Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edzaras“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edzaras“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl turtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 708 Eur žyminį mokestį už ieškinio turtinį reikalavimą dėl 32 209 Eur palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-715/2017 priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovę Z. V. pripažino kalta pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir tenkindamas civilinį ieškinį priteisė ieškovei UAB „Edzaras“ 120 531,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 021,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275- 519/2017, atmetė ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus. 2018 m. balandžio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-628/2018 priėmė nutartį, kuria pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 116 908,16 Eur. Nuosprendžiu atsakovė nuteista už apgaulingą UAB „Edzaras“ buhalterinės apskaitos tvarkymą; už tai, kad klastodama dokumentus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės UAB „Edzaras“ turtą; sukčiavo apgaule įgydama didelės vertės UAB „Edzaras“ turtą. Atitinkamai dėl šių atsakovės padarytų nusikalstamų veikų buvo iš dalies patenkintas ieškovės civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodytas nusikalstamas veikas atsakovė padarė laikotarpiu nuo 2001-01-03 iki 2008-11-19. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės: kompensacines palūkanas už Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-06-15 nuosprendžio nevykdymą: 5 proc. nuo 116 908,16 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017-11-06 iki 2018-03-19 (už 135 dienas), kurios sudaro 2 162 Eur; 5 proc. nuo 100 878,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018-03-20 iki šio pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo pateikimo teismui dienos (2018-05-15) (už 57 dienas), kurios sudaro 788 Eur; 5 proc. nuo šio pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018-05-15) iki nuosprendžio visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės 29 259 Eur kompensacinių palūkanų už neteisėtą naudojimąsi iš ieškovės pasisavinta 116 908,16 Eur suma už 5 metų laikotarpį; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

9. LR CPK 83 str. 1 d. 4 p. numato, jog bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Šia proceso teisės norma siekiama neapmokestinti nagrinėjamų reikalavimų, kuriuos reiškia asmenys, galėję savo procesines teises įgyvendinti baudžiamojo proceso tvarka, kur žyminis mokestis nemokamas. Be to, valstybė suinteresuota, kad nuo nusikalstamų veiksmų nukentėję asmenys galėtų nevaržomai iš tokias neteisėtas veikas padariusio asmens (padariusių asmenų) reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 256-236/2015).

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio paminėtu pagrindu, nepakanka vien ieškinyje pareikštos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusi teismo nuosprendį, kuriuo būtu nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2224/2011; 2012-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 597/2012). Taigi ieškovo atleidimas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo priklauso nuo to, ar baudžiamoji byla išnagrinėta, jei taip, tai koks šios baudžiamosios bylos rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-196/2017).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškinio trūkumus netinkamai vadovavosi teismų praktika remdamasis 2015 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-581/2015 ir 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-501-222/2015, kadangi šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo bylose buvo konstatuota, kad ieškovas reikalavo atlyginti delspinigius ir procesines palūkanas, kurios kilo iš veikos, kuri nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, todėl sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą teismui nekilo pareiga nustatinėti žalą, kuri nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai ir jų negalima suabsoliutinti kaip teisės šaltinių; kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar išaiškinimas kitoje byloje traktuotinas kaip precedentas ir taikytinas nagrinėjamoje byloje, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką, į tai, ar jis atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210 str., 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, nes civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 6.245 str. 1, 4 d.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl sutartinių palūkanų mokėjimo, bet dėl įstatymo pagrindu nustatytų palūkanų, tai yra pagal CK 6. 240 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas 5 procentų palūkanų dydis laikytinas minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (CK 6.240 str. 1 d.).

13. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir konstatuota, jog turtinė žala ieškovei buvo padaryta būtent atsakovės nusikalstamais veiksmais, taigi ir prievolė mokėti palūkanas ieškovei yra būtent atsakovės nusikalstamų veiksmų pasekmė. Akivaizdu, jog prievolė mokėti palūkanas yra išvestinė ir neatskiriamai susijusi su reikalavimu atlyginti turtinę žalą, tai yra su reikalavimu grąžinti neteisėtai pasisavintus pinigus, todėl atsakovės pareiga mokėti ieškovei palūkanas neabejotinai yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės padaryta nusikalstama veika. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas patenka į LR CPK 83 str. 1 d. 4 p. ir atitinkamai ieškovė turi būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad apeliantės UAB „Edzaras“ atskirasis skundas pagrįstas, skundžiama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Edzaras“ atskirąjį skundą tenkinti.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.