- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 2S-2220-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04257-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- D. T., E. S.
- Atsakovas
- N. P.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. T., atstovaujamos įstatyminės atstovės, ieškovės E. S., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovių D. T. ir E. S. ieškinį atsakovei N. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės D. T. ir E. S. 2018 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. patikslino, ir prašė įpareigoti atsakovę N. P. perduoti D. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus; nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, paskiriant D. T. naudotis 16,53 kv.m. ploto kambariu (buto plane pažymėtas indeksu 15-4) bei garažu, atsakovei N. P. paskiriant naudotis 22,62 kv.m. dydžio (buto plane pažymėtas indeksu 15-8), 14,14 kv.m. dydžio (buto plane pažymėtas indeksu 15-3) kambariais, 5,77 kv.m. dydžio ((buto plane pažymėtas indeksu 15-9) balkonu bei buto priklausiniu – rūsiu; nustatyti, jog bendro naudojimosi patalpomis, t.y. 11,68 kv.m. ploto virtuve (buto plane pažymėtas indeksu 15-07), 13,55 kv.m. koridoriumi (buto plane pažymėtas indeksu 15-1), 1,60 kv.m. tualetu (buto plane pažymėtas indeksu 15-6), 5,20 kv.m. vonios kambariu (buto plane pažymėtas indeksu 15-5) bei 2,33 ploto sandėliuku (buto plane pažymėtas indeksu 15-2) bendrasavininkės D. T. ir N. P. naudojasi bendrai; iškeldinti atsakovę N. P. iš ieškovei prašomų priskirti patalpų, įkeldinti ieškovę ir įstatyminę atstovę į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą ir priskirtas patalpas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovei D. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį jai padovanojo tėtis. Kita buto dalis priklauso atsakovei - ieškovės tėvo buvusiai sutuoktinei.Atsakovė teismui pateikė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5968-1044/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ir E. S., ieškinį atsakovei N. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-5968-1044/2018 (proceso Nr. 2-39-3-00903-2018-2).Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5968-1044/2018 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams D. T. ir V. T., kuriame be kitų reikalavimų yra pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią D. T. įgijo nuosavybės teisę į dalį buto ir garažo, bei taikyti restituciją šį turtą grąžinant V. T..Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla e2-5968-1044/2018 ir joje priimtas sprendimas turi reikšmę nagrinėjamai bylai, nes joje ginčijamos D. T. nuosavybės teisės į butą ir garažą, kuriomis grindžiami šioje byloje reiškiami reikalavimai, t.y. neišsprendus kilusio ginčo dėl D. T. nuosavybės į buto ir garažo dalį, negalima nagrinėti šios bylos. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia vien tik aplinkybėmis, jog D. T. neteisėtai įgijo nuosavybę, todėl šioje byloje D. T. nuosavybės įgijimo į buto ir garažo dalį teisėtumas yra reikšmingas ir šiai bylai nagrinėjant šalių ginčą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išsprendė bylos sustabdymo klausimą. Civilinėje byloje, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama civilinė byla, ginčijama tik dalis ieškovės nuosavybės, prašoma V. T. grąžinti tik 15/100 nekilnojamojo turto dalį, taigi ieškovės dalis nekilnojamame turte reikšmingai nesumažės. Laiko, kad net ir tenkinus ieškinį dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo, ieškovė vis tiek turėtų teisę naudotis vienu iš bute esančių kambarių, t.y. galėtų ir toliau palaikyti savo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią civilinę bylą.CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2012-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012 ir kt.). Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2001). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Nagrinėjamu atveju šioje byloje pareikštas D. T. ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu (butu), esančiu (duomenys neskelbtini), bei garažu, esančiu tuo pačiu adresu, nustatymo,. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys nurodyto turto, įgyto 2017-04-05 dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu civilinėje byloje, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, ginčijama dovanojimo sutartis, kurios pagrindu buvo įgyta nuosavybė, prašoma taikyti restituciją – grąžinti atsakovui V. T. 15/100 dalį nekilnojamojo turto. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad, kaip teigia apeliantė, ieškovei bet kuriuo atveju priklausys dalis nurodyto turto, bet nagrinėjamoje byloje yra reikšminga, kokia konkrečiai turto dalis galutinai nuosavybės teise priklausys ieškovei.Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi ieškovei nuosavybės teise priklausančios dalies nustatymas yra reikšmingas klausimas nagrinėjamoje byloje, nes nuo to, kokia idealioji dalis priklauso ieškovei, gali priklausyti ieškinio reikalavimas – kokia konkrečia dalimi bus prašoma naudotis ieškovei priklausančiu turtu.Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp civilinių bylų Nr. e2-9644-960/2018 (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) ir Nr. e2-5968-1044/2018 (tarp kitų reikalavimų - dovanojimo sutarties nuginčijimo) yra akivaizdus prejudicinis ryšys, nes kitoje (Nr. e2-5968-1044/2018) byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir/ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomą civilinės bylos sustabdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.