Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-02 · Administracinė byla Nr. I-110-386/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
I-110-386/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02470-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-110-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02470-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P. (V. P.),

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,

2017 m. sausio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 4 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. (V. P.) (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 4 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš Pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 gruodžio mėnesio, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 4-6).

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, kamerose buvo drėgna, šalta, nebuvo tinkamas kamerų apšvietimas. Pažymi, kad asmens krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Tvirtina, jog tokiu būdu buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, todėl patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas prašė tenkinti jo skundą. Papildomai nurodė, jog jis rūko, nebuvo atskiros patalpos rūkantiems asmenims, todėl rūkydavo kameroje. Paaiškino, jog žalos dydį nurodė savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 11-15) prašo pripažinti pažeistą Pareiškėjo teisę į kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas periodiškai nuo 2015-07-08 iki 2015-12-01. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko 12 parų iš areštinėje tuo laikotarpiu praleistų 26 parų. Pažymi, kad 10 parų neatitikimas siekia nuo 27 kv. cm. iki 5 kv. cm. ploto ir 2 paras neatitikimas buvo 1,58 kv. m. ir 1,16 kv. m. ploto. Teigia, kad tokių nežymių ploto neatitikimų praktiškai neįmanoma pajusti, tai nesukelia papildomų nepatogumų.

Pasitaikantys minimalaus ploto neatitikimai susiję su tuo, kad Klaipėdos AVPK negali riboti į areštinę pristatomų asmenų skaičiaus ir negali jų nepriimti. Be to, areštinėje asmenys skirstomi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V- 139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“) patvirtintos instrukcijos (toliau tekste - ir Instrukcija) V skyriuje nustatytų areštinėse laikomų asmenų izoliavimo reikalavimų. Pažymi, jog areštinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojami į teismus, išvedami pasivaikščioti, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto.

2005 metais atlikta Klaipėdos AVPK areštinės 2-ios dalies rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas atliktas vadovaujantis HN 37:2002 reikalavimais, areštinė pripažinta tinkama eksploatacijai.

Pažymi, kad asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekiant, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus, Klaipėdos AVPK areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, t. y. perdažo nuniokotas lubas, sienas, grindis, atstato nugriautas pertvaras, remontuoja arba keičia kamerų inventorių.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai dėl pūvančių čiužinių, šalčio, drėgmės, pelėsio ir kt. yra hipotetiniai ir nurodyti tik didesniam įspūdžiui sudaryti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1) patikrinimus. Patikrinimai atlikti ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 5, Nr. 23, Nr. 38. Patikrinimo aktais (2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr. K3-472) konstatuota, kad pažeidimų nėra.

Profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) areštinėje vykdė UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Buitinių parazitų areštinės kamerose niekada nebuvo pastebėta. Duomenys apie tai yra fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte. Pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpyje 5 kartus buvo atlikti profilaktiniai aplinkos kenksmingumo šalinimo darbai. Dar 2 kartus tokie darbai buvo vykdyti iki Pareiškėjo uždarymo į areštinę (2015-06-25) ir po jo išvykimo (2015-12-22).

Policijos areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė) bei lovos skalbiniais. Dalis čiužinių yra su užvalkalais iš audinio, nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms. Duomenys apie čiužinių ir skalbinių būklę fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr.K3-472).

Nurodo, jog sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvaromis, jie įrengti kamerų kampuose, todėl, atidarius stebėjimo langelį ar duris, dėl susidarančio smailaus kampo nėra galimybės matyti asmenį, atliekantį gamtinius reikalus. Be to, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) pasinaudoti kameroje esančiu audiniu (širma), galinčiu padidinti privatumo lygį.

Visuose Klaipėdos AVPK areštinės sanitariniuose mazguose yra įrengta šalto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro šalinimo sistemos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, jeigu jie buvo laikomi areštinėje ne trumpiau nei 7 dienas (vieną savaitę). Teisės aktai nenumato galimybės asmenims nusiprausti po šiltu dušu, etapu atvykus iš vienos laisvės apribojimo (atėmimo) vietos į kitą arba pagal pageidavimą.

Areštinės kamerų aprūpinimas baldais atitinka normas, nurodytas Areštinių veiklos taisyklių 81 punkte, t. y. kiekvienoje kameroje yra stalas, suolas arba taburetės. Tą patvirtina Tarnybiniame pranešime pateikti duomenys.

Klaipėdos AVPK areštinės kamerose iškvietimo mygtukai (aliarminis iškvietimas) nėra įrengti, nes to nenumato teisės aktai, nustatantys teritorinių policijos įstaigų areštinių įrengimo reikalavimus.

Sveikatos priežiūros paslaugos Pareiškėjui teiktos Areštinių veiklos taisyklių X skyriuje nustatyta tvarka. Nėra duomenų apie Pareiškėjo sužalotą sveikatą būnant Klaipėdos AVPK areštinėje.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, Pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 gruodžio mėnesio atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, psl. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016-12-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Pareiškėjas areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2015-07-08 iki 2015- 12-01 (b.l. 16-17). Iš Pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje 32 parų teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko 14 parų. Iš jų 2 paras neatitikimas buvo 1,58 kv. m. ir 1,16 kv. m. ploto, o likusias paras neatitikimas buvo tik nuo 5 kv. cm iki 27 kv. cm. Šis pažeidimas buvo ypač nežymus.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01 policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820. HN 37:2009 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas Pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015-03-30 ir 2015-10-02 atliko Klaipėdos AVPK areštinės (Jūros g. 1) patikrinimus. Patikrinimai atlikti ir Pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 5, Nr. 23, Nr. 38. Patikrinimo aktais (2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr. K3-472) konstatuota, kad:

„areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija; oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 37: 2009, 24 punkto reikalavimus; nuo lubų ir sienų tinkas nebyra, pelėsio nėra; kamerose yra skaidraus stiklo langai. Langai atidaromi. Taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų. Kadangi natūralios ir dirbtinės apšvietos sistemų pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus šios neatitiktys nevertintos kaip pažeidimai.”

Profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) areštinėje vykdė UAB „Kauno grūdai“, atlikti darbai registruojami. Duomenys apie tai yra fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akte. Esant reikalui daromi profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimai (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) (Areštinių veiklos taisyklių 53 punktas); informacija apie vykdytus profilaktinius aplinkos kenksmingumo pašalinimus registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (toliau tekste - Žurnalas) (b.l. 19-25). Pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpyje nuo 2015-07-08 iki 2015-12-01 5 kartus atlikti profilaktiniai aplinkos kenksmingumo šalinimo darbai, tokie darbai buvo vykdyti iki Pareiškėjo atvykimo į areštinę (2015-06-25) ir po išvykimo (2015-12-22). Iš Žurnale esančių įrašų matyti, kad profilaktiniai aplinkos kenksmingumo šalinimo darbai buvo atlikti ir pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 5, Nr. 22, Nr, 26, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 38. Pareiškėjo buvimo areštinėje metu, t. y. 2015-10-22 ir 2015-11-26 Klaipėdos AVPK areštinėje buvo profilaktiniai aplinkos kenksmingumo šalinimo darbai, tačiau ne pareiškėjo laikymo kamerose (2015-10-22 jis buvo kameroje Nr. 23, 2015-11-26 - kameroje Nr. 32).

Policijos areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužinys, pagalvė, antklodė) bei lovos skalbiniais. Duomenys apie čiužinių ir skalbinių būklę fiksuoti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose 2015-04-13 Nr. K3-98 ir 2015-10-08 Nr.K3-472, pažeidimų nenustatyta.

2015-10-08 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatavo, kad kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja higienos normos HN 37: 2009 20 punkto nuostata. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog tualetai kamerose buvo atviri, niekuo nepridengti, tačiau nenurodo, jog tai jam sukėlė ar galėjo sukelti kokius nors nepatogumus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo atsiliepime nurodyta, kad laikomiems areštinėje asmenims esant tualete galima naudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą) siekiant užtikrinti jų privatumą. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo ir nurodytų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog kamerose laikantis šio reikalavimo ir yra įrengti sanitariniai mazgai, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti išskirtinių sąlygų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo atsiliepime ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai, nei nurodyta HN 37:2009. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką. Į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką; turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekyla, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, tačiau atsakovo atstovui argumentuojant, jog kamerose yra audinys (širma, užuolaida), kurią laikomi asmenys gali naudoti privatumui užtikrinti naudojantis tualetu, o pareiškėjui šių aplinkybių neneigiant ir nenurodant, kad apskritai buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu ar jis patyrė diskomfortą, konstatuotina, jog šiuo aspektu Pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės sanitariniuose mazguose yra įrengtos šalto vandens tiekimo bei atskira patalpų oro šalinimo sistemos, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Be to, atliktų patikrinimų metu nėra nustatyta pažeidimų dėl veidrodžio ar tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktas reglamentuoja, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Areštinėje laikomi asmenys tokia teise gali nepasinaudoti, jeigu jie buvo laikomi areštinėje nei trumpiau nei 7 dienas (vieną savaitę). Teisės aktai nenumato galimybės asmenims nusiprausti po šiltu dušu, etapu atvykus iš vienos laisvės apribojimo (atėmimo) vietos į kitą, arba pagal asmenų pageidavimą.

Teisės aktai, nustatantys teritorinių policijos įstaigų areštinių įrengimo reikalavimus, vidinio ryšio sistemos (aliarminis iškvietimas) įrengti nereikalauja. Todėl tai, kad pagalbos iškvietimo mygtukai nėra įrengti Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, nėra pažeidimas.

Areštinės kamerų aprūpinimas baldais atitinka reikalavimus, nurodytus Areštinių veiklos taisyklių 81 punkte, t. y. kiekvienoje kameroje yra stalas, suolas arba taburetės.

Pažymėtina, jog Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, nėra duomenų, kad jis būtų kankintas, būtų pablogintos jo buvimo areštinėje sąlygos, žeminama garbė ir orumas ir tai tiesiogiai nėra susiję su pareigūnų, dirbančių areštinėje, veiksmais.

Konstatuotina, jog šiais aspektais pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 8 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo ir tik nežymiai trūkstant reikiamo ploto.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. P. (V. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 8 (aštuonis) € neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė