- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-514-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00824-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9475-457/2023 pagal ieškovės R. G. prevencinį ieškinį atsakovui A. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. G. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui A. B. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos atsiradimo tikimybę. Teismo prašė uždrausti atsakovui Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus gauti 2023 m. deklaruoti žemės sklypus, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė R. G. savo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuimti derlių bei atlikti bet kokius kitus ūkinės veiklos darbus žemės sklypuose, kuriuos ieškovė R. G. yra deklaravusi Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktoje 2023 m. gegužės 29 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) atsakovą A. B. įpareigoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai jo pateiktoje 2023 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje panaikinti neteisėtą deklaravimą žemės sklypų, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė R. G.: (duomenys neskelbtini); 2) atsakovui A. B. uždrausti atlikti bet kokius ūkinės veiklos darbus (tręšti, nuimti derlių ir kt.) ieškovei R. G. priklausančiuose ir teisėtai valdomuose žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė nurodė, kad vykdo ūkininko ūkio veiklą. 2023 m. gegužės 29 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 15 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo NMA informacinį pranešimą, kad jos pateiktoje paraiškoje nustatytas dvigubas deklaravimas. Susipažinusi su Paraiškų priėmimo informacinės sistemos duomenimis, ieškovė NMA pateikė 2023 m. birželio 16 d. raštą, kuriame nurodė, kad atsakovas be jos sutikimo, savavališkai deklaravo ieškovei nuosavybės teise priklausančius, nuomos ar panaudos pagrindu dirbamus žemės sklypus, bei pateikė žemės sklypų teisėtą valdymą patvirtinančius dokumentus. Po to, kai ieškovė NMA pateikė nurodytą raštą su dokumentais, atsakovas panaikino savo atliktą dalies ieškovės teisėtai valdomų ir deklaruotų žemės sklypų neteisėtą deklaravimą, tačiau 2023 m. birželio 27 d. Paraiškų priėmimo informacinės sistemos duomenimis (ieškinio padavimo dienai duomenys nepasikeitę), atsakovas yra palikęs deklaravimą 10-yje ieškovės deklaruotų plotų arba šešiuose kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – KŽS).
4. Ieškovė nurodė, kad Paraiška paramai gauti gali būti teikiama esant dviem sąlygoms – teisėtas žemės sklypo valdymas ir atlikti žemės ūkio darbai. Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 (toliau – Taisyklės) dvigubas deklaravimas (deklaruotų plotų persidengimas) vertinamas kaip neteisingas deklaravimas ir gali būti taikomos sankcijos (nemokama parama, taikomos ilgalaikės sankcijos ir pan.).
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nėra ieškovės Paraiškoje nurodytų žemės sklypų savininkas ar teisėtas valdytojas kitais pagrindais, jų nedirba, pasėlių neaugina, todėl neturi jokios teisės juos deklaruoti paramai gauti. Atsakovas yra ieškovės sūnus ir anksčiau jie bendradarbiavo ūkininko ūkių veikloje, bet pastaruoju metu su atsakovu yra kilę rimtų nesutarimų, ieškovė savo ūkininko ūkio veiklą atribojo nuo atsakovo ūkininko ūkio veiklos. Atsakovui buvo kategoriškai nurodyta nedirbti ir nedeklaruoti tų žemės sklypų, kuriuos dirba, pasėlius augina ir deklaruoja paramai gauti ieškovė ir kiti šeimos nariai, taip pat vykdantys ūkininko ūkio veiklą, tačiau atsakovas įspėjimų nepaiso, savavaliauja ne savo žemės sklypuose, bando juose dirbti ar imituoti darbą. Dėl atsakovo veiksmų kyla reali grėsmė, kad jis gali kėsintis nuimti derlių žemės sklypuose, kuriuose pats nedirbo ir pasėlių neaugino, bei jį realizuoti, dėl ko ieškovei būtų padaryta turtinė žala. Ieškovė savo ūkyje dirba apie 315 ha žemės, stebėti ir saugoti visus žemės sklypus yra neįmanoma, todėl tuo atsakovas gali pasinaudoti.
6. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmai kelia realią grėsmę ieškovės interesams. Jis NMA neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam leidimo iš ieškovės, žemės sklypų savininkės ir teisėtos valdytojos, deklaravo paramai gauti žemės sklypus, kurie jam nepriklauso, kurių jis teisėtai (nuomos, panaudos) pagrindais nevaldo, jų nedirba ir pasėlių neaugina, dėl to gali atsirasti žala ieškovei, jei NMA nuspręstų taikyti sankcijas dėl dvigubo deklaravimo. Atsakovo veiksmai, išviešinant tariamą pasėlių auginimą deklaruotuose plotuose, savavaliavimas ne savo žemės sklypuose, gali būti laikoma pasirengimu nuimti ir realizuoti derlių, taip padarant žalą ieškovei. Atsakovas ginčo žemės sklypuose neturi teisės ūkininkauti ir faktiškai jokių darbų nėra atlikęs, jokių investicijų nėra padaręs, juose užaugintas derlius (ūkinio naudojimo rezultatai) priklauso ieškovei. Dėl to prevenciškai atsakovui uždraustina atlikti bet kokius ūkinės veiklos darbus ieškovei priklausančiuose ir jos teisėtai valdomuose žemės sklypuose, kuriuos ieškovė yra deklaravusi.
7. Ieškovė nurodė, jog siekiant užtikrinti, kad jai galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, nes pasėlių deklaravimo terminas baigiasi (birželio 30 d.), netrukus prasidės derliaus nuėmimas, kol vyks teisminis bylos nagrinėjimas, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės: 1) atsakovas įpareigotinas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti – panaikinti (duomenys neskelbtini) deklaravimą paramai gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 144 straipsnio 1 dalies 12 punktas), 2) atsakovui uždraustina atlikti bet kokius ūkinės veiklos darbus ieškovei priklausančiuose ir teisėtai valdomuose žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartimi nutarta ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. I. R. G. ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. B.: 1) įpareigoti atsakovą A. B. Nacionalinei mokėjimo agentūrai jo pateiktoje 2023 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje panaikinti neteisėtą deklaravimą žemės sklypų, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė R. G.: (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovui A. B. atlikti bet kokius ūkinės veiklos darbus (tręšti, nuimti derlių ir kt.) ieškovei R. G. priklausančiuose ir teisėtai valdomuose žemės sklypuose: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimo. Taigi, šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
10. Teismas nurodė, jog egzistuoja realus teisinis pagrindas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o bylą nagrinėjant iš esmės ir teismui priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovui neteisėtai deklaravus žemės sklypus ir gavus paramą iš NMA, savavališkai dirbant žemę, nuėmus derlių ir pan., pasunkėtų, nebūtų užkirstas kelias žalai atsirasti, nebūtų užtikrinta esama padėtis. Teismas vertintino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
11. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, išsprendus bylą iš esmės, galėtų kilti papildomi teisminiai ginčai, todėl užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl šalių teisės ginčo žemės sklypuose vykdyti ūkinę veiklą bei ją deklaruoti, siekiant gauti NMA numatytą paramą. Atsakovui teigiant, jog būtent jis, o ne ieškovė, turi teisę vykdyti ūkinę veiklą ginčijamuose žemės sklypuose, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalėjo įvertinti, ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios šiuo atveju sutampa su ieškinio reikalavimais, yra proporcingos, ekonomiškos ir pernelyg nesuvaržys atsakovo interesų. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo iš esmės panaikinta galimybė, išimtinai tik ieškovės nurodytuose žemės sklypuose, atsakovui vykdyti ūkinę veiklą ir iš to gauti naudą, bei atitinkamai suteikta galimybė šią naudą įgyti ieškovei.
12.2. Pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi šalys atsidūrė iš esmės nelygiavertėje padėtyje, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepasiektas jų taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovei suteikta pirmumo teisė prieš atsakovą gauti ginčijamą naudą, kuri yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovui nesutinkant su pareikštais reikalavimais, bylos išnagrinėjimo rezultatas gali būti palankus tiek ieškovei, tiek atsakovui, todėl ieškovės interesai neturėtų būti reikšmingesni už atsakovo, vien tik dėl to, jog ieškovė pirmoji iš ginčo šalių pareiškė ieškinį teisme, kadangi analogišką ieškinį galėjo teikti pirmas ir atsakovas. Skundžiama nutartimi ieškovės tariamai teisėti interesai jau buvo apginti, o atmetus ieškovės pareikštą ieškinį, atsakovas bus priverstas ginti savo interesus inicijuodamas naujus procesus.
12.3. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių bei nepateikė neginčijamų įrodymų, kad būtent ji, o ne atsakovas turi teisę gauti naudą iš NMA bei ginčo žemės sklypuose vykdyti ūkinę veiklą. Ieškovė neįrodė, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės nedelsiant įpareigoti atsakovą panaikinti jo NMA pateiktose paraiškose nurodytų žemės sklypų deklaravimą bei uždrausti vykdyti ūkinę veiklą. Net ir vertinant, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas gali būti palankus ieškovei, ieškovės interesai galėtų būti užtikrinti ir kitomis proporcingomis priemonėmis, t. y. alternatyvus ieškovės teisių gynimo būdas yra nuostolių atlyginimas, kuriuo ieškovė galėtų pasinaudoti, jeigu jos ieškinyje nurodomos aplinkybės būtų pripažintos pagrįstomis.
12.4. Be deklaratyvių teiginių, skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta jokių aplinkybių, suponuojančių atsakovo ketinimą imtis nesąžiningų veiksmų, siekiant sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Tai, kad atsakovas įgyvendina savo turimas teises, kurias ginčija ieškovė, savaime negali būti vertinama kaip nesąžiningi atsakovo veiksmai.
12.5. Priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, būtent ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lėmė, kad nagrinėjant bylą teisme nebus užtikrinta esama padėtis, prioritetą suteikiant ieškovės interesams. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, kai pareikšto ieškinio dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa, galima daryti pagrįstą išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebuvo užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau patenkinti ieškovės keliami reikalavimai dar nepriėmus galutinio sprendimo ir sudaryta galimybė ieškovei gauti naudą, kuri priklauso atsakovui, ir kuri yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, t. y. teisė teikti paraiškas NMA ir vykdyti ūkinę veiklą ginčo žemės sklypuose.
12.6. Teismas nutarė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai neįvertinęs visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertinęs realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, bei netinkamai įvertinęs atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu.
Atsiliepimas
13. I. R. G. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Šioje civilinės bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.
13.2. Ieškovė kaip ieškinio priedus pateikė rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius jos nuosavybės teises, panaudos sutartis, patvirtinančias teisėtą pagrindą dirbti žemės sklypus, taigi ir deklaruoti juose auginamus pasėlius NMA paramai gauti, taip pat ir 2023 m. paramos paraišką. Pats atsakovas, teigdamas, kad jis NMA paraišką paramai gauti pateikė pagrįstai ir teisėtai, kad ieškinyje nurodomuose žemės sklypuose turi teisę vykdyti žemės ūkio veiklą, nenurodė, kokiu esą teisėtu pagrindu jis deklaravo ginčo sklypus, nepateikė tariamai teisėtą naudojimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovė ieškinyje nurodė konkrečius atsakovo veiksmus, keliančius realią grėsmę ieškovės interesams – atsakovas NMA neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam leidimo iš ieškovės, žemės sklypų savininkės ir teisėtos valdytojos, deklaravo paramai gauti žemės sklypus, kurie jam nepriklauso, kurių jis teisėtai (nuomos, panaudos) pagrindais nevaldo, jų nedirba ir pasėlių neaugina, kad dėl atsakovo neteisėto deklaravimo ieškovė gali patirti žalą, jei NMA nuspręstų taikyti sankcijas dėl dvigubo deklaravimo. Atsakovo veiksmai išviešinant tariamą pasėlių auginimą deklaruotuose plotuose, savavaliavimas ne savo žemės sklypuose gali būti vertinamas kaip pasirengimas nuimti ir realizuoti derlių, taip padarant žalą ieškovei. Teisme prevenciniu ieškiniu ginti savo interesus ieškovę paskatino ir kiti nesąžiningi atsakovo veiksmai. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir proporcingumą siekiamiems tikslams patvirtina ir paties atsakovo veiksmai po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jis neįvykdė nutarties įpareigojimo NMA jo pateiktoje 2023 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškoje panaikinti neteisėtą deklaravimą žemės sklypų, kuriuos teisėtai yra deklaravusi ieškovė, o būtent (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais pagrįstų savo teisę deklaruoti nurodytus žemės sklypus paramai gauti (kad turi teisę juose vykdyti ūkinę veiklą ir ją teisėtai vykdė). Be to, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas nuėmė ir pasisavino derlių viename ieškovės sutuoktinio R. G. sklype, dėl kurio taip pat buvo pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės (2023 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9462-457/2023), dėl to Joniškio rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (vagystė).
13.4. Esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą įpareigoti atlikti ar uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kaip ir buvo padaryta skundžiama nutartimi.
13.5. Atskirajame skunde dėstomi motyvai, kad laikinosios apsaugos priemonės ieškovei suteikta pirmumo teisę prieš atsakovą gauti ginčijamą naudą, kad, atmetus ieškovės pareikštą ieškinį, atsakovas bus priverstas ginti savo interesus inicijuodamas naujus procesus, iš esmės nukreipti į atsakovo siekį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų varžomi jo neteisėti veiksmai, o ieškovei palankaus spendimo priėmimo atveju ji atsidurtų tokioje situacijoje, kad turėtų inicijuoti naujus procesus, kad apgintų savo pažeistus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas tenkintinas.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
18. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodė ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šioje civilinės bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimo, taigi šiuo atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
21. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė.
22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
23. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.
24. Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
25. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmai kelia realią grėsmę ieškovės interesams. Atsakovas NMA neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam leidimo iš ieškovės, žemės sklypų savininkės ir teisėtos valdytojos, deklaravo paramai gauti žemės sklypus, kurie jam nepriklauso, kurių jis teisėtai (nuomos, panaudos) pagrindais nevaldo, jų nedirba ir pasėlių neaugina, dėl to gali atsirasti žala ieškovei, jei NMA nuspręstų taikyti sankcijas dėl dvigubo deklaravimo. Ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai, išviešinant tariamą pasėlių auginimą deklaruotuose plotuose, savavaliavimas ne savo žemės sklypuose, gali būti laikoma pasirengimu nuimti ir realizuoti derlių, taip padarant žalą ieškovei. Atsakovas ginčo žemės sklypuose neturi teisės ūkininkauti ir faktiškai jokių darbų nėra atlikęs, jokių investicijų nėra padaręs, juose užaugintas derlius (ūkinio naudojimo rezultatai) priklauso ieškovei. Dėl to, ieškovės nuomone, prevenciškai atsakovui uždraustina atlikti bet kokius ūkinės veiklos darbus ieškovei priklausančiuose ir jos teisėtai valdomuose žemės sklypuose, kuriuos ieškovė yra deklaravusi.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja realus teisinis pagrindas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį. Teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o bylą nagrinėjant iš esmės ir teismui priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, tokio teismo sprendimo įvykdymas, atsakovui neteisėtai deklaravus žemės sklypus ir gavus paramą iš NMA, savavališkai dirbant žemę, nuėmus derlių ir pan., pasunkėtų, nebūtų užkirstas kelias žalai atsirasti, nebūtų užtikrinta esama padėtis.
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
28. Pažymėtina ir tai, kad dėl bylų, kuriose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, itin svarbu įvertinti ir sąžiningumo kriterijų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų ir siektų atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ar kitokiu būdu siektų realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti galimai jai palankų teismo sprendimą. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nesąžiningas. Nesąžiningų atsakovo veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nenustatyta, ieškovė savo argumentų dėl atsakovo nesąžiningumo neįrodė.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, vien tai, kad atsakovas įgyvendina savo teises, kurias ginčija ieškovė, savaime negali būti vertinama kaip nesąžiningi atsakovo veiksmai ir negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo nesąžiningumo, nukreipto būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
31. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti išimtines laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Tai reiškia, kad su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra išskirtinės aplinkybės joms taikyti ir nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, kas turi teisę gauti NMA paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, nuimti derlių bei atlikti bet kokius kitus ūkinės veiklos darbus ginčo žemės sklypuose, todėl šiuo atveju yra būtina išnagrinėti bylą iš esmės, įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir tada daryti atitinkamas išvadas dėl kilusio ginčo. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad pareikšto ieškinio dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa, todėl taikius laikinąsias apsaugos priemones jau pradinėje bylos stadijoje, nepradėjus ginčo nagrinėti iš esmės, bus patenkinti ieškovės ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir ginčas ne laikinai sureguliuotas, o išspręstas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo priėmimo, savo esme būtų ieškinio reikalavimų patenkinimas iki bylos išnagrinėjimo ir ieškovė pasiektų tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.