Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-91-1-00373-2013-1)

2014 m. rugsėjo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistojo A. P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. – 3 metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Priteista solidariai iš A. M. ir A. P. 16279,37 Lt turtinė žala AB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. P. ir G. L., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. 2013 m. rugpjūčio 28 d. apie 02 val. 04 min. (duomenys neskelbtini), Šakių mieste, veikdami bendrininkų grupėje tyčia sulaužė prekybos paviljono, priklausančio S. Š., apsauginę metalinę žaliuzę ir plastikines duris, padarydami 932 Lt turtinę žalą, pro jas įsibrovė į prekybos paviljono vidų, kur tyčia sudaužė rakinamos spintos stiklą, padarydamas 200 Lt žalą. Sugadino, sulaužė viso 50 vnt. įvairių prekių – radijo imtuvų, akinių, parfumuoto vandens ir kvepalų, kosmetinių pieštukų, padarydami 478, 07 Lt vertės žalą, ir iš S. Š. prekybos paviljono pagrobė juvelyrinių aukso gaminių, viso už 14511 39 Lt sumą, juvelyrinių sidabro gaminių, viso už 6403, 68 Lt sumą, bižuterijos gaminių, viso už 435,60 Lt sumą, tuo nukentėjusiajai S. Š. dėl sugadinto turto padarė 1610,07 Lt turtinę žalą, o dėl pavogtų daiktų padarė 21 350, 67 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. M. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.

Skundžiamu nuosprendžiu A. M. nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Šiuos tyčinius nusikaltimus nuteistasis įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, nusikalto praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo vietos (2013 m. liepos mėn.), todėl teismas teisingai nurodė, jog A. M. laikomas recidyvistu ir teisingai vadovavosi BK 56 str., kuriame nurodyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Parinkdamas bausmės dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką teismas įvertino nusikaltimų sunkumą, nuteistojo asmenybę (nesimokantis, nedirbantis), įvertino tai, jog A. M. įvykdė ir kitas veikas, dėl kurių priimti nuosprendžiai ir vykdomos bausmės bei atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas priėjo išvados, jog A. M. yra abejingas savo neteisėtam elgesiui, neturi noro taisytis bei užtikrinti visuomenės saugumą ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, atitinkančias LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Įvertinus tai, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nuteistajam A. M. paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis, jos individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrobto turto vertę, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, švelninti bausmes nuteistojo skundo motyvais, pagrindo nėra.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (5 t. 35, 40 b. l.), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. L. ir A. P. išlaidas iki 2014-08-18 sudaro 120 litų dydžio advokato užmokestis (80 litų G. L. ir 40 litų A. P. teisinės pagalbos išlaidos). G. L. ir A. P. skundų negauta, taip pat nėra prokuroro skundo, kuriuo būtų prašoma bloginti nuteistųjų padėtį. A. M. skundžia tik jam paskirtos bausmės dydį, neginčija veikų kvalifikacijos, todėl su G. L. ir A. P. gynybos interesais A. M. skundas nesusijęs. BPK 320 str. numatyta, jog bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos tik tais atvejais, kai yra apeliacinių skundų, paduotų šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi skundų dėl A. P. ir G. L. nuteisimo negauta, nuteistųjų A. P. ir G. L. gynėjų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas, A. P. gynėjas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nėra jokio pagrindo antrinės teisinės pagalbos tarnybos turėtas išlaidas priteisti iš nuteistojo A. M.. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. M. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, turėtų dėl kitų šioje byloje nuteistų A. P. ir G. L. gynėjų dalyvavimo procese.