- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- A5.-2374-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01834-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. S., jo atstovui advokatui G. G., vertėjui A. S.,
dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovui K. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Armėnijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d., 9 val. 50 min. iki 2020 m. vasario 11 d., 9 val. 00 min., VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams K. Š. ir R. B. atlikus planinį patikrinimą statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., rasti keturi darbuotojai, atliekantys mūrijimo darbus (mūrininkai). Darbuotojai vilkėjo ryškiai geltonus darbinius drabužius, kitas asmenines apsaugos priemones - darbinę avalynę, apsauginius šalmus. Statybvietėje rastas (duomenys neskelbtini) darbų vadovas R. U., kuris nurodė, kad mūrininkai yra Ukrainos piliečiai, dirbantys (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) turi subrangos sutartį dėl mūro darbų atlikimo. Ukrainos piliečiai nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Rašytiniuose paaiškinimuose darbų vadovas R. U. paaiškino, kad darbuotojus iš Ukrainos į statybos objektą atvežė (duomenys neskelbtini) direktorius H. S.. Darbuotojai pateikė asmeninius dokumentus, jų tapatybės nustatytos pagal pateiktus Ukrainos piliečių pasus: J. L., gim., M. L., gim., O. P., gim., A. R., gim.. Darbuotojai paaiškino, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-20 (dirbo ir kitoje statybvietėje) dienos, darbo sutarčių nepasirašė, į darbo vietą statybvietėje atvežė direktorius H. S., dėl užmokesčio tarėsi su juo, kad sumokės po 55 eurų už 1 kub. m. mūro, darbo įrankius davė įmonė (duomenys neskelbtini). Dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val. Apie dirbančius darbuotojus nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais H. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. S. prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 4 asmenys dirbo jo įmonės – (duomenys neskelbtini) statybos objekte Ringauduose vieną dieną, 2020-02-07 jiems buvo išduoti darbo įrankiai ir drabužiai, kad jie padirbtų, nes norėjo pažiūrėti, ar jie sugebės dirbti mūrininko darbą. Buvo sutarta dėl atlyginimo – 55 eurai už 1 kubinį metrą mūro. Jie dirbo 2020-02-08 ir tuo metu atvyko darbo inspekcijos tikrintojai. Skiriant nuobaudą prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį – turi daug skolų, turtas areštuotas, neturi pinigų, ir skirti mažesnę nei ANK 95 straipsnio1 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą.
Institucijos atstovas K. Š. parodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Neprieštarauja, kad jam būtų skirta mažesnė, nei minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir H. S. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 1-2), patikrinimo aktas (b. l. 8), nurodymas atvykti į Darbo inspekciją (b. l. 10), Ukrainos piliečių A. R., J. L., N. L., A. P. paaiškinimai (b. l. 19-22), G. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., dirbo keturi darbuotojai iš Ukrainos, neįdarbino, nes norėjo pažiūrėti jų darbų kokybę, nuo 2020-02-10 pateikęs Sodrai dokumentus dėl jų įdarbinimo (b. l. 27), Sodros informacija apie darbuotojus (duomenys neskelbtini) (b. l. 30), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, kad G. S. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 32-39), Kauno apylinkės teismo sprendimas (b. l. 59-65), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 66), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. G. S. darbuotojų - Ukrainos piliečių: A. R., J. L., N. L., A. P. atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą bei pasirašius su jais darbo sutartis.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido dirbti nelegaliai A. R., J. L., N. L., A. P. įmonės naudai, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimą, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo G. S. atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas neužtikrino, kad visi jo naudai dirbantys darbuotojai, dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, 43 straipsnio reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą ir gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – G. S., atlikusio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, naudai asmenys nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – jis administracine tvarka už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą nebaustas, sunkią materialinę padėtį – turi skolų, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti G. S. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 20123670711.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.