- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-788-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01405-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. J.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-788-163/2015
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-01405-2014-8)
2015 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo G. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovės 6636,23 Eur (22 913,58 Lt) draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2013-04-05 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-06-09, apie 19.30 val., Klaipėdoje, Giruliuose, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad jai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įvykį. Paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį vairavusi G. J. (buv. (duomenys neskelbtini)) įtraukta į byla trečiuoju asmeniu, atsakovės atstovui nurodė, kad negali pasakyti tikslių duomenų apie automobilio greitį bei atstumą iki kliūties, todėl gali klysti ir nurodė apytikslius duomenis. Pažymėjo, kad G. J. (buv. (duomenys neskelbtini)), atsakovei pateikdama apytikslius duomenis, nebandė suklaidinti atsakovės, kadangi neturėjo jokio finansinio suinteresuotumo nurodyti duomenis, žinodama, kad jei neteisingi. Mano, kad atsakovės atsisakymas įvykį pripažinti draudžiamuoju yra formalus, todėl ieškovei turi būti atlyginta dėl įvykusio eismo įvykio patirta žala – priteista draudimo išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad gavę pranešimą apie tai, kad 2013-06-09 Giruliuose, Klaipėdoje, atsakovės apdraustas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, atsakovės atstovai apžiūrėjo įvykio vietą, įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, apklausė asmenis, pagal autoįvykyje dalyvavusio asmens parodymus atliko autoįvykio autotechninį tyrimą, siekdami nustatyti autoįvykio mechanizmą. Taip pat nurodė, kad autoįvykio autotechninio tyrimo išvadomis nustatyta, jog automobilis buvo sugadintas ne jo vairuotojo nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Mano, kad remdamasi šia eksperto išvada pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo, vairavęs automobilį nagrinėjamo įvykio metu, nėra paprastas asmuo, jis dirba teisėsaugos institucijoje, jo nuolatinis kasdienis darbas susijęs su įvykio vietos apžiūra, įvykio vietos apžiūros protokolais, parodymų tikrinimu, todėl neįtikėtina, kad galėjo taip labai suklysti. Mano, kad atstumus ji gali pasakyti iš patirties, o šiuo atveju netikslumai yra pernelyg dideli, kad juos būtų galima pateisinti, todėl pagrįstai pritaikė sutartyje numatytą sankciją – draudimo išmokos nemokėjimą.
Posėdžio metu apklaustas AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas M. S., atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad galimai vairavo kitas asmuo, todėl ji negalėjo įvardyti tikslių įvykio aplinkybių. Pagal vėžes, buvo nuvažiuota palengva, o jei būtų bandyta išvengti staigios kliūties, pasukimas būtų staigesnis, kampas kitoks. Be to, jei įvardijama kliūtis (staiga pasirodęs gyvūnas) buvo iš dešinės, tai vairuotojas sukti turėjo ne į dešinę, o į priešingą pusę arba turėjo stabdyti, todėl G. J. veiksmai nei logiškai, nei moksliškai nepaaiškinami. Be to, jei būtų važiuota 30 km/h greičiu, tai reikia 15, o ne nurodomo 3 metrų atstumo, kad automobilis persislinktų nuo kelio 2 metrus. Nors abejonių, kad automobilis įvažiavo į medį, nėra, nes sužalojimai atitinka atsitrenkimo mechanizmą, tačiau mano, kad į medį pasukta tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-29 sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad atsižvelgdamas į bylos kategoriją, jog šalių prievoliniai teisiniai santykiai yra kilę iš draudimo fiduaciarinio (visiško pasitikėjimo) santykio, teismas, įvertinęs trečiojo asmens – vairuotojos nurodytas aplinkybės, AB „Lietuvos draudimas“ eksperto pateiktą ekspertizės pažymą, kurioje eismo įvykio mechanizmas buvo modeliuojamas kompiuterinėmis programomis, bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl atliktų skaičiavimų ir po įvykio modeliavimų pateiktos išvados, kad automobiliui važiuojant jo vairuotojos nurodomu (ar jam artimu) greičiu ir esant nurodytam (ar jam artimam) atstumui iki kliūties, susidūrimo mechanizmas būtų visiškai kitoks, vadovaudamasis logikos dėsniais, sprendžia esant labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojos nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kelyje staigiai pamačius kliūtį, o buvo sukeltas tyčia ir kad bandydamas suklaidinti draudiką trečiasis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl ieškovės nuostoliams esant padarytiems tyčia, atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2015-01-29 pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – patenkinti ieškinį. Apeliantė teigia, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, kad trečiasis asmuo tyčia pateikė draudikui neteisingus duomenis, siekdamas draudimo išmokos, todėl draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, taip pažeisdamas Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Taip pat apeliantė teigia, kad jei asmuo nurodė neteisingus duomenis siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką, vadovaujantis Transporto draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 punktu, kadangi trečiasis asmuo pateikdamas neteisingus duomenis nesiekė gauti išmokos ar ją padidinti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nurodo, kad nepriklausomai nuo to, kokie buvo to tikslai ir (ar) motyvai, akivaizdu, kad ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo teikė draudikui neteisingus duomenis apie ginčo įvykį, todėl remiantis teisės aktais ir draudimo sutarties nuostatomis buvo priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas nemokėti draudimo išmokos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar trečiojo asmens, kaip su draudėju susijusio asmens, draudimo sutarties pažeidimas (draudimo sutartyje numatytų pareigų netinkamas vykdymas (neteisingų duomenų nurodymas) pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką.
Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (sen. redakcijos 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (sen. redakcijos 11 dalyje) numatyta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu inter allia laikomas įvykis, kai draudėjas ar su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė duomenis, žinodamas, kad jie yra klaidingi, apie įvykį ir jo padarinius (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 p.). Draudimo išmoka mažinama ar nemokama, jei draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolių sumą (Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 11.1.4 p.). Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (sen. redakcijos 82 straipsnio 6 dalis) numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Įstatymo 96 straipsnio 8 dalyje (sen. redakcijos 82 straipsnio 7 dalis) nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarka: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Šioje byloje, nagrinėjant klausimą dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką, yra svarbu nustatyti, ar eismo įvykis yra draudžiamasis ar nedraudžiamasis. Remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 punktu bei vertinant byloje pateiktų duomenų visetą darytina išvada, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi ieškovė per visą bylos nagrinėjimo procesą nepateikė tikslių duomenų apie įvykio aplinkybes, o pateikė tik apytikslius parodymus apie eismo įvykį. Taip pat remiantis atsakovės paskirtos ekspertizės duomenimis dėl eismo įvykio aplinkybių yra nustatyta, kad abejonių, kad automobilis įvažiavo į medį, nėra, nes sužalojimai atitinka atsitrenkimo mechanizmą, tačiau labiausiai tikėtina, kad į medį pasukta tyčia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės darbo pobūdį, jog ieškovė dirba teisėsaugos institucijoje, o jos nuolatinis darbas yra eismo įvykių vietų apžiūra, parodymų tikrinimas, tokius ieškovės parodymus vertina kaip nepakankamus bei neįrodančius ar nepaneigiančius atsakovės eksperto atliktos ekspertizės duomenų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojos nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, o buvo sukeltas tyčia.
Ieškovės argumentas, jog teismas faktiškai civilinėje byloje pripažino asmenį kaltu padarius sunkų nusikaltimą (LR BK 182 str. 2 d.), remiantis vidiniu įsitikinimu, yra nenagrinėtinas, kadangi teismas nagrinėjo bylą civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog draudimo teisiniai santykiai yra privatūs teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės priemonėmis (už draudimo sutarties pažeidimus taikomos sutartinės sankcijos).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius byloje, visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis, motyvuotai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą.