Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2026 m. vasario 26 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei

dalyvaujant kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokatui Remigijui Žiubikui, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) elektrošaltkalviu, sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus o būtent: 2025 m. gruodžio 22 d. apie 5.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra 2025 m. gruodžio 22 d. 5.28 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0141“ nustatytas 1,75 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. gruodžio mėnesį, tiksliai datos nepamena, su draugu vartojo alkoholį. Apie 4 val. grįžo į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas buvo toliau nebepamena dėl buvusio girtumo. Jo manymu automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Atsimena, kaip policijos pareigūnai jį išlaipino iš automobilio ir jam pasakė, jog jis vairavo automobilį. Jam buvo nustatinėjamas neblaivumas du kartus. Su nustatytu girtumu jis sutinka. Alkoholį vartoja saikingai, problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo neturi. Šeiminės aplinkybės privertė jį taip pasielgti. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Kreipėsi į medikus bei „užsikodavo“, taip pat lankosi pas psichologą. Nurodė, jog jo santykiai su pretendentu į laiduotojus, broliu D. K., yra labai geri. Jie gyvena netoli vienas nuo kito. Vienas kitam pataria. Brolis patarė jam kreiptis į medikus dėl gydymosi nuo alkoholio bei jam visur padeda. Nurodė, jog tai artimiausias žmogus šiuo metu, kuris gali fiziškai jam padėti. Apie įvykį brolį informavo iš karto. Brolis jo elgesio nepateisino bei buvo piktas dėl jo tokio elgesio. Brolis jį palaiko bei jam teikia paramą.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentas į laiduotojus D. K. paaiškino, kad palaiko pateiktą prašymą ir prašo perduoti jo brolį V. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, jog santykiai su broliu yra artimi. Nurodė, jog su broliu gyvena viename mieste, susitinka ne rečiau kaip kartą per savaitę, o susiskambina kas antrą dieną. Nurodė, jog brolio dėl jo tokio elgesio nepateisino ir su broliu apie jo netinkamą elgesį kalbėjo. Išbarė brolį dėl netinkamo jo elgesio. Toks brolio elgesys buvo netikėtas, nes brolis nėra piktnaudžiaujantis alkoholiu. Nurodė, jog jis paskatino brolį gydytis nuo alkoholio bei nuvežė brolį į gydymo įstaigą. Nurodė, jog brolį palaiko bei jam, esant poreikiui, visokeriopai padeda. Patvirtino, jog neturi priklausomybių, nėra baustas administracine tvarka, neteistas, yra dirbantis. Teigiamą įtaką broliui darys dar daugiau su juo kalbėsis, dar labiau broliu rūpinsis ir jį prižiūrės. Mano, jog daugiau brolis taip nebepasielgs, nes ir pats procesas turėjo auklėjamąjį poveikį jo broliui.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo V. K. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ričardo Vasiliausko tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 22 d. apie 5.10 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, policijos ekipažo ,,lūšė 3046“ patikrinimui buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu tikrinimu nustatytas 1,77 prom. Antru tikrinimu nustatytas 1,75 prom. girtumas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Paimtas vairuotojo pažymėjimas bei transporto priemonės registracijos dokumentas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę esančią Mažeikių r. Krucių k. („Autobastionas“). Įtariamasis įvykio vietoje sulaikytas, uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 1);

- alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 22 d. 05.09 val. alkoholio kiekio matuokliu V. K. nustatytas 1,77 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 12);

- alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 22 d. 05.28 val. alkoholio kiekio matuokliu V. K. nustatytas 1,75 ‰ (promilių) neblaivumas (b. l. 13);

- 2025 m. gruodžio 22 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad pirmas tikrinimas 05.11 val. – 1,77 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 05.28 val. – 1,75 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. K. sutiko (b. l. 8, 10);

- 2025 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (b. l. 20-21, 23-29);

- 2025 m. gruodžio 22 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 14-15, 17-18);

- 2025 m. gruodžio 22 d. dokumentų savanoriško pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. K. pateikė savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (b. l. 31-33, 35, 36-37);

- 2025 m. gruodžio 22 d. gauta VĮ Regitra informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 39);

- 2025 m. gruodžio 22 d. gauta VšĮ „Emprekis“ informacija, kurioje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 3610 Eur (b. l. 38).

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog V. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai V. K. 2025 m. gruodžio 22 d. 5.09 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,77 promilių neblaivumą, o po 19 minučių, t. y. 5.28 val. V. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 1,75 promilių neblaivumas (b. l. 8, 10, 12, 13). Teisiamojo posėdžio metu su nustatytu neblaivumu V. K. sutiko. Aplinkybę, jog V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, neblaivumo nustatymo aktas, foto lentelės, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Žiubikas, prašė perduoti jį brolio D. K. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (b. l. 42-43), administracine tvarka baustas nebaustas (b. l. 45). V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70-71), tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 119), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs (b. l. 41), pats savo iniciatyva kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl gydymosi nuo alkoholio priklausomybės (b. l. 132). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu D. K., kaltinamojo brolis, ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą dėl brolio V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 113) pateikęs D. K., yra kaltinamojo V. K. brolis (b. l. 117, 118). Nurodo, jog jis galės daryti teigiamą įtaką savo broliui V. K., kadangi jis jo klauso, atsižvelgia į jo nuomonę, jis turi įtaką jo gyvenimui bei galės jį priversti keistis ir pasitaisyti. D. K. neteistas (b. l. 88), administracine tvarka nebaustas (b. l. 90), dirbantis bei darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 116). D. K. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą, nes jis gali daryti teigiamą įtaką savo broliui V. K., kuris jo nuomonės įsiklauso bei priima jo pagalbą. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. K. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam V. K.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo brolio D. K. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo D. K. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog jis yra dirbantis, tačiau gaunamos pajamos artimos minimalioms, taip pat atsižvelgiant, jog neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo D. K. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. nėra teistas (b. l. 42-43), administracine tvarka nebaustas (b. l. 45), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti (b. l. 36-37), kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 12, 13). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d., nuo dienos kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 84-86).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo V. K. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. K. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam (b. l. 35). Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-82), dokumentų paėmimas (b. l. 76-78) ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 84-86), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. K. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi kaltinamajam V. K., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Remigijų Žiubiką (b. l. 107).

2026 m. vasario 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01891, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 254,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš V. K. (b. l. 127).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 254,17 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 128-131), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“ (b l. 14-15, 17-18), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

2026 m. vasario 18 d. kaltinamasis V. K. pateikė prašymą grąžinti jam asmeninius daiktus iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Autobastionas“, kurie nėra automobilio sudedamoji dalis (b. l. 133). Asmeniniai daiktai, kurie nėra sudedamoji automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini V. K.

V. K. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti V. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d.

Išaiškinti V. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti V. K. asmeninius daiktus iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nėra sudedamoji automobilio dalis.

Išieškoti iš V. K. 254,17 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-75-853/2026 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.