Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. S. pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. J. S. buvo surašytas Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. rugsėjo 9 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANRP-2513-2019, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs ANK 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d. 15.20 val., 108 kelyje prie Melkio k., patikrinimo metu buvo nustatyta ir 2019 m. rugsėjo 9 d. kontrolės akte Nr. K-056138 bei 2019 m. rugsėjo 9 d. svėrimo akte Nr. K-056138 užfiksuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vairuotojas J. S. vairavo transporto priemonę VOLVO FH 64R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (triašis automobilis su triaše priekaba), maršrutu Sužionių k., Vilniaus r. sav. - Lentvaris, viršijančią leistinas apkrovas, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Nustatyta, kad leidimas mėnesį važiuoti transporto priemonių junginiu VOLVO FH 64R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skelbtas, tačiau leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas negaliojančiu, kadangi viršytos leidime nurodytos apkrovos. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL103 Nr. 1584, plokščių Nr. 4281, 6062, metrologinės patikros liudijimas Nr. 0985867 galioja iki 2019 spalio 16 d.), nustatyta, kad bendra masė su kroviniu - 49,35 t (leistina bendra masė su kroviniu - 40 t nustatyta Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, III skyriaus 19.6 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą, bendra masė su kroviniu viršyta 8,15 t. Vairuotojas, važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punkto, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.9 punkto reikalavimus.

2. Taip pat buvo nustatyta, kad transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova - 19,75 t (leistina varančiųjų ašių grupės apkrova - 18 t nustatyta Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 26.3 punkte). Įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą, varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 1,35 t. Vairuotojas J. S., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavinio tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 26.3 punkto reikalavimus.

3. Taip pat buvo nustatyta, kad vairuotojas pagal N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtino reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35, 10.2 ir 11 punktų nuostatas, krovinio krovimo metu turi kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų, jeigu yra krovinio išdėstymo ir tvirtinimo schemų, o prieš pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys, jeigu jis pasiekiamas, išdėstytas ir pritvirtintas laikantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir Reikalavimų nuostatų, tačiau J. S., neįsitikinęs, kad yra išduotas leidimas, pasikrovė ir vežė sunkiasvorį ir didžiagabaritį krovinį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto ir Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 9 ir 10 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - J. S. paskirti administracinę nuobaudą ANK 459 straipsnio 4 dalies, 459 straipsnio 6 dalies, 459 straipsnio 10 dalies sankcijų ribose.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai yra apmokyti atlikti krovinius vežančių transporto priemonių svėrimus bei parinkti svėrimui tinkamą vietą, vadovaujantis svarstyklių instrukcijoje nurodytais svėrimo vietai keliamais reikalavimais, pareigūnai visada naudoja išlyginamąsias plokštes. Pirmosios instancijos teismo nutarime nėra nurodyta, kad nagrinėjamu atveju buvo didesnis nei 5 proc. nuolydis ar vieta nebuvo horizontali išilgai, o tik tai, kad nuotraukoje matyti kelio deformacijos. Naudojant išlyginamąsias plokštes, nelygumai yra išlyginami. Svėrimas atliekamas, vadovaujantis transporto priemonių svarstyklių instrukcija, kurioje ir yra nurodytas nuoseklus svėrimo procesas. Nėra reikalavimų administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje, administracinio nusižengimo protokole fiksuoti svėrimo vykdymo eigą, aprašyti svėrimui parinktą vietą ar pasirašytinai supažindinti su svarstyklių apdorojimo įrenginio atspausdintu svėrimo protokolu, nes visi svėrimo rezultatai yra surašomi į svėrimo aktą ir administracinio nusižengimo protokolą, kurį vairuotojas pasirašo. Teismo teiginys, kad nenurodytos svarstyklės, jų modelis, yra nepagrįstas, nes administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad svėrimas atliktas ašinėmis svarstyklėmis WL 103, Nr. 1584, naudotos plokštės Nr. 4281 ir Nr. 6062. Lietuvos transporto saugos administracija nesutinka su teismo argumentu, kad taisyklingam svėrimui turėjo būti naudojamos keturios svarstyklės, nes transporto priemonių svarstyklių instrukcijos Apdorojimo įrenginys/Procesorius EC100 yra nustatyti svėrimai pagal naudojamų svarstyklių skaičių ir 1 pritaikomumo pavyzdyje yra nurodyta, kad svėrimą atliekant su dvejomis svarstyklėmis, automobilis gali būti pasveriamas ašis po ašies, todėl pareigūnai svėrimą atliko teisingai.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas leidimas, kuris galiojo nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 4 d. ir kurio pagrindu junginiui su 48 t mase buvo leidžiama važiuoti visais valstybinės reikšmės keliais, leidimų išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo 27 punkte nurodyta leidimo galiojimo sąlyga, kad neturi būti viršijami leidime nurodyti transporto priemonių junginio matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė, o 37 punkte nustatyta, kad jeigu didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės masė pagal pateiktus dokumentus neatitinka kontrolinio svėrimo rezultatų, vadovaujamasi svėrimo rezultatais. Kontrolės metu transporto priemonių junginio bendra masė viršijo leidime nurodytą.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad padaryti administraciniai nusižengimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to - ir našta valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. J. S. buvo kaltinamas tuo, kad važiavo sunkiasvore kelių transporto priemone (triašis automobilis su triaše priekaba), viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, t. y. kelių transporto priemonės bendra masė su kroviniu buvo 48,15 tonos, kai Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 19.6 punkte nustatyta triašio krovininio automobilio, sujungto su dviaše arba triaše priekaba, didžiausioji leidžiama masė yra 40 tonų. Nors buvo nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoti valstybinės reikšmės keliais transporto priemone VOLVO FH 64R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiama masė su kroviniu būtų 48 tonos, vis dėlto, patikrinimo metu šis leidimas pripažintas negaliojančiu, nes bendra šios transporto priemonės su kroviniu masė patikrinimo metu viršijo ir leidime nurodytas apkrovas. Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gruodžio 7 d.) 26 punkte numatyta, kad leidimas suteikia teisę važiuoti transporto priemonių junginiu, sudarytu iš bet kurios velkančiosios transporto priemonės ir leidime nurodytos priekabos (puspriekabės), tačiau neturi būti viršijami leidime nurodyti transporto priemonių junginio matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė.

14. ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm. J. S. buvo kaltinamas tuo, kad važiavo sunkiasvore kelių transporto priemone (triašis automobilis su triaše priekaba), viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašių apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, t. y. kelių transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova buvo 19,35 tonos, kai Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų IV skyriaus 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, kai atstumas (d (metrais)) tarp ašių yra 1,30 ≤ d < 1,80, neturi viršyti 18 tonų.

15. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta išsamiai ir sprendimas priimtas, vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarimas atitinka šiuos reikalavimus.

16. Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalis J. S. buvo nutraukta, kadangi pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl to, ar teisingai buvo nustatyta transporto priemonės masė (tiek bendroji su kroviniu, tiek ašių) jos patikrinimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bylos medžiagoje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių transporto priemonės VOLVO FH 64R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo proceso atitikimu tam keliamiems reikalavimams, kas leidžia abejoti, ar tokio svėrimo rezultatai yra objektyvūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

17. Pirmiausia, kaip matyti iš Automobilių ašinių svėrimo svarstyklių WL103 bei apdorojimo įrenginio EC100 aprašymų bei naudojimo instrukcijų (toliau – Svarstyklių naudojimo instrukcija), esančių administracinio nusižengimo byloje, svėrimui pasirinkta vieta turi būti lygi, didžiausias nuolydis bet kuria kryptimi negali viršyti 5 %, nustatant ašies svorį vieta turi būti horizontali išilgai, svarstyklių pagrindas turi būti laikomas lygiai kelio paviršiui, kieti paviršiai su išlindusiais akmenimis ir keliai su provėžomis yra netinkami (3.1.1 ir 3.1.2 punktai). Viso svorio ir ašių svorio teisingumas priklauso nuo to, koks yra skersinis arba išilginis (arba visas) pasirinktos svėrimo vietos nuolydis (Priedas A1 „Svėrimui pasirinktos vietos nuolydis“). Nagrinėjamu atveju J. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad transporto priemonės svėrimo vieta buvo netinkama, t. y. aikštelės paviršius buvo nelygus, be to, buvo nuolydis. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad stovėjimo aikštelės prie Melkio ežero, kur patikrinimo metu buvo sveriama transporto priemonė VOLVO FH 64R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO D3MS11T11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), danga yra nelygi, deformuota, taip pat matyti ir nežymus nuolydis. Transporto priemonės svėrimą atlikęs Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius S. T., apklausiamas pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad nurodomoje vietoje kelio ženklinimo dėl nuolydžio nebuvo. Vis dėlto, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 59 ir 60 punktuose nurodyta, kad ženklas Nr. 117 „Stati nuokalnė“ turi būti įrengiamas prieš nuokalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 6 %, o ilgis ne mažesnis kaip 100 m, o ženklas Nr. 118 „Stati įkalnė“ turi būti įrengiamas prieš įkalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip 6 %, o ilgis ne mažesnis kaip 100 m. Tai reiškia, kad tokiu atveju, kai nuolydis yra 5-6 % ar kai jo ilgis yra mažesnis kaip 100 m, kelio ženklai nėra įrengiami. Taigi, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos abejonės dėl transporto priemonės svėrimo vietos tinkamumo, t. y. kad toje vietoje nuolydis neviršijo 5 %, o nustatant ašies svorį vieta buvo horizontali išilgai, taip pat kad svarstyklių pagrindas buvo laikomas lygiai kelio paviršiui (tarpas buvo ne didesnis nei 10 mm), turint omenyje nuotraukose matomus kelio dangos nelygumus.

18. Antra, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad transporto priemonė, nagrinėjamu atveju, galėjo būti sveriama tik su dvejomis svarstyklėmis ašis po ašies, kaip tai yra numatyta Svarstyklių naudojimo instrukcijoje (Apdorojimo įrenginys/Procesorius EC100 1 pritaikomumo pavyzdys). Vis dėlto, užpakalines ašis sveriant tik dvejomis svarstyklėmis, svėrimas gali būti netikslus – svoris per didelis (Svarstyklių naudojimo instrukcijos B1 punktas). Tokiu atveju klaidos išvengiama naudojant dvejas papildomas svarstykles arba tokios paties storio padėklus. Kaip nurodyta Svarstyklių naudojimo instrukcijos B2.1 punkte, sveriant transporto priemonę su trejomis ašimis, reikalingos mažiausiai keturios svarstyklės ir išlyginimui skirtos plokštės. Taisyklingo ir netaisyklingo svėrimo pavyzdžiai pateikti B2.3.1 punkte. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, sveriant dvejomis svarstyklėmis (kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole – WL103 Nr. 1584 plokštės Nr. 4281 ir Nr. 6062), turėjo būti naudojamos dar mažiausiai dvi išlyginimui skirtos plokštės. Transporto priemonės svėrimą atlikęs Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius S. T. nurodė, kad išlyginamieji kilimėliai buvo naudoti, tačiau administracinio nusižengimo protokole jie nenurodyti, nes tokia yra numatyta pažeidimo fabula. J. S. viso proceso metu neigė išlyginamųjų kilimėlių naudojimą, teigė, kad buvo sveriama tiesiog po vieną ašį, buvo naudojamos tik dvi plokštės, ant kurių jis užvažiavo. Administracinio nusižengimo byloje nesant jokių duomenų apie išlyginimui skirtų plokščių naudojimą, negali būti paneigta J. S. iškelta versija, kad tokios plokštės naudojamos nebuvo, kas tik patvirtina, kad svėrimo proceso tikslumas yra abejotinas.

19. Trečia, administracinio nusižengimo byloje esantis svėrimo protokolas neatitinka Svarstyklių naudojimo instrukcijoje 2.3 punkte nurodytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai vairuotojo neturi supažindinti su svėrimo protokolu. Kaip matyti iš Svarstyklių naudojimo instrukcijoje esančio protokolo pavyzdžio, taip pat ir iš administracinio nusižengimo byloje esančio konkretaus svėrimo protokolo, jame turi būti vairuotojo parašas, tačiau nagrinėjamu atveju šis laukelis yra tuščias.

12. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo svėrimo proceso atitikimu Svarstyklių naudojimo instrukcijoje numatytiems reikalavimams, t. y. dėl svėrimo vietos tinkamumo ir išlyginamųjų plokščių naudojimo, kas reiškia, kad abejonių kelia ir svėrimo rezultatų objektyvumas bei tikslumas, o kadangi visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalis buvo pagrįstai nutraukta. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teisės aktai nenumato pareigos detaliai aprašyti svėrimo proceso eigą, svėrimo vietą, taip pat nėra reikalavimų ir daryti nuotraukas ar vaizdo įrašą, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, esant tokiems duomenims, būtų galimybė objektyviai paneigti J. S. nurodomus svėrimo proceso trūkumus. Nesant pagrįstų duomenų, kad transporto priemonės masė (tiek bendroji su kroviniu, tiek ašių) viršijo teisės aktuose ir leidime nustatytą didžiausią leidžiamąją, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ir pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį (dėl to, kad J. S. nesilaikė krovinio išdėstymo ir tvirtinimo reikalavimų, kad būtų laikomasi nustatytų didžiausių leidžiamų transporto priemonės matmenų, bendrosios masės ir (ar) ašies (ašių) apkrovų).

13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.