Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Mamertas Misiūnas Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00041-2012-3

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. C. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Iš A. K. priteista B. C. 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 akmenines girnapuses, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajai B. C..

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į nukentėjusiosios B. C. sodybos gyvenamąjį namą pagrobė 500 Lt bendros vertės B. C. 2 akmenines girnapuses.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistojo gynėja prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantė skundžiamą nuosprendį iš esmės ginčija dėl jai priteisto civilinio ieškinio dydžio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji teigia, kad abi girnapusės, kurias grąžinti jai nusprendė apylinkės teismas, yra ne jos, todėl ji atsisako jas priimti.

Vertinant byloje surinktus įrodymus apie pagrobto turto (girnapusių) išvaizdą ir galimą jų priklausomybę matyti, jog apeliantė dar ikiteisminio tyrimo metu detaliai ir labai tiksliai nupasakojo iš jos pavogtų girnapusių požymius (jos buvo vienodo dydžio, lygios (neapgadintos ar aptrupėjusios), jų skylės buvo vienodo dydžio, viena iš jų buvo su mediniais rėmais). Ji nurodė, kad galėtų atpažinti jas pamačiusi ir neigė, jog policijos įstaigoje saugomos girnapusės yra jos (11, 65, 66 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu ji dar kartą patvirtino, kad šios girnapusės tikrai yra ne jos (136 b.l.). Nuteistasis A. K. parodė, kad policijos įstaigoje saugomos girnapusės yra tos pačios, kurias jis pavogė iš nukentėjusiosios sodybos. Šių girnapusių jis neperdirbinėjo, girnapusės negalėjo apsidaužyti (38, 39, 41, 88, 136 b.l.). Tiesa, A. K. nurodė, kad viena iš jo pavogtų girnapusių turėjo medinę pertvarą, tačiau jis ją pašalino, nes pertvara trukdė nešti girnapuses (117 b.l.). Kratos metu pas A. K. nebuvo rastos kitos girnapusės. Liudytojas D. U. patvirtino, kad jis policijai grąžino tas pačias girnapuses, kurias nusipirko iš nuteistojo ir kurios buvo apžiūrėtos policijos pareigūnų, šių girnapusių jis neperdirbinėjo ir neapgadino, daugiau jis iš nieko nėra pirkęs jokių girnapusių (14–19, 77 b.l.). Be to, A. K. teigė, kad pagrobti girnapuses jis galėjo 2011 m. pavasarį, galimai – gegužės mėnesį. Nukentėjusioji parodė, jog vagystę ji aptiko 2012 m. sausį, o paskutinį kartą prieš tai sodyboje buvo 2011 m. pavasarį, tuomet vagystės požymių ji neaptiko.

Įvertinęs visus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog girnapusės, kurias skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė grąžinti nukentėjusiajai, yra tos pačios, kurios ir buvo iš jos pagrobtos. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusioji detaliai nupasakojo iš jos pagrobtų girnapusių požymius, byloje nėra jokių duomenų (nuotraukų, aprašymų ir kt.), kad būtent tokias ir tokios būklės girnapuses ji turėjo. Taigi, nukentėjusiosios, nors ir pakankamai nuoseklūs parodymai, nėra patvirtinti objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji tiksliai nenurodė jos turėtų girnapusių išmatavimų, savo poziciją ji išsakė policijos įtaigoje esančias girnapuses įvertinusi vizualiai, parodžius policijos pareigūnams (11 b.l.). Iš byloje esančio girnapusių apžiūros protokolo matyti, kad abiejų jų skersmuo skiriasi iš esmės tik labai nežymiai – mažiau nei vienu centimetru, jų storis yra toks pat, o vidinių skylių skersmuo skiriasi 3,2 centimetro, kas rodo, jog abi girnapusės iš esmės vizualiai atrodo labai panašiai, todėl nukentėjusiajai neturint tikslių jos turėtų girnapusių išmatavimų galima suabejoti jos sugebėjimu vizualiai atskirti tiek vienos nuo kitos nežymiai besiskiriančių policijos pareigūnų pateiktų girnapusių išmatavimus, tiek ir policijos pareigūnų pateiktų girnapusių išmatavimus nuo jos turėtų girnapusių išmatavimų. Iš nuteistojo A. K. bei liudytojo D. U. parodymų seka, kad policijai pateiktos girnapusės yra tos pačios, kurios buvo pavogtos iš nukentėjusiosios sodybos, tik, nuteistojo teigimu, be nukentėjusiosios nurodyto medinio rėmo (pagal jo parodymus, jis jį išėmė, kad būtų patogiau nešti), kas neabejotinai apsunkino nukentėjusiajai atpažinti policijos įstaigoje esančias girnapuses kaip savo. Nors abu šie proceso (nukentėjusysis ir liudytojas) dalyviai neigia galėję apgadinti girnapuses, tačiau matyti, kad iki tol, kol jos atsirado D. U. sodyboje, jos buvo išneštos iš įvykio vietos, padėtos prie akmens, po to jos buvo gabentos arklio traukiamu vežimu, vėliau transportuojamos automobiliu, todėl visiškai realu, kad jos galėjo būti apgadintos ir pakeisti išvaizdą. Be to, nuo vagystės iki jų perdavimo policijos pareigūnams 2012-02-27, praėjo beveik metai laiko ir neaišku, kokiomis sąlygomis ir kur tiksliai girnapusės buvo laikomos bei kaip intensyviai naudojamos, kas taip pat leidžia teigti, jog girnapusių išvaizda galėjo paprasčiausiai suklaidinti pakankamai garbaus amžiaus jau sulaukusią nukentėjusiąją. Pripažinti, kad tyrimo metu rastos girnapusės iš tikro yra ne pagrobtos iš nukentėjusiosios, o kokios nors kitos, kurias D. U. vedinas asmeninių ar savanaudiškų tikslų pakeitė siekdamas suklaidinti nukentėjusiąją, duomenų byloje nėra. D. U. parodymus patvirtina nuteistasis.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nusprendė 2 girnapuses, esančias policijos įstaigoje, grąžinti jų savininkei – nukentėjusiajai B. C., todėl šioje dalyje keisti nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, kolegija nemato pagrindo.

Nukentėjusioji skunde teigia, kad girnapusės buvo vertos 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teisme ji paaiškino, jog tyrimo metu ne ji pati įvertino pagrobtą turtą, girnapusių vertę užrašė tyrėjai. Tačiau, kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji kelis kartus tyrimo metu, skirtingu laiku nurodė tą pačią jos pagrobtų girnapusių vertę, t.y. 500 litų (1, 9, 11 b.l.). Šiuos savo parodymus ji patvirtino savo parašu, kas reiškia, jog jie yra teisingi. 2013-01-10 surašytame prašyme pripažinti ją civiline ieškove nukentėjusioji prašymo pradžioje nurodė girnapusių bendrą vertę 500, o po to – jas įvertino 1000 Lt ir paprašė būtent tokią sumą priteisti jai žalai atlyginti (110 b.l.). Tai, kad tyrimo eigoje pagrobto turto vertė yra pakeičiama dvigubai, išsamiau nemotyvuojant ir niekuo realiai nepagrindžiant savo reikalavimo, t.y. nepateikiant jokių įrodymų, kiek iš tikro galėjo būti vertos pagrobtos dvi girnapusės, rodo pakankamai nenuoseklią nukentėjusiosios poziciją. Kolegijos manymu, tyrimo metu nurodyta girnapusių vertė (500 Lt), įvertinus tai, kad paskutiniu metu jos nebuvo naudojamos pagal paskirtį ir vargu ar tai bus daroma ateityje, yra reali ir protinga. Įvertinti, kiek jos yra brangios kaip tėvų ar gyvenimo sodyboje prisiminimas, nėra jokių galimybių bei svertų – tokio įvertinimo ribos gali būti labai plačios. Todėl kolegija pripažįsta, kad pirminė nukentėjusiosios nurodyta pagrobtų girnapusių vertė (500 Lt) buvo teisinga, jos neginčijo ir nuteistasis.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas grąžino nukentėjusiajai pagrobtas girnapuses ir dar priteisė jai 500 Lt turtinei žalai atlyginti. Išsamesnių savo tokio sprendimo motyvų teismas nenurodė. Kolegijos nuomone, taip teismas neteisingai išsprendė žalos atlyginimo klausimą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nustatęs, kad nukentėjusiam asmeniui nusikalstama veika padaryta žala nebuvo atlyginta ir asmuo yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl jos atlyginimo, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priteisia šiam asmeniui iš kaltininko jo pareikštą civilinį ieškinį (visiškai arba iš dalies). Tais atvejais, kai žala nukentėjusiajam atlyginama (jam sumokama atitinkama pinigų suma, surandami pagrobti daiktai ir jie grąžinami nukentėjusiam asmeniui ar pan.), civilinis ieškinys iš kaltininko paprastai nepriteisiamas. Šiuo atveju teismas, nusprendęs grąžinti nukentėjusiajai iš jos pagrobtas girnapuses, jos civilinį ieškinį turėjo atmesti, nes dėl likusio iš namo pagrobto nukentėjusiosios turto vagystės nuteistasis nebuvo kaltinamas, ikiteisminis tyrimas dėl to yra atskirtas ir kaltų asmenų paieška vyksta toliau. Todėl nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teismas

N UTARĖ:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. C. 1000 litų civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.