Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. M. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo L. G., atstovaujama K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2017 m rugpjūčio 21 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymu priėmė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-101-462/2015 dėl 3000 Eur skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojos L. G. naudai, užvesta vykdomoji byloja Nr. 10/16/00996. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2016 m. balandžio 11 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šiuo patvarkymu antstolis areštavo 3000 Eur skolos ir 76,42 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3076,42 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje, bei įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2017 m. vasario 3 d. patvarkymu skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui/pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas. Minėtame patvarkyme antstolio padėjėja Violeta Janonienė nurodė, kad „vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų.“), neviršijančios vieno MMA“. Nurodytas patvarkymas vykdymui buvo perduotas pataisos namams. 2017 m. vasario 3 d. priėmus patvarkymą Nr. Slb-9233 dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininkui/pareiškėjui priklausančias darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymas liko nepanaikintas. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu panaikintas 2016 m. balandžio 11 d. patvarkymas Nr. Sla-18310 dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, arešto.

Vadovaujantis išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančia CPK 668 straipsnio 1 dalimi (esančia CPK XLVII skyriuje), vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6. punkte. CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, šios piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pripažintina, kad išieškojimas iš šių lėšų yra galimas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑03‑23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad, pradėjus išieškojimą, skolininko naujai gaunamos jam priklausančios lėšų įplaukos iš trečiųjų asmenų laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja savo nuožiūra, padidėja bendros skolininko pajamos vykdymo procese, dėl to išieškojimas iš šių lėšų galimas. Darytina išvada, kad išskaitoms iš tokio pobūdžio kitų pajamų taikytinos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai). Kasacinis teismas anksčiau minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016‑03‑23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑154‑313/2016). Esant tokiai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų (taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų), likusiai bendrai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas išieškojimo ribojimas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą reglamentavimą darytina išvada, kad išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, galimas. Tokios praktikos laikosi aukštesniosios instancijos teismas kitose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-863-253/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-887-8262017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1044-777/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-928-730/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 9d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1167-730/2017).

CPK 736 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami išskaitų dydžiai (jei nurodytais atvejais kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas), kai išieškoma iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA. CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Byloje nustatyta, kad skundžiamame antstolio 2017 m. vasario 3 d. patvarkyme taikyti CPK 736 straipsnyje numatyti apribojimai išskaitų dydžiui ir išieškojimą iš skolininko kitų pajamų reglamentuojančios CPK 733–743 straipsnių normos. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą įstatymo reikalavimą (CPK 736 straipnis) antstolis skolos išieškojimą pagrįstai nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius), nurodydamas išieškojimo apribojimus.

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje už jo artimųjų skiriamas pinigines lėšas. Skunde nurodė, kad išieškomos visos skolininko lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to viršija ar ne MMA.

Antstolio 2017 m. vasario 3 d. patvarkyme nėra nurodyta, jog skolininkui neleidžiama disponuoti ta areštuota lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pravedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaitant pagal nurodytus išieškojimo apribojimus. Taigi antstolis patvarkymu CPK LI skyriaus (733–743 straipsniai) nuostatų nepažeidė. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, jog teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis patvarkymu nenurodė apribojimų skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kaip nurodo pareiškėjas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. 10/16/00996, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.