ val. naršydama kompiuteryje, sugyventinio H. G. žaidžiamame žaidime pamatė žinutes ir suprato, kad H. turi kitą moterį. Pažadinusi sugyventinį H., kuris dar miegojo, ji liepė pastarajam susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Sugyventinis tą padaryti atsisakė, pasakydamas, jog jis čia gyvena. Tada ji sugyventiniui H. pasakė, jog kompiuteryje ji perskaitė visas jo susirašinėjimo su kita mergina žinutes, ko pasekoje kilo tarpusavio konfliktas. Kadangi sugyventinis H. atsisakė išeiti, todėl ji pati pradėjo rinkti ir dėti sugyventinio H. drabužius. Sugyventinis H., apsirenginėdamas marškinėlius, jai su marškinėliais trenkė, bet nestipriai. Tuomet ji, paėmusi telefoną, skambino sugyventinio motinai, kad pasakyti kas nutiko, bet pastarajai dar nespėjus atsiliepti, sugyventinis H. jai su kumščiu vieną kartą trenkė į kairę akį. Supratęs, kad negerai padarė, sugyventinis bandė ją apsikabinti, sakydamas, kad viską matė ir jų mažametė dukra, tačiau ji liepusi sugyventiniui H. atsitraukti ir prie jos nesiartinti. Nuėjusi pridėti kažką šalto prie veido, ji paskambino savo motinai ir paprašė, kad ši atvažiuotų. Tuo metu jos sugyventinis H. išėjo iš namų. Netrukus atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) grįžęs jos brolis, o po kurio laiko atvažiavo ir jos motina. Jie visi pasėdėjo kartu ir pakalbėjo, ko ji, pasiėmusi mažametę dukrą, išvažiavo pas savo motiną, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Būdama pas motiną, nepraeinant skausmui, ji kreipėsi į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jai nustatė kairės veido pusės sumušimą. Konflikto metu tiek jos sugyventinis H., tiek ir ji pati buvo blaivūs. Jos sugyventinis H. yra konfliktuojantis ir agresyvus žmogus, kuris su bet kuo gali susimušti, todėl ji labai pergyvena, kad sugyventinis H. ir ateityje gali jai dar ką nors padaryti (b. l. 22-25). Šias įvykusio konflikto aplinkybes nukentėjusioji K. V. pilnai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su kaltinamuoju H. G. metu (b. l. 77-80).

Iš teisme paskelbto liudytojos I. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. H. G. yra jos sūnus, kuris šiuo metu gyvena kartu su ja adresu: (duomenys neskelbtini), į jos namus sugrįždamas gyventi iš karto po įvykusio konflikto su sugyventine-pil. K. V.. Su K. jos sūnus draugavo apie penkerius metus, o kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini), nes jų dukrytei yra (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad jie abu konfliktuoja, tai susitaiko, tai vėl pykstasi. Būdavo atvejų, kai susipyksta, K. jos sūnų H. varydavo iš buto ir jis grįždavo pas ją į namus. Butą, kur jos sūnus H. gyveno su K., jie abu nuomojosi bendrai. Ji į sūnaus santykius stengdavosi visai nesikišti, nes tėvams to daryti nereikia, tačiau, kai susipykdavo, sūnaus sugyventinė K. jai rašinėdavo SMS žinutes, skųsdama H., jog šis naktį praleidžia su draugais ir negrįžta į namus, dėl ko ji savo sūnų H. bardavusi, bet šis į tai nekreipdavo jokio dėmesio. K. ir H. abu yra dar jauni, todėl pas juos būna visokių intrigų. Ji tikrai stengiasi nesikišti į sūnaus santykius su K., savo sūnaus prieš K. nenuteikinėja, nes ši yra gera mergaitė, todėl ji nieko prieš šią mergaitę neturi, kuri yra tvarkinga, tačiau pastarosios charakteris yra isteriškas, dėl ko ji labai greitai „užsidega“. Jos sūnus H. irgi yra toks pats, t. y. jie abu yra „degtukai“. 2023m. sausio 01d. ji buvo namuose, kai tarpe 12⁰⁰-13⁰⁰ val. jai per „Messenger“ programėlę vaizdu paskambino K., kurią telefone matė rėkiančią ir apsiverkusią. Girdėjo sūnaus sugyventinės žviegimą, kuri rėkė, jog jos sūnus H. turi kitą moterį. Vaizde matė tik K. veidą, kuri verkė, o su pastarąja kalbėdama, jokių pašalinių garsų ir vaizdų nematė. Ji nespėjo K. nieko pasakyti, nes ši, išrėkusi, jog jos sūnus H. turi kitą moterį, numetė, t. y. padėjo, ragelį. Po to, kai ji perskambino K., o ši jai nekėlė ragelio, ji per „Messenger “ programėlę paskambino savo sūnui H., kuris, atsiliepęs vaizdu, pasakė, kad pareina pas ją (liudytoją I. G.) į namus, nes renkasi daiktus. Kalbant su sūnumi H., K. balso ji negirdėjo, nes pokalbis buvo trumpas, o aplinkui pašalinių garsų nebuvo. Sūnus H. kalbėjo ramiai. Į jos namus sūnus H. grįžo labai greitai, gal po kokių 15-20 minučių. Ji visą laiką bandė prisiskambinti K., tačiau ši ją ignoravo ir neatsiliepė, o kai pavyko pastarajai prisiskambinti, dabar ji tiksliai nepasakys, ar K. jai SMS žinute parašė, ar telefonu pasakė, kad jos sūnus H. jai vieną kartą trenkė, tačiau, kur ir kaip, nesakė. Tada ji iš karto užsipuolė savo sūnų, klausdama, ar šis trenkė K., į ką sūnus H. atsakęs, kad K. jis netrenkė. Ji savo sūnumi tikėjo, manydama, jog tai buvo eilinis K. isterijos priepuolis. Daugiau tikrai ji neturi ką pasakyti, nes K., paskambinusi per „Messenger“, jai nesakė, jog jos sūnus H. ją muša, nes ji vaizdo skambučio metu nematė ir negirdėjo garsų, kad vyktų muštynės ar kažkas panašaus (b. l. 58-61).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2023m. sausio 01d., 17¹⁵ val., buvo užregistruotas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo-pil. Valdemaro Macionio (pastaba: kortelės išraše yra klaidingai nurodyta asmens pavardė-Mationys) telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pranešėjas nurodė, jog ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje šiuo metu yra 21 metų amžiaus mergina-pil. K. V., kuriai yra sumuštas veidas ir nosis. Pasak pranešėjo, merginą paklausus, kas ją sumušė, pastaroji pasakė, kad draugas, tačiau daugiau nieko neaiškino (b. l. 8-9).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2023m. vasario 09d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 09⁴³-09⁵³ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose buvo peržiūrėta pagal pranešimą 2023m. sausio 01d. į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių vykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „BODY“ kameromis filmuota medžiaga. Peržiūrint vaizdo įrašą

„ VLN_SRV 5F008C 2023-01-01 “, stebima, kaip 18³⁶ val. policijos pareigūnai atvyksta į VšĮ „ Uk-mergės ligoninė “ skubios pagalbos skyrių. Gydytojas policijos pareigūnus informuoja, kad mergina jų nesulaukė ir išėjo. Toliau stebima, kaip gydytojas aiškina, jog jis perduos koks buvo užrašytas merginos telefonas numeris. Gydytojas pasako, kad mergina aiškinusi, jog jai su kumščiu į veidą trenkė draugas, o po suduoto smūgio iššoko guzas, paskui pradėjo skaudėto nosį. Stebima, kaip gydytojas aiškina, kad sumušimo žymė yra guzas. Nurodoma, kad nukentėjusi mergina yra gimusi (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pasak gydytojo, jis yra budintis gydytojas-pil. Valdemaras Macionis, pats apie įvykį pranešdamas policijai. Įrašo pabaiga 18⁴⁰ val.(b.l. 15-17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „Ukmergės ligonin “ išduoto pil. K. V. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) su gydytojo darytu įrašu išrašo matyti, kad 2023m. sausio 01d., 16⁰⁰ val., į VšĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atvykusi nukentėjusioji-pil. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri skųsdamasi kaktos ir nosies skausmu, nurodė, jog prieš tris valandas jai su kumščiu į veidą trenkė draugas, ko pasekoje iš pradžių iškilo guzas, o dabar jai skauda nosį. Pacientės apžiūros metu buvo konstatuotas kaktoje, virš kairės akies skausmingas, paslankus guzas, formuojasi hematoma. Nosies nugarėlė patinusi, skausminga, o palpuojant paslankumas nejaučiamas. Atlikus nosies rentgenogramą, aiškių lūžių nematyti, nosikaulis struktūrinis (b. l. 35-36).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie galimai sužaloto asmens, panaudojus fizinį smurtą, medicininės apžiūros faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2023m. sausio 31d., tarpe 14²⁹-14⁵⁰ val., Valstybinės teismo medicinos tarnybos, esančios adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m., patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios K. V. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t. y. kraujosruva kaktoje virš kairės akies ir nosies sumušimas, pasireiškęs nosies nugarėlės patinimu, buvo padaryti galimai ir vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu, aptariamo įvykio metu, t. y. 2023 m. sausio 01d. Nukentėjusiajai K. V. dėl konstatuotų kūno sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37-39).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t. y. 2023m. sausio 01d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padarę asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės) (LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio tardymo metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis H. G., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią savo sugyventinę-nukentėjusiąją K. V., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir mergina buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d. (LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t. y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje, kaltinime patikslinat kai kurias įvykio aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 46,04 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 04 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios K. V. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti (b. l. 42-44).

Kadangi žala nukentėjusiosios sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo H. G. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiosios K. V. gydymui, bendrais pagrindais (b. l. 45)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Be to, juridinis asmuo – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo H. G. nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios K. V. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarosios gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t. y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis H. G., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiosios K. V. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo H. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo H. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo H. G. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau yra buvęs teistas, tame tarpe ir už smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimoko iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, kuris paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal 2022m. liepos 25d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-517/2022 vykdymo metu vėl nusikalto, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu (b. l. 99-118). Visa tai rodo kaltinamojo H. G. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis H. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį (nepanaikintą) teistumą, t. y. būdamas recidyvistas, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis H. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo dar kartą jo pasigailėti ir neizoliuoti nuo visuomenės, paskiriant jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo H. G. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamasis H. G. nusikalsta jau ir nebe pirmą kartą, naudodamas fizinį smurtą prieš kitus asmenis, kuris praeityje eilę kartų yra buvęs baustas ir administracine tvarka (b. l. 95-98), teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties kaltinamojo H. G., kaip šiuo metu laikinai nedirbančio asmens, asmenybę bei įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumą asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rūšies taikymo apribojimų, juolab, kad pati nukentėjusioji K. V. teisminio bylos proceso metu prašė kaltinamojo griežtai nebausti, paskiriant jam švelnesnę bausmę, nes, pasak nukentėjusiosios, po įvykusio konflikto ji daugiau su kaltinamuoju susipykusi nebuvo, o jų bendrai dukrai tėvas yra reikalingas, laiko, kad kaltinamasis H. G. visgi dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiam kaltinamajam dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam H. G. už padarytą veiką yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, tačiau paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Kartu prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos laisvės apribojimo bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina ir paskirta bei neatlikta bausmė-nesumokėta bauda pagal 2022m. liepos 25d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-955-517/2022 (pastaba: antstolės N. Jutkienės kontoros duomenimis AIS nėra užregistruota vykdomųjų bylų kaltinamojo H. G. vardu, o VMĮ įmokų paieškos duomenimis informacijos apie baudos mokėjimą irgi nėra (b. l. 148-151))(LR BK 64 str. 2d., 65 str. 2d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo H. G., kaip bedarbio, asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtauti linkusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str. str.

nusprendė:

H. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d. (LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis H. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3 (tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis H. G. privalo būti savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) ar buvusioje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam H. G. naudoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį);

a) įpareigoti toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos;

b) visos likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros metu uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam H. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 2d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2022 m. liepos 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą 30 MGL 1.500,- Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, ir galutinę bausmę paskirti šešis mėnesius laisvės apribojimo ir 30 MGL 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, kuri jau yra vykdoma atskirai, paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant:

a) 3 (trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis H. G. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3 (tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis H. G. privalo būti savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) ar buvusioje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam H. G. naudoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį);

a) įpareigoti toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos;

b) visos likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiūros metu uždrausti naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

LR BK LR BK 67 str. 3d., 72² str. pagrindu kaltinamajam H. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą Probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo H. G. 46,04 Eur (keturiasdešimt šešių eurų ir 04 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiosios K. V. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su „BODY“ kameromis užfiksuotu vaizdo įrašo failu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.