- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eI2-377-596/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02700-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“
- Atsakovas
- Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Henrikas Stelmokaitis, Tomas Petrikas
Įžanginė dalis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą atsakovei Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba arba LPT) direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. DIE-328 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu: 1) konstatuotas tariamas naujos Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas arba ALĮ) 10 straipsnio 19 dalies normos redakcijos pažeidimas; 2) skirta maksimali 25 000 Eur bauda; 3) pareiškėja įspėta apie galimą licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais Nr. 0060 sustabdymą už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą; 4) nustatytas terminas iki 2022 m. birželio 27 d. neapibrėžtam tariamam ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje numatytam pažeidimui pašalinti.
Teigia, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo padaryti procedūriniai pažeidimai: 1) LPT pažeidė pareiškėjos nekaltumo prezumpciją, konstatuodama atliktą (quod non) pažeidimą tyrimui vos prasidėjus, nes 2021 m. spalio 15 d. rašte Nr. 2E-1271 (toliau – ir 2021 m. spalio 15 d. raštas) nurodė ne apie galimo pažeidimo tyrimą, ne apie tai, kad informacija galbūt patenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo sritį, tačiau tiesiogiai nurodė, kad bus neva „tiriamas“ jau nustatytas pažeidimas, tačiau tokios išvados Bendrovei atsiųstos neatlikus jokio tyrimo ar patikrinimo ir nesant įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo; 2) Įsakymas priimtas neturint patikrinimo medžiagos bylos, t. y. LPT niekaip negali pagrįsti, kokių įrodymų pagrindu atliktas patikrinimas ir ar visi įrodymai perduoti LPT direktoriui bei Patariamajai komisijai (ir ar visi įrodymai bus perduoti teismui), todėl LPT tyrimo objektyvumo ir rungimosi principo užtikrinimo neįmanoma patikrinti. Be to, LPT atliko kitus pagrindinių procedūrų pažeidimus ir neatskleidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo tokiu lygiu, kad pareiškėja galėtų tinkamai pristatyti savo bylą, Įsakymu pareiškėja pastatyta į padėtį, kurioje turi gintis nuo neapibrėžto pažeidimo, t. y. įrodinėjimo pareiga, kad pažeidimo nebuvo, perkelta pareiškėjai, o tariamas pažeidimas neįrodytas.
Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas ir dėl to, kad: 1) ALĮ 10 straipsnio 19 dalis negali būti taikoma jos atžvilgiu, kadangi apie jo priėmimą nepranešta Europos Komisijai Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio nustatyta tvarka; 2) Įsakyme nenurodytas konkretus pareiškėjos pažeidimas, taigi LPT atsakomybę jai taiko be kaltės; 3) ALĮ 10 straipsnio 19 dalis netaikoma informacijai, skelbiamai pareiškėjos valdomose svetainėse; 4) LPT pažeidė metodinės pagalbos teikimo principą, todėl Įsakymu pažeistas pareiškėjai garantuojamo teisinio tikrumo principas; pareiškėjai ištaisius galimą pažeidimą, Tarnyba nepagrindė, dėl ko laiko, kad pažeidimas tęsiasi; 5) LPT skatinimu lošti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme laiko ne skatinimą lošti, o skatinimą norimas paslaugas gauti būtent pas pareiškėją.
Dėl pažeistos pareiškėjos nekaltumo prezumpcijos nurodo, kad, visų pirma, atsakovės 2021 m. spalio 15 d. rašte pareiškėjai pranešama, kad jos svetainėje paskelbta informacija yra ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimas, t. y. konstatuoti neva neteisėti veiksmai, nors jame LPT dar nebuvo konstatavusi, kad ginčo svetainė priklauso Bendrovei. LPT, skundžiamu Įsakymu konstatuodama tariamą pažeidimą, nesiaiškino ir nepateikė jokių motyvų, kad svetainė www.olybet.lt priklauso, valdoma ir pildoma pareiškėjos, taigi, tyrimas šiuo aspektu nebuvo atliktas. Daro išvadą, kad neplaninio specialaus patikrinimo metu nebuvo tiriamos jokios papildomos aplinkybės, kurios galėjo pakeisti LPT vertinimą. Be to, Įsakyme Tarnybos direktorius Patikrinimo akte pateiktus pareigūnų vertinimus traktuoja kaip atspindinčius oficialią ir galutinę LPT poziciją: „pažymėta, kad Priežiūros tarnyba patikrinimo akte išdėstė poziciją dėl šio argumento“. Pareiškėjos įsitikinimu, LPT pareiškėjos kaltę preziumavo visuose Įsakymo priėmimo etapuose iki jo priėmimo – pranešime apie pradėtą tyrimą ir Patikrinimo akto išvadose, taigi joks objektyvus ir nešališkas patikrinimas nevyko, o Įsakymo priėmimo procedūra ir pareiškėjos išklausymas buvo formalumas.
Antra, Įsakymas surašytas pagal Patariamosios komisijos išvadą ir Patikrinimo aktą be jokių savarankiškų argumentų ir net nurodymo, kad LPT direktorius šiems argumentams pritaria: tarp pareiškėjos atsiliepimo argumentų išdėstymo ir pažeidimo konstatavimo 2 punkte yra tik 1.2–1.3 punktai, kuriuose išdėstomas Patariamosios komisijos išvados turinys, ir 1.4 punktas, kuriame aprašytas 2022 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas, kas reiškia, kad priimdamas skundžiamą Įsakymą Tarnybos direktorius jokio savarankiško vertinimo neatliko ir nepateikė, o rėmėsi patikrinimą atlikusių pareigūnų, turinčių išankstinę šališką nuomonę, nuomone. Pabrėžia, kad pareigūnų nuomonės neobjektyvumą nulėmė kitas savarankiškas procedūrinis pažeidimas – neplaninis specialusis patikrinimas, pradėtas praleidus jam pradėti nustatytą terminą, įtvirtintą Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių, patvirtintų Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 (toliau – ir Taisyklės), 46 punkte, nes LPT apie pareiškėjos svetainės turinį žinojo ir jo turinį neva tyrė nuo 2021 m. rugsėjo 9 d., kuomet pareiškėjos svetainė buvo įvertinta, tačiau neplaninį specialųjį patikrinimą pradėjo tik 2021 m. spalio 14 d., nors informacija turėjo būti įvertinta vėliausiai iki 2021 m. spalio 7 d., t. y. vėliau 7 dienomis (5 darbo dienomis). Daro išvadą, kad prieš surašant 2021 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą, tą pačią dieną paverstą į pavedimą patikrinti, atsakovės pareigūnai daugiau nei mėnesį atliko ne informacijos vertinimą ir teisės aktų nustatytas procedūras, o savęs įtikinėjimą, kad pareiškėjos veiksmai yra neteisėti ir ji padarė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą.
Pareiškėjos įsitikinimu, nekaltumo prezumpcijos pažeidimas yra pagrindinės procedūros pažeidimas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o nagrinėjamu atveju LPT išankstinė nuomonė, suformuota iki patikrinimo pradėjimo bei procedūros eigoje, praleisti įstatyme numatyti terminai pažeidė jos nekaltumo prezumpciją, neigiamai paveikė procesą, dėl ko skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad Įsakymas buvo priimtas be patikrinimo medžiagos bylos, t. y. nesant sistemintų dokumentų, dėl ko ji negali pasirengti tinkamai gynybai, o teismas – įvertinti Įsakymo (ne)pagrįstumo, kadangi neįmanoma nustatyti, kokių įrodymų pagrindu jis priimtas. Akcentuoja, kad LPT privalo turėti patikrinimo medžiagos bylą bei cituoja šiuo aspektu aktualų teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Taisyklių 68 ir 60 punktuose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 22 straipsnio 1 punkte, 37 straipsnio 4 dalyje, ir pažymi, kad LPT nesisteminant dokumentų pagal bylas, neįmanoma suprasti, kokiais dokumentais grindžiamas kaltinimas (skundžiamas Įsakymas), ar tyrimas atliktas objektyviai (ar buvo įvertinti teisinantys įrodymai), ar Tarnyba nepiktnaudžiauja valdžia.
Nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti visą su patikrinimu susijusią medžiagą, tačiau jai buvo pateikta tik nuoroda į debesiją su aiškiai nepilna medžiaga (nes raštai numeruoti nenuosekliai), kuri buvo redaguota po tyrimo atlikimo, t. y. jau 2022 m. birželio 9 d. ir vieno konkretaus asmens (I. V.), kuris surašė 2021 m. spalio 15 d. rašte pateiktą šališką, neobjektyvią ir išankstinę LPT nuomonę, kuri pažeidė pareiškėjos nekaltumo prezumpciją. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nežino ne tik kokiu pagrindu priimtas Įsakymas, bet ir kas konkrečiai laikoma pažeidimu, nes jame yra minimi tik abstraktūs pavyzdžiai arba pavyzdžiai, kuriuos ji pašalino dar tyrimo metu, t. y. nėra išsamaus paaiškinimo, ką ji privalo pašalinti iš svetainės, kad ši atitiktų atsakovės ALĮ 10 straipsnio 19 dalies interpretaciją.
Kaip kitą savarankišką pagrindą Įsakymo panaikinimui pareiškėja nurodo tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimai jos atžvilgiu negali būti taikomi. Pažymi, kad Direktyva (ES) 2015/1535, kuri kodifikavo Direktyvos 98/34/EB nuostatas, nustato informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką. Lietuva turi informuoti Europos Komisiją apie kiekvieno techninio reglamento projektą iki jo priėmimo (Direktyvos 2015/1535 5 straipsnis), o LPT nepateikė įrodymų, kad apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą buvo pranešta. Kadangi LPT pareiškėjos atžvilgiu pritaikė normą, kurios taikymas nebuvo galimas, skundžiamas Įsakymas naikintinas.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad Tarnyba klaidingai interpretuoja ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimus bei klaidingai kvalifikavo informaciją pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pirma, tiek Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamasis raštas, tiek tiesioginiai šio pakeitimo vieno iš autorių pasisakymai atskleidžia, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nauja redakcija nėra skirta absoliučiam informacijos apie lošimą draudimui, tačiau konkrečiai – rinkodaros priemonėms, nesvarbu, kokia forma jos būtų paskelbtos. Iš aiškinamajame rašte išskirto tikslo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą buvo nukreipęs į konkrečias anksčiau azartinius lošimus organizuojančių bendrovių naudotas aktyvias priemones, t. y. būtent specialias akcijas, pasiūlymus ir panašias priemones, skirtas pritraukti naujus vartotojus susikurti paskyrą arba siekiant paskatinti turimus vartotojus įnešti lėšų į lošimo sąskaitas. Daro išvadą, kad pareiškėjos viešinta informacija nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reguliavimą, o šios normos pakeitimas niekada nebuvo nutaikytas į pareiškėjos puslapyje pateikiamą bendros informacijos apie pareiškėjos paslaugas. Antra, vienas iš ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo iniciatorių, duodamas interviu viešai pasisakė, kad: „Šiuo atveju mes nei azartinių lošimų, nei reklamos neribojame. Apribojame tik rinkodaros priemones, kurias taiko azartinių lošimų organizatoriai“, todėl Įsakymas, kuriuo nenustatytas joks realus skatinimas ar skatinimo galimybė, yra neteisėtas. Trečia, iš sisteminio ALĮ nuostatų aiškinimo ir teismų praktikos aiškiai matyti, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis nenukreipta į epitetų draudimą. ALĮ nedraudžia azartinių lošimų bendrovių ir lošimų rūšių reklamos, nors ją ir riboja, taigi skatinimas nėra ir negali būti prilyginamas patraukliam ar neatgrasančiam informacijos pateikimui, epitetų naudojimui. LPT niekuo nepagrindė dėl ko „reklama ir skleidimas informacijos, atlikimas įtikinėjimų veiksmų, skatinančių lošti, nėra tapatu ALĮ įstatymo prasme“. Daro išvadą, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo iniciatorių pasisakymai, įstatymo pakeitimo aiškinimasis aktas ir kiti lydintieji dokumentai nieko nesako apie tai, kad keičiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį paveikiama ir ALĮ 10 straipsnio 9 dalis, t. y. reklama dar labiau apribojama. Svetainėje pateikta informacija nepasižymi skatinamuoju poveikiu, kadangi nepasižymi jokia įtraukiamąja galia, ką nustatė pati Tarnyba. Atsakovė nepaaiškino, kokiu būdu gali būti draudžiama informacija, kuri neskatina lošti, jei ALĮ 10 straipsnio 19 dalies tikslas yra uždrausti skatinimo priemones.
Bendrovės įsitikinimu, ALĮ 10 straipsnio 19 dalis netaikoma informacijai, skelbiamai pareiškėjos valdomose svetainėse. Pirma, teismų praktikoje pripažįstama, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai. Analogiškai, ALĮ 10 straipsnio 19 dalis gali būti aiškinama tik tokia apimtimi, kuria potencialūs lošėjai yra aktyviais veiksmais įtraukiami į lošimą. Jeigu lošėjas ar potencialus lošėjas susirado pareiškėjos svetainę ir joje tikslingai naršo, įstatymai negali riboti tokio asmens teisės informaciją apie lošimą gauti, kaip ir negali absoliučiai riboti pareiškėjos teisės šią informaciją skleisti. Atsakovė nepaaiškino, kuo skiriasi ALĮ 10 straipsnio 9 dalies turinys nuo ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turinio ir dėl ko ji kvalifikavo informaciją kaip skatinimą, o ne reklamą, nors taikydama atsakomybę privalėjo išaiškinti, kodėl tai yra būtent konkretus pažeidimas. Priešingai bus pažeistas teisinio tikrumo principas bei išsamumo principas. LPT 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacijoje pateikta pozicija, kad pareiškėjos interneto svetainėje skelbiama informacija nepatenka į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo sferą, šią poziciją patvirtina ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, taigi LPT apskritai negalėjo kelti klausimo dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies vertindama pareiškėjos svetainę, o po 2021 m. rugsėjo 3 d. konsultacijos pasikeitusi pozicija nėra suderinama su ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turiniu ir tikslais. Antra, atsakovė Įsakyme nepateikė jokių argumentų, dėl ko pakeitė savo poziciją ar kokiu pagrindu keičia ne tik savo administracinę praktiką, bet ir bando iškreipti ligšiolinį ALĮ turinį. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalis nenumato jokių apribojimų informacijos apie bendrovės vykdomas akcijas bei jų kuriamų tekstų skleidimo formai, būtent bendrovės, skleidžiančios tokią informaciją, tinklapyje, todėl LPT teiginys, kad atsižvelgtina į informacijos visumą - jos turinį, pateikimo formą, priemonę ir paskleidimo mastą, yra plečiamai aiškinamos ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad negalima taikyti administracinės atsakomybės plačiau, negu numatė įstatymų leidėjas. Kadangi LPT neva neteisėtą informacijos skleidimą nustatė pareiškėjo valdomoje svetainėje, ALĮ 10 straipsnio 19 dalis netaikytina ir Įsakymas naikintinas.
Nurodo, kad LPT pažeidė metodinės pagalbos teikimo principą, o skundžiamu Įsakymu – teisinio tikrumo principą, nes ultima ratio priemones pritaikė neefektyviai ir savitiksliai. Pirma, Įsakyme nenurodžius konkretaus pažeidimo, o tik pavyzdinio sąrašo nurodymas riboja pareiškėjos teisę į gynybą, kadangi ji iki šiol nežino, nuo ko konkrečiai turi gintis, jame taip pat nevertinti tam tikri pareiškėjos argumentai, apsiribojant konstatavimu, jog tai gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Antra, 2021 m. rugsėjo 3 d. LPT konsultacija dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose negali būti interpretuojama niekaip kitaip, kaip diskrecijos suteikimas azartinius lošimus organizuojantiems ūkio subjektams, įskaitant pareiškėją, pasirinkti jiems priklausančiose interneto svetainėse skelbiamos informacijos apie lošimus turinį. LPT savo poziciją vėliau pakeitė ir paskelbė naują konsultaciją dėl reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose, panaikindama bendrąją išimtį, taikomą lošimų organizatorių svetainėms, o nepraėjus mėnesiui po šio konsultacijos pakeitimo LPT pradėjo neplaninius specialius patikrinimus dėl aplinkybių, kurias žinojo dar 2021 m. rugsėjo 9 d., o jie pradėti nepaisant to, kad, kaip nustatyta skundžiamame Įsakyme, į atsakovę buvo kreiptasi daug kartų, prašant metodinės pagalbos teikimo. Trečia, LVAT yra išaiškinęs, kad metodinės pagalbos teikimo principas įpareigoja priežiūrą atliekančias institucijas bendradarbiauti su ūkio subjektais, juos konsultuoti bei įgyvendinti prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę, tačiau jokių prevencinio pobūdžio priemonių ir, juo labiau, efektyvių ir aiškių konsultacijų LPT nesuteikė. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 1 d., visiems rinkos dalyviams ir pačiai LPT buvo nauja, tačiau vietoje metodinės pagalbos atsakovė pasirinko keisti savo nuomonę, t. y. klaidinti lošimų organizatorius, o tuomet, atsisakiusi konsultuoti ir edukuoti, – bausti visus legalią nuotolinių lošimų veiklą vykdančius lošimų organizatorius. Be to, patikrinimo atlikimo metu pareiškėja siekė pašalinti tariamą pažeidimą, tačiau LPT niekaip nepaaiškino, dėl ko pareiškėjos atlikti veiksmai nepašalino tariamo pažeidimo ir neįvertino, kokioje apimtyje tariamas pažeidimas pašalintas. Vietoje konsultavimo, kurio reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnis tokiose situacijose, LPT vis tiek pasirinko bausti, o ne išaiškinti, kas konkrečiai ir dėl ko neva vis dar neatitinka ALĮ 10 straipsnio 19 dalies.
Pareiškėjos įsitikinimu, LPT netinkamai įvertino pareiškėjos informaciją kaip neva patenkančią į ALĮ 10 straipsnio 19 dalies draudimą. Pirma, iš 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022 aiškiai matyti, kad norint nustatyti skatinimą, turi būti nustatyta, kad atitinkama sutartis, kita priemonė turi efektyviai įtraukti asmenį į lošimą, tačiau LPT ne tik kad nenustatė, kaip neva veikia tariamas skatinimas, tačiau ir net nenurodė, kas ir ką skatina. Antra, Įsakymo nepagrįstumą patvirtina LPT nustatyta aplinkybė: „Iš pažeidimo gautų bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas“. LPT nenustatė jokių pareiškėjos pajamų iš tariamo skatinimo, taip pat nenustatė, kad pareiškėjos tikslas skelbiant informaciją buvo skatinti lošti. Trečia, LPT pati skelbia lošimą skatinančią informaciją, jei tokia laikyti tuos sakinius, kuriuos nurodė LPT skundžiamame Įsakyme. Teigia, kad skatinimas yra aktyvios rinkodaros priemonės (akcijos, dovanos ir t.t.), tačiau ji tokių veiksmų neatliko, o tik savo svetainėje aprašė teikiamas paslaugas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Įsakyme akcentuojama, kad pareiškėjos svetainėje „aprašomi bendrovės išskirtinumai,“, „siekiama atkreipti dėmesį į lošimo organizatoriaus patikimumą, jo interneto svetainės išskirtinumą“, „[raginama] sužinoti daugiau apie bendrovę“, tačiau ALĮ 10 straipsnio 19 dalis nedraudžia lošimų bendrovių reklamos ar skatinimo rinktis būtent pareiškėją. Daro išvadą, kad skundžiamame Įsakyme nenustačius skatinimo fakto, o skatinimu laikant informaciją, kuri neskatina, Įsakymas yra neteisėtas, todėl naikintinas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad LPT Kontrolės skyriaus specialistai, 2021 m. spalio 13 d. patikrinę Bendrovės interneto svetainę https://www.olybet.lt/ (toliau – ir interneto svetainė), užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, tokiu būdu galimai pažeidžiant ALĮ nustatytus reikalavimus. Minėtoje svetainėje buvo užfiksuoti skatinantys lošti vizualai su tekstais, aprašomi Bendrovės išskirtinumai, tokiu būdu galimai skatinant dalyvauti jos organizuojamuose lošimuose (pvz., „Plati N18 lošimo automatų pasiūla“, „Specialiai atrinkti kazino žaidimai“, „Mėgaukis kazino žaidimais!“, „Populiariausi žaidimai“, „Geriausias turinys. Mes siūlome geriausių pasaulio tiekėjų, tokių kaip „Novomatic“ ar „NetEnt“ žaidimus ir sukūrėme platų, bei greitai augančių „Megaways“ žaidimų asortimentą“, „Greitai ir lengvai atlikite įmokas. Mes siūlome įvairius įmokų būdus, leidžiančius greitai ir patogiai įnešti pinigus į savo „OlyBet“ paskyrą“, „Saugu ir patikima. Užtikriname, kad Jūsų saugumas ir gerai praleistas laikas mums svarbiausia <...>“, „Susikurk paskyrą. Atlik mokėjimą. Žaisk kazino žaidimus“, „Geriausi koeficientai. Olybet siūlo koeficientus už didžiausius favoritus futbolo top lygose. Puiki vartotojo patirtis, lengvas ir patogus lažybų statymas ir prieiga prie išskirtinių futbolo varžybų“, „Kombinuoti statymai. Kombinuotas statymas padidina koeficientus ir galimus laimėjimus, leidžia sujungti skirtingas rungtynes, sporto šakas ir lygas. Išbandyk!“, „Stebėk sporto varžybas gyvai <...> Viskas ko Jums reikia – turėti teigiamą sąskaitos balansą“ Didžiausi Žalgirio koeficientai“ ir kt.). Atsakovės įsitikinimu, visa tai laikytina galimu draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalis).
Išanalizavus vertinimo metu surinktą informaciją, LPT direktoriui pasiūlyta pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl jos interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri galimai pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Pasiūlymui pritarta, pradėtas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas pagal LPT 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35-(7.3) (pagal Kontrolės skyriaus 2021 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-1382 „Dėl azartinių lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos, kuri skatina lošti“).
Atlikus patikrinimą, LPT direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. DIE187 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35-(7.3),, (toliau – ir Įsakymas Nr. DIE-187) 2 punkte konstatuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos direktoriaus sprendimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ skelbta informacija galimai skatina lankytojus bendrovės interneto svetainėje dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip galimai pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą. Nutarta medžiagą dėl minėto įsakymo 2 punkte nurodyto galimo ALĮ pažeidimo perduoti LPT Patariamajai komisijai (toliau – ir Komisija) sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti. Komisija padarė išvadą, kad Bendrovės interneto svetainėje 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. lapkričio 4 d. ir 10 d., 2022 m. vasario 4 d. skelbta informacija laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose, todėl ji pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto LPT direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka, ir siūlė Bendrovei už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą skirti 25 000 Eur baudą. Komisija, vadovaudamasi ALĮ 7² straipsnio 1 dalimi, 29¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, galutinio sprendimo dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio priėmimo dieną įvertinti, ar pažeidimas yra tęsiamas ir dėl to yra pagrindas Bendrovę įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Minėto įsakymo 1.4. papunktyje nurodyta, kad Tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-882 ,,Dėl užfiksuotos informacijos“ nustatyta, kad šio įsakymo priėmimo dieną Bendrovės pažeidimas nėra pašalintas, nes jos interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į jos patikimumą, interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalis). Įsakymo 3 punkte nutarta pritarti Komisijos išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą bendrovei skirti 25 000 Eur baudą. Įsakymo 4 punktu Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą. Įsakymo 5 punkte nustatyta, kad Bendrovė ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 27 d. privalo pašalinti šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą. Bendrovė iki nustatyto termino pašalino konstatuotą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė nepagrįstai plečiamai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose, ir pažymi, kad skundžiamame Įsakyme yra aiškiai išdėstyta, dėl kokių priežasčių Bendrovės interneto svetainėje skelbta ir patikrinimo metu užfiksuota ir įvertinta informacija laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose.
Nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ALĮ azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų, kurioms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Taigi, šiuo atveju ALĮ 10 straipsnio 19 dalies dispozicija aiškiai nurodo, kad bet kokiomis priemonėmis ir bet kuriomis formomis skatinimas dalyvauti lošimuose, tame tarpe ir nuotoliniuose, yra draudžiamas. Pažymi, kad Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad – ,,Parengtu Projektu siekiama nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas sumas, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir galimas lošimų sukeliamas neigiamas pasekmes visuomenei. Projektu siūloma nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, tai yra draudimą bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.“, taigi jame aiškiai nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama nustatyti draudimą Lietuvos Respublikoje skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis.
Pažymi, kad Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Toks azartinių lošimų teisinis reguliavimas konstatuotas LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, o LAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje taip pat yra pasisakoma apie valstybėje formuojamą teisinę politiką azartinių lošimų sektoriuje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje formuojama aiški teisinė politika azartinių lošimų atžvilgiu – tokia veikla neskatinama ir laikoma žalinga visuomenei, todėl azartiniai lošimai įvairiais teisės aktais yra ribojami ir kontroliuojami, vadovaujantis principu „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“.
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Nors sugriežtintas rinkodaros įtraukties priemonių, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujus ir naujus žaidėjus, naudojimas, įtvirtinta nedviprasmiška valstybės pozicija azartinių lošimų atžvilgiu – draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus.
Atsakovė nesutinka su Bendrovės pozicija, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, ir skleisti informaciją apie tokius įtikinėjimo veiksmus, nes taip suprasdama ALĮ 10 straipsnio 19 dalį pareiškėja aiškina įstatymo nuostatą nepagrįstai siaurinamai. Nurodo, kad negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos taikymą būtų siejęs tik su konkrečiomis išvardintomis priemonėmis.
Tarnybos vertinimu, netoleruotini tokie veiksmai, kuomet lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėse bando atkreipti esamų klientų ar potencialių klientų dėmesį į savo bendrovės vykdomą veiklą, išskiria lošimus, skleidžia informaciją apie įvairius funkcionalumus ar bendrovės ypatumus, nes visa tokio pobūdžio informacija laikytina priemone, kuri skatina lošti.
Pažymi, kad Tarnybos specialistas, turintis psichologo (psichologijos magistro) išsilavinimą, 2022 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-260 išsakė savo nuomonę dėl Bendrovės interneto svetainėje skelbtos konkrečios informacijos, kuri, specialisto vertinimu, laikytina skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose informacija. Psichologo vertinimu, visa tyrimo metu užfiksuota informacija vertinama kaip lošimo skatinimas, kuri gali turėti įtakos įsitraukimui į azartinius lošimus. Detalūs Bendrovės interneto svetainėje skelbtos ir patikrinimo metu užfiksuotos informacijos aprašymai yra aiškiai išdėstyti Įsakyme.
Nepagrįstais laiko Bendrovės skundo argumentus, kad Tarnyba tinkamai nesuformulavo kaltinimo, todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus jai buvo taikytos poveikio priemonės, kadangi Patikrinimo akte, Įsakyme Nr. DIE-187, Komisijos išvadoje ir skundžiamame Įsakyme yra aiškiai išdėstyta ir detaliai aprašyta, kokie konkrečiai žodžiai, frazės, sakiniai ar šūkiai laikytini informacija, skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjos teiginiai laikytini bendrovės siekiu išvengti atsakomybės. Pažymi, kad pažeidimui nustatyti užtenka bent vieno žodžio, frazės ar sakinio, skatinančio dalyvauti lošimuose, kad būtų konstatuotas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimas. Nagrinėjamu atveju specialiojo patikrinimo metu buvo nustatytos ne kelios frazės ar sakiniai, skatinantys dalyvauti azartiniuose lošimuose, bet tokių frazių ar sakinių visuma. Tarnybos vertinimu, specialiojo patikrinimo metu neabejotinai nustatyta, kad užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą.
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Įsakymo priėmimo dieną Bendrovė nepašalino patikrinimo metu užfiksuotos skatinančios lošti informacijos, skundžiamu Įsakymu jai pagrįstai buvo apskaičiuota ir paskirta 25 000 Eur bauda bei ji įspėta apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą už konstatuotą pažeidimą.
Įsakyme nurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, pateikiamas teisinis pagrindas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.
Tarnyba 2025 m. birželio 20 d. pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad ginčas byloje yra kilęs dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų galiojimo ir taikymo. Paaiškina, kad LPT susipažino su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2025 m. kovo 13 d. sprendimu byloje Nr. C-120/24, kuriuo nuspręsta: 1) Direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį. ESTT prejudiciniuose sprendimuose pateikti ES teisės išaiškinimai turi erga omnes poveikį, t. y. jie įpareigoja visas institucijas ir asmenis, kuriems tas išaiškinimas yra aktualus. Dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų atsakovė nurodo, kad nenotifikuotu techniniu reglamentu nuo prejudicinio sprendimo priėmimo dienos negalima remtis prieš trečiuosius asmenis siekiant juos nubausti; sprendimai, kurie buvo priimti remiantis nenotifikuotu techniniu reglamentu, galimai yra neteisėti (priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių), taigi ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, priimtos 2021 m. gegužės 20 d. ALĮ 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-337, apie jas nenotifikavus Europos Komisijos, negali būti taikomos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad priimdama Įsakymą Tarnyba vadovavosi tuo metu galiojančiomis ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatomis (atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti įstatymų leidėjo priimtu ir galiojančiu norminiu teisės aktu, abejoti šio norminio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu), todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
LPT teismo prašo išnagrinėti administracinę bylą, atsižvelgiant į ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, taip pat, atsižvelgdama į tai, kad priimant skundžiamą Įsakymą ir taikant tuo metu galiojusias ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas nebuvo jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, netenkinti Bendrovės prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. DIE-328 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Tarnyba aktyviai konsultavo lošimų organizatorius dėl draudimo skatinti lošti ir draudžiamos azartinių lošimų reklamos, o 2021 m. rugsėjo 3 d. lošimus organizuojančioms bendrovėms, įskaitant Bendrovę, buvo išsiųsta atnaujinta Konsultacija dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose (toliau – ir Konsultacija), kurioje, atsižvelgiant į pasikeitusią azartinių lošimų organizavimo tvarką, pateikti išaiškinimai dėl skatinimo dalyvauti lošimuose. Konsultacijoje pabrėžta, kad skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas. Paaiškinta, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatytas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti lošimuose ir nėra nurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.
2021 m. rugsėjo 10 d. Tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas elektroniniu paštu lošimo organizatorius papildomai informavo, kad, įvertinus tai, jog Tarnybos konsultacijos ignoruojamos, ALĮ draudžiama informacija vis dar skelbiama, bus iniciuojami azartinių lošimų bendrovių tikrinimai dėl priemonių, kurios skatina dalyvauti lošimuose organizavimo, ir už visus tikrinimo metu pastebėtus draudžiamos informacijos skelbimo atvejus bendrovės (ir su draudžiamos informacijos skelbimu susiję asmenys) bus traukiamos teisinėn atsakomybėn. Taip pat dar kartą akcentuota, kad Tarnybos pozicija dėl skatinimo lošti išdėstyta Konsultacijoje.
2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 2E-1138 „Dėl azartinių lošimų organizatorių skelbiamos reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“ azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, įskaitant ir Bendrovei, pateikti atsakymai į lošimų organizatorių atstovų 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu paštu gautus pasiūlymus. Taip pat paaiškinta Tarnybos pozicija dėl Tarnybos veiklos principų, dėl galimos skelbti informacijos apie azartinius lošimus.
2021 m. rugsėjo 23 d. parengta dar viena konsultacija, kur patikslinta Tarnybos pozicija dėl barų reklamos.
Tarnyboje 2021 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu gautas UAB „Top Sport“ pranešimas, kuriame teirautasi, ar bus imtasi priemonių dėl puslapių lažybų bendrovėse, atsiradusių po skatinimo uždraudimo, kuriuose azartinius lošimus organizuojančios bendrovės informuoja apie savo išskirtinumus.
Tarnyba, siekdama įvertinti, ar yra pagrindas pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ skelbiamos informacijos, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, Taisyklių 46 punktu, praėjo rinkti informaciją.
Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai, 2021 m. spalio 13 d. patikrinę Bendrovės interneto svetainę, užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, pavyzdžiui, „Plati N18 lošimo automatų pasiūla“, „Specialiai atrinkti kazino žaidimai“, „Mėgaukis kazino žaidimais!“, „Populiariausi žaidimai“, „Geriausias turinys. Mes siūlome geriausių pasaulio tiekėjų, tokių kaip „Novomatic“ ar „NetEnt“ žaidimus ir sukūrėme platų, bei greitai augančių „Megaways“ žaidimų asortimentą“, „Greitai ir lengvai atlikite įmokas. Mes siūlome įvairius įmokų būdus, leidžiančius greitai ir patogiai įnešti pinigus į savo „OlyBet“ paskyrą“, „Saugu ir patikima. Užtikriname, kad Jūsų saugumas ir gerai praleistas laikas mums svarbiausia <...>“, „Susikurk paskyrą. Atlik mokėjimą. Žaisk kazino žaidimus“, „Geriausi koeficientai. Olybet siūlo koeficientus už didžiausius favoritus futbolo top lygose. Puiki vartotojo patirtis, lengvas ir patogus lažybų statymas ir prieiga prie išskirtinių futbolo varžybų“, „Kombinuoti statymai. Kombinuotas statymas padidina koeficientus ir galimus laimėjimus, leidžia sujungti skirtingas rungtynes, sporto šakas ir lygas. Išbandyk!“, „Stebėk sporto varžybas gyvai <...> Viskas ko Jums reikia – turėti teigiamą sąskaitos balansą“ Didžiausi Žalgirio koeficientai“ ir kita. Pažymėtina, kad Tarnyba visa tai laikė galimu draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalis).
Išanalizavus vertinimo metu surinktą informaciją, nenustačius aplinkybių, leidžiančių iš anksto nustatyti pažeidimo nepadarymo fakto, įvertinus, kokius atrankos neplaniniam patikrinimui kriterijus atitinka surinkta informacija, Tarnybos direktoriui pasiūlyta pradėti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą dėl Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri galimai pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Pasiūlymui buvo pritarta, todėl pradėtas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas pagal Tarnybos 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35-(7.3) (pagal Kontrolės skyriaus 2021 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-1382 „Dėl azartinių lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos, kuri skatina lošti“).
Atlikus patikrinimą, Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. DIE-187 „Dėl atlikto UAB „Olympic Casino Group Baltija“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-35-(7.3)“ 2 punkte konstatuota, kad sistemiškai įvertinus Bendrovės patikrinimo metu surinktus duomenis, Bendrovės pateiktus paaiškinimus, galiojančius teisės aktus, Bendrovės pateiktą atsiliepimą, patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Olympic Casino Group Baltija“ direktoriaus Tomo Palevičiaus sprendimu laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ skelbta informacija galimai skatina lankytojus Bendrovės interneto svetainėje dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip galimai pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Nutarta medžiagą dėl šio įsakymo 2 punkte nurodyto galimo ALĮ pažeidimo perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai, sudarytai vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256, sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.
Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad Bendrovės interneto svetainėje 2021 m. spalio 13 d., 2021 m. lapkričio 4 ir 10 d., 2022 m. vasario 4 d. skelbta informacija, nurodyta Komisijai perduotame įsakyme, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovę, jos pasiūlą, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti Bendrovės lošimuose, laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose informacija, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 (toliau – ir Aprašas), 5 punktu, apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka ir siūlė Bendrovei už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą skirti 25 000 Eur baudą. Taip pat Komisija siūlė, vadovaujantis ALĮ 7(2) straipsnio 1 dalimi, 29(1) straipsnio 1 dalies 1 punktu, galutinio sprendimo dėl baudos skyrimo ir paskirtos baudos dydžio priėmimo dieną įvertinti, ar pažeidimas yra tęsiamas ir dėl to yra pagrindas Bendrovę įspėti apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Tarnyba 2022 m. gegužės 27 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo konstatuota, kad, nors Bendrovė pažeidimą šalino, tačiau pilnai nepašalino. Iš pažeidimo gautų Bendrovės pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis nenustatytas. Nenustatyta, kad Bendrovės pažeidimas būtų padarytas tyčia, o Bendrovė ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiškus pažeidimus ir nėra taikytos poveikio priemonės, kitų svarbių aplinkybių nenustatyta. Bendrovei skirtinas baudos dydis už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų pažeidimą – 25 000 Eur. Įsakymo 1.4 papunktyje nurodyta, kad Tarnybos Kontrolės skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-882 ,,Dėl užfiksuotos informacijos“ nustatyta, kad šio Įsakymo priėmimo dieną Bendrovės pažeidimas nėra pašalintas, nes jos interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ toliau skelbiama informacija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės pasiūlą, skatinamaisiais sakiniais ar žodžiais raginama lošti, siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovės patikimumą, jos interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes, kas laikytina draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu (ALĮ 10 straipsnio 19 dalis). Įsakymo 2 punkte taip pat konstatuota, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 4 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.olybet.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose), todėl nutarta pritarti Komisijos Išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą. Įsakymu Bendrovė įspėta apie galimą licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais Nr. 0060, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. N-46 (licencija patikslinta Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. N-24) galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą. Įsakymo 5 punkte nustatyta, kad Bendrovė ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 27 d. privalo pašalinti šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą, o 6 punkte – kad Bendrovė privalo Tarnybos paskirtą baudą sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Įsakymu, prašo teismo jį panaikinti.
Pažymėtina, kad teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-893-415/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2022-7).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-84-415/2024 (šiuo metu Nr. eA-11-415/2025) 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) ar tokia nacionalinė nuostata, kokia yra įtvirtinta ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, kiek ji yra susijusi su lošimų organizatoriaus svetainėje skelbiama informacija apie lošimus, yra „techninis reglamentas“ Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punkto prasme; 2) ar Direktyvą 2015/1535 reikia aiškinti taip, kad tokio nacionalinio teisės akto kaip ALĮ, nuostata negalima remtis prieš ūkio subjektus administracinės atsakomybės taikymo byloje, jei apie padarytus techniniu reglamentu laikytinos nuostatos pakeitimus nebuvo pranešta, tačiau buvo notifikuotas anksčiau priimtas įstatymo tekstas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2025 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą byloje UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C-120/24, EU:C:2025:174, kuriame nusprendė, kad: 1) Direktyvos 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip: nacionalinės teisės nuostata, draudžianti skatinti dalyvauti nuotoliniuose azartiniuose lošimuose skelbiant informaciją apie šiuos lošimus tokių lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šį punktą; 2) Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: nacionalinės teisės nuostatos, kuri yra „techninis reglamentas“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies f punktą, ir apie kurią pranešta Europos Komisijai pagal šio 5 straipsnio 1 dalį, pakeitimu negalima remtis prieš ekonominės veiklos vykdytojus, jeigu apie tokį pakeitimą nepranešta ir juo išplėsta šių nuostatų taikymo sritis, taigi tai yra „techninis reglamentas“, apie kurį reikia pranešti pagal minėto 5 straipsnio 1 dalį.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, atsižvelgusi į ESTT sprendime pateiktus išaiškinimus, tenkino UAB „Unigames“ apeliacinį skundą ir panaikino minėtos bendrovės ginčytą Tarnybos įsakymą, kuriuo jai už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą buvo paskirta bauda.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015).
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas LVAT 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (Tarnybos Kontrolės skyriaus specialistai, patikrinę pareiškėjos interneto svetainę https://www.olybet.lt/, užfiksavo joje skelbiamą informaciją, kuri galimai skatina dalyvauti lošimuose, tokiu būdu pažeidžiant Įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjai buvo paskirta bauda). Šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, lygindama aktualią ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės normos redakciją su ankstesne, sprendė, kad pareiškėjo veiksmai, ginčijamame įsakyme pripažįstami pažeidžiančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – informacija apie azartinius lošimus, paskelbta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, nebūtų patekusi į ankstesniame įstatyme įtvirtinto draudimo taikymo sritį, taigi, galiojančios redakcijos ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi buvo sugriežtintas rinkodaros priemonių naudojimas ir išplėsta draudimo skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose taikymo sritis – įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose lyginant su ankstesniu draudimu. Teismas sprendė, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT sprendime nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą. Vadovaudamasi tuo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus, todėl Tarnybos įsakymas buvo panaikintas kaip neteisėtas iš esmės.
Taigi, teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, jog iš esmės analogišku atveju Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, 2025 m. birželio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, 2025 m. liepos 2 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. eA-58-602/2025 ir eA-34-552/2025). Atsižvelgiant į tai, kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisakys.
Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas ir skundžiamas Tarnybos Įsakymas naikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Atsakovės atstovas 2025 m. birželio 20 d. raštu paaiškino, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, vadovavosi tuo metu galiojančiomis ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatomis, neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti įstatymų leidėjo priimtu ir galiojančiu norminiu teisės aktu, abejoti šio norminio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu, todėl laiko, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tarnyba prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nėra nustatyta jokių jos neteisėtų veiksmų, priimant Įsakymą pareiškėjos atžvilgiu ir taikant tuo metu galiojusias ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, todėl prašo teismo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei netenkinti Bendrovės prašymo priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju nepriteisimas paneigtų „pralaimėjęs moka“ principą, proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad iš Konstitucijos, inter alia 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kyla reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021). Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024). Atsižvelgiant į tai, minėtas atsakovės atstovo prašymas netenkinamas.
Kadangi pareiškėjos reikalavimai visiškai patenkinti, todėl ji įgijo teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau teismas turi patikrinti jų pagrįstumą. Kartu su skundu teismui pateikta 2022 m. birželio 23 d. atstovavimo sutartis, sudaryta ir pasirašyta tarp UAB „Olympic Casino Group Baltija“ direktoriaus Tomo Palevičiaus ir advokato padėjėjo Henriko Stelmokaičio.
Pareiškėjos atstovas 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 10 944,45 Eur. Pareiškėjos teigimu, ji šias bylinėjimosi išlaidas apmokėjo pagal PVM sąskaitas faktūras: MA Nr. 2022-05-058 (suma 3 339,60 Eur); MA Nr. 2022-06-070 (suma 6 352,50 Eur); MA Nr. 2022-07-035 (suma 556,60 Eur); MA Nr. 2022-09-068 (suma 278,30 Eur); MA Nr. 2023-09-040 (suma 139,15 Eur); MA Nr. 2023-11-142 (suma 278,30 Eur).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, pripažinęs, jog asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017) ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami advokato teikiamų teisinių paslaugų priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte įtvirtinta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Pareiškėjos atstovas sąskaitoje faktūroje MA Nr. 2022-05-058 nurodo, kad patyrė tokias išlaidas (be PVM): 2022 m. gegužės 30 d. 5 val. skundžiamo įsakymo ir medžiagos analizė, komunikacija su klientu – 1 150,00 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. 0 val. 45 min. skundo projekto rengimas (Teams) – 172,50 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. 6 val. 15 min. skundo projekto rengimas – 1 437,50 Eur. Iš viso – 3 339,60 Eur su PVM.
Taip pat pareiškėjos atstovas sąskaitoje faktūroje MA Nr. 2022-06-070 nurodo, kad patyrė tokias išlaidas (be PVM): 2022 m. birželio 1 d. 8 val. skundo projekto rengimas – 1 840 Eur; 2022 m. birželio 2 d. 7 val. 30 min. skundo projekto rengimas – 1 725 Eur; 2022 m. birželio 2 d. (advokatas Tomas Petrikas) 1 val. 30 min. skundo projekto rengimas – 420 Eur; 2022 m. birželio 21 d. 1 val. 30 min. skundo rengimas – 345 Eur; 2022 m. birželio 22 d. 4 val. skundo rengimas – 920 Eur. Iš viso – 6 352,50 Eur su PVM.
Nagrinėjamu atveju pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėja pateikė teismui skundą 2022 m. birželio 28 d., tokiu atveju taikytinas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 679,30 Eur), todėl už skundo parengimą maksimaliai advokatui gali būti atlyginta 4 198,25 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai byloje atstovaujantis advokatas Henrikas Stelmokaitis iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo advokato padėjėju, 2022 m. rugpjūčio 30 d. tapo advokatu, todėl laikytina, kad skundo padavimo dieną (2022 m. birželio 28 d.) už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, t. y. 3 358,60 Eur. Šiuo atveju pareiškėjos prašoma bendrai priteisti suma už skundo parengimą sudaro 9 692,10 Eur, tačiau tokia suma viršija didžiausią galimą priteisti sumą, be to, pažymėtina, kad sąskaitoje faktūroje MA Nr. 2022-06-070 nurodoma, jog 2022 m. birželio 2 d. skundą rengė advokatas Tomas Petrikas, už tai prašoma priteisti 420 Eur, tačiau byloje nėra jo atstovavimą pareiškėjai pagrindžiančių dokumentų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos direktorius ir advokato padėjėjas Henrikas Stelmokaitis atstovavimo sutartį sudarė ir pasirašė tik 2022 m. birželio 23 d., o prašomos priteisti sumos už skundo parengimą nurodomos dar iki sutarties pasirašymo dienos (gegužės mėn. pabaiga, birželio mėn. pradžia). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, pareiškėjai iš atsakovės už skundo parengimą priteistina didžiausia leistina 3 358,60 Eur suma.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių, t. y. vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių.
Pareiškėjos atstovas šiose sąskaitose faktūrose nurodo patyręs tokias paslaugas: remiantis sąskaita faktūra MA Nr. 2022-07-035 prašo 556,60 Eur už 2022 m. liepos 13 d. 2 val. atsiliepimo analizę – reziume rengimą lietuvių kalba ir veiksmų plano rengimą; remiantis sąskaita faktūra MA Nr. 2022-09-068 prašo 278,30 Eur už 2022 m. rugsėjo 15 d. 1 val. komunikaciją su psichologijos dėstytojais; remiantis sąskaita faktūra MA Nr. 2023-09-040 prašo 139,15 Eur už 2023 m. rugsėjo 13 d. 30 min. prašymo atidėti teismo posėdį rengimą ir pateikimą; remiantis sąskaita faktūra MA Nr. 2023-11-142 prašo 278,30 Eur už 2023 m. lapkričio 22 d. 1 val. prašymo dėl bylos stabdymo rengimą, pateikimą, nutarties analizę ir komunikaciją su klientu.
Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4; kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.20 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardytų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012; kt.). Šiuo atveju pareiškėjos atstovo nurodytos išlaidos, susijusios su atsakovės atsiliepimo analize ir veiksmų plano rengimu, komunikacija su psichologijos dėstytojais, kliento konsultavimu laikytinos kaip sudėtinė prašymų dėl bylos eigos (pasiruošimo posėdžiui, bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylos sustabdymo) dalis, todėl jos (patirtos išlaidos) pareiškėjai atskirai nepriteistinos. Pareiškėjos atstovas 2023 m. rugsėjo 13 d. teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tokiu atveju taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur), maksimaliai gali būti atlyginta 789,96 Eur. Pareiškėjos atstovas 2023 m. lapkričio 14 d. teikė prašymą dėl bylos sustabdymo, tokiu atveju taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 000,10 Eur), maksimaliai gali būti atlyginta 800,04 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjai už prašymų rengimą iš atsakovės priteistina jos prašoma 417,45 Eur (139,15 Eur + 278,30 Eur) suma.
Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėja už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina pareiškėjai iš atsakovės.
Apibendrinant pareiškėjos naudai priteistina 3 798,55 Eur (3 358,60 Eur + 417,45 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. DIE-328.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ iš atsakovės Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 798,55 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.