- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- I2-2154-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02361-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-N-1385-11251 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21R2-224 (AG2-159/15-2020).
Skunde (b. l. 1-2) nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020 apskundimo. Prašymu taip pat reiškė Tarnybos Klaipėdos skyriui nušalinimą. Teigia, jog Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta jam teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nemotyvuotas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai.
Nurodo, jog, nesutikdamas su Ginčijamu sprendimu, 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją, kurios, be kita ko, prašė, kad skundą nagrinėtų Ginčų komisijos nariai, kurie nenagrinėjo analogiško skundo. Pareiškėjas nesutinka su Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21R2-224 (AG2-159/15-2020), mano, kad Ginčų komisijos sprendimas nemotyvuotas, prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, neįvertinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Tvirtina, jog Ginčų komisija klausimą dėl jai pareikšto nušalinimo išnagrinėjo neobjektyviai, administracinė byla išnagrinėta nevisapusiškai, pažeidžiant jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, jis yra diskriminuojamas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko visiškai ir prašo jį patenkinti skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2018 m. spalio 11 d. nutarimo išaiškinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 19-22) nurodo, kad su skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog palaiko savo poziciją, motyvus ir argumentus dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto taikymo, Tarnybos Klaipėdos skyriaus nusišalinimo, dėl Ginčijamo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, išdėstytus 2020 m. lapkričio 10 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą Ginčų komisijai (b. l. 63-67).
Paaiškina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas nebuvo apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-466-386/2015 priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ginčų komisija 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21 R2-107(AG2)-172/15-2020) pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020 pareiškėjo skundą dėl Ginčų komisijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 21R2-107(AG2)-172/15-2020) ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas, jam suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 12-6566-386/2020 apskundimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-N-l385-11251, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 11 punktais, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pažymi, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatų pagrindu, kadangi pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 priėmimo metu nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą. Savo poziciją grindžia, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime ir prašyme prašo bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b. l. 19-22, 82).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-N-1385-11251 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau, minėta – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 11 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą, siekiant apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020 (b. l. 23-25). Prašymu pareiškėjas taip pat prašė dėl ilgalaikių interesų konfliktų nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių nuo jo prašymo nagrinėjimo.
Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-N-1385-11251 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 3-4) pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2, 11 punktais.
Ginčijamas sprendimas grindžiamas argumentais, jog Tarnyba iki Ginčijamo sprendimo priėmimo neturėjo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas sumokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias įpareigotas sumokėti pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (b. l. 3-4). Taip pat nurodyta, jog Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 buvo nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes Tarnyba iki 2020 m. gegužės 21 d. nebuvo gavusi duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ginčijamame sprendime pažymėta, jog tiek Ginčų komisija 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-107(AG2-172/15-2020), tiek Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020 pareiškėjo skundą dėl Tarnybos minėto 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendė, jog siekis apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020 yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus.
Nesutikdamas su Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-N-1385-11251 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Ginčų komisiją (administracinės bylos Nr. AG2-159/15-2020 b. l. 1). Pareiškėjas taip pat 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė Ginčų komisijai pranešimą (administracinės bylos Nr. AG2-159/15-2020 b. l. 66), kuriame nurodo, jog negali bylą nagrinėti Ginčų komisijos sudėtis, kuri anksčiau nagrinėjo analogišką bylą, nepriklausomai koks anksčiau buvo priimtas sprendimas.
Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21R2-224 (AG2-159/15-2020) (b. l. 69-77) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau, minėta – ir VGTPĮ) (ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.; su vėlesniais pakeitimais), kurio 11 ir 12 straipsniai apibrėžia asmenis sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, reglamentuoja atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Tarnyba Ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktais, nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, motyvuojant tuo, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 priėmimo metu nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą.
VGTPI 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Nagrinėjamos bylos atveju svarbu įvertinti, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas jos pačios priimto 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tuo pagrindu, kad pareiškėjo atstovavimas byloje būtų neperspektyvus bei nepagrįstas.
VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Savo nuoseklioje praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pažymėta, kad Konstitucija, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą tiems socialiai jautriems asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina dėl teisingumo interesų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinė valstybės pareiga įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti teisinės pagalbos teikimą suponuoja ir priedermę atsakingai planuoti, kaupti ir naudoti tam reikalingas lėšas, taip pat įpareigojimą tos paslaugos teikimo, be kita ko, advokatų profesinės veiklos pagrindu, apmokėjimą reguliuoti taip, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, paskirstomi tolygiai, kad tokia teisinė pagalba būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga, taip pat kad būtų skatinama siekti greito teisinio proceso, rinktis veiksmingiausius teisių gynybos būdus ir priemones (Konstitucinio Teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimas).
Įvertinus VGTPĮ 1 straipsnio reguliavimą bei minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, darytina išvada, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba turi būti tikslinga bei veiksminga.
LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4367-415/2019 ir kt.). Pareiškėjo, kuris pats inicijuoja ginčą, siekiamas teisinis rezultatas yra jo reikalavimo patenkinimas teisme. Vadovaujantis VGTPĮ bei susiformavusia teismų praktika, Tarnyba turi teisę ir pareigą atlikti vertinimą ne tik tuo aspektu, ar yra pakankamai prielaidų kreiptis į teismą, bet ir siekiant nustatyti, ar pareiškėjo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, reikalavimas bus patenkintas teisme (bus pasiektas siekiamas rezultatas). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 4873-502/2019 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad pareiškėjas prašymu kreipėsi į atsakovę dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo siekiant apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-6566-386/2020, kurioje buvo sprendžiamas Tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktų pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą dieną (2020 m. rugsėjo 28 d.) terminas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo apskundimui nebuvo praleistas, todėl tvirtinti, kad nebuvo prielaidų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog Ginčijamu sprendimu atsakovės atsisakymas pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacine tvarka ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą negali būti grindžiamas tik Tarnybos įsitikinimu, jog jos 2020 m. gegužės 21 d. priimtas sprendimas Nr. (8.3)TP-20-NT-604-5548 ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju tai yra ne atsakovės, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai vertino aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo apskundimas yra nepagrįstas ir neperspektyvus.
Dėl atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, jog, atsižvelgiant į Ginčų komisijos išsakytą poziciją, asmenims prašant suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Tarnybos priimtų sprendimų apskundimo, Tarnyba negalėtų vadovautis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose numatytais antrinės teisinės pagalbos pagrindais ir, nesant kitų pagrindų, visais atvejais turėtų suteikti antrinę teisinę pagalbą, teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimo siekiant apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, tokia Ginčų komisijos pozicija buvo pagrindinis argumentas darant išvadą, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, tokie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Ginčų komisija neteisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir padarė neteisingas išvadas.
Ginčijamas sprendimas taip pat priimtas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir antra – iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pažymėjo, jog VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo administracinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.
Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“;
2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“.
Taigi pagal VGTPĮ 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), asmuo gali kreiptis su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Įvertinusi asmens individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, jo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius), išimtiniais atvejais Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmeniui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.
VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nėra įvykdytas.
Įvertinus tai, jog pareiškėjas nėra apmokėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei tai, kad pareiškėjas į atsakovę kreipėsi ne dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista. Minėta, jog pagal VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalį, asmuo tokį motyvuotą prašymą gali pateikti ir po to, kai Tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi Ginčijamas sprendimas neužkerta pareiškėjui galimybės realizuoti teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-662/2021).
Iš pareiškėjo Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikto 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymo suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą matyti (b. l. 23-25), jog, teikdamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas prašė nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių nuo prašymo nagrinėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi aktuali teisės akto redakcija) 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu: 1) pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę; 2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai; 3) pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nedetalizuoja, kaip turi būti įforminamas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, atsisakymas nusišalinti. Kaip jau ne kartą yra pažymėta administracinių teismų praktikoje, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1052/2007, 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4660-556/2017). Taigi, galima daryti išvadą, jog nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, tai gali būti padaroma ir konkliudentiniais veiksmais (pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 1314/2009).
Ginčijamas sprendimas patvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo nenusišalino.
Nors pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 28 d. prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodo (b. l. 23-25), kad tarp jo ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus yra kilęs interesų konfliktas, tačiau neįvardino aplinkybių, kurioms esant, jo prašymo nagrinėjimas Tarnybos Klaipėdos skyriuje galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2018 m. spalio 11 d. nutarimo išaiškinimo. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, VGTPĮ pakeitimu įtvirtintos nuostatos prieštarauja Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime konstatuoti VGTPĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo trūkumai nebuvo pašalinti, tokių abejonių nekyla ir teismui. Teismo vertinimu Ginčų komisija tinkamai taikė VGTPĮ nuostatas, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarime pateiktus išaiškinimus. Todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo tenkinti.
Kadangi vertintina, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-N-1385-11251 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, Ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarkos, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinimui pagrindo nėra.
Kadangi laikytina, jog, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Ginčijamo sprendimo panaikinimo, Ginčų komisija teisingai įvertino kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir aplinkybes, Ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 21R2-224 (AG2-159/15-2020) paliktinas nepakeistu.
Vertindamas skundo argumentą, jog Ginčų komisija objektyviai neišsprendė jai pareikšto nušalinimo klausimo, teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų skundo (prašymo) nagrinėjimo Ginčų komisijos posėdyje įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, kurio 14 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, jog administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; jeigu jis toje byloje vykdė neteisminę mediaciją; yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimą Ginčų komisijos nariui, o esant, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytiems pagrindams, Ginčų komisijos narys turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo šališkumas negali būti grindžiamas teismo procesine veikla, nes teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.
Teismo vertinimu, analogiškos nuostatos cituojamojoje LVAT praktikoje taikytinos ir nagrinėjamu atveju, sprendžiant Ginčų komisijos šališkumo klausimą.
Byloje nustatyta, jog Ginčų komisijoje 2020 m. lapkričio 26 d. prieš posėdį gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, kad negali bylą nagrinėti Ginčų komisijos sudėtis, kuri anksčiau nagrinėjo analogišką bylą, nepriklausomai koks anksčiau buvo priimtas sprendimas (administracinės bylos Nr. AG2-159/15-2020 b. l. 66). Kadangi pareiškėjas Ginčų komisijos narių šališkumą iš esmės grindė aplinkybe, jog praeityje analogiškos sudėties Ginčų komisija yra priėmusi jo atžvilgiu sprendimus, nesant kitų aplinkybių ar įrodymų, leidžiančių abejoti Ginčų komisijos narių nešališkumu (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio 9 dalis), nėra pagrindo išvadai, kad Ginčų komisijos nariai buvo suinteresuoti bylos baigtimi ar turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl pareiškėjo argumentai, jog Ginčų komisija neobjektyviai išsprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.