- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-685-440/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00701-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Odos gaminiai“, Ko
- Kategorijos
- 3.1.10.1Procesinių terminų samprata, jų teisinė reikšmė ir rūšys
- 3.1.10.4Procesinių terminų praleidimo teisiniai padariniai
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1789-1031/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Odos gaminiai“ ir Ko dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą teisėtumo.Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Odos gaminiai“ ir Ko bei priteisė iš ieškovės atsakovei pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas dėl žodinio proceso tvarka priimtos nutarties gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o rašytinio proceso tvarka priimta nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos. Įstatymas procesinio termino eigos pradžią sieja su skundžiamos nutarties procesine forma, o ne šalies dalyvavimu teismo posėdyje.Teismas pažymėjo, kad skundžiama nutartis priimta ir paskelbta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2017 m. birželio 1 d., todėl CPK 335 straipsnyje numatyto termino eiga prasidėjo rytojaus dieną nuo 0 val. 00 min., t. y. 2017 m. birželio 2 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis), o paskutinioji (septintoji) termino diena yra 2017 m. birželio 8 d. Taigi skundas galėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio 8 d. 24 val. 00 min. (CPK 74 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju skundas parengtas 2017 m. birželio 9 d., į Lietuvos elektroninių paslaugų portalo sistemą įkeltas ir elektroniniu parašu pasirašytas 2017 m. birželio 9 d. 15 val. 27 min. 46 sek. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės skundas pateiktas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.Teismas nurodė, kad praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau ieškovė tokio prašymo neteikė ir termino praleidimo priežasčių nenurodė. Teismas privataus intereso gynimo byloje pats tokių aplinkybių nenustato ir praleisto termino savo iniciatyva neatnaujina. Teismas pripažino, kad ieškovė praleido nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, todėl skundo nepriėmė ir jį grąžino ieškovei.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nutartyje nėra nurodyta tiksli jos apskundimo tvarka ir dėl to buvo praleistas terminas skundui paduoti. Pagal Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standarto (toliau – Rekomendacijos) 5.14 punktą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti aiškiai nurodomas jo apskundimo terminas ir tvarka. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad „nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą“, nedetalizuojant momento, nuo kurio skaičiuojamas 7 dienų terminas, t. y. nuo nutarties priėmimo ar nuo gavimo dienos. Teismui konkrečiai nenurodžius apskundimo tvarkos, todėl be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų nebuvo galima nustatyti apskundimo tvarkos. Tokiu būdu buvo ne tik nesivadovauta Rekomendacijomis, bet ir nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ieškovės suinteresuotumas bylos baigtimi nėra išnykęs, todėl ieškovė informavo teismą, kad jos atstovė J. S. bei liudytoja R. A. negalės dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi ir nevilkino bylos, todėl pagrįstai tikėjosi, kad teismas paskirs kitą datą bylos nagrinėjimui. Palikus ieškinį nenagrinėtą, tikėjosi, kad teismas nustatė ilgesnį terminą atskirajam skundui paduoti nei numatyta CPK, nes ieškovės atstovė išvykusi.Nors skundas paduotas praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatytą 7 dienų terminą, ieškovės atstovė teisininkė J. S. po kasmetinių atostogų pradėjo dirbti tik 2017 m. birželio 8 d., todėl ieškovė neturėjo galimybės anksčiau pateikti skundo. Be to, skundas parengtas ir paduotas teismui jau kitą dieną grįžus po atostogų, terminas atskirajam skundui pateikti praleistas labai nežymiai, todėl prašo atstatyti terminą atskirajam skundui paduoti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Odos gaminiai“ ir Ko prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad praleistas terminas skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju ieškovei atstovauja teisininkė, UAB „Šiaulių vandenys“ Teisės skyriaus viršininkė, todėl jai turėjo būti žinomos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės bei jų praleidimo teisinės pasekmės. Ieškovei yra žinomi ne tik kodifikuoti įstatymai, bet ir smulkesni teisės aktai, t. y. Rekomendacijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jai buvo neaiškios CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose numatyti atskirojo skundo padavimo terminai ir tvarka. Jei vis dėlto ieškovei nebuvo aiški nutarties apskundimo tvarka, tai proceso dalyvis, profesionalus teisininkas, suvokdamas procesinių terminų reikšmę, turėjo imtis veiksmų, siekdamas išsiaiškinti apskundimo tvarką. Nesiimdama jokių veiksmų, ieškovė prisiėmė riziką dėl procesinių terminų praleidimo pasekmių. Teismas neturi laisvės nustatyti ilgesnio ar trumpesnio termino paduoti atskirąjį skundą, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad teismas nustatys ilgesnį terminą atskirajam skundui pareikšti, nei numatyta CPK 335 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kas Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą turi būti detalizuojama įstatyme, kuriame, be kita ko, turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008). Taigi viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas (CPK 78 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, konstatavęs, jog skundas paduotas praleidus 1 dieną, kad ieškovė neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantė (ieškovė UAB „Šiaulių vandenys“) terminą atskirajam skundui paduoti yra praleidusi 1 dieną, šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantė. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė terminą praleido, nes skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta tiksli apskundimo tvarka ir tai turėjo įtakos pavėluotam skundo padavimui, todėl prašo atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nežymiai, į ieškovės procesinį elgesį nagrinėjant bylą ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.Pažymėtina, kad asmenys, įgyvendinami teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikdami ieškinius, skundus, turi suvokti, kad šią teisę jie įgyvendinti tik laikydamiesi formalių proceso taisyklių (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Sotiris and Nikos Kouras Attee prieš Graikiją, Nr. 39442/98, par. 20), tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti ar atimti teismo prieinamumo teisės tiek, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Taikomi ribojimai nebus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu jais nebus siekiama teisėto tikslo ar neegzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Sotiris and Nikos Kouras Attee prieš Graikiją, Nr. 39442/98, par. 20). EŽTT savo bylose yra pripažinęs, kad valdžios institucijų elgesys, pavyzdžiui, procesinių dokumentų pateikimo kontekste klerkų padarytos klaidos gali būti laikomas nepagrįstu šios teisės suvaržymu (EŽTT 2000 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Sotiris and Nikos Kouras Attee prieš Graikiją, Nr. 39442/98). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuodamas, kad teismo darbuotojų klaidos, lėmusios netinkamą procesinių teisių įgyvendinimą, negali paneigti asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015). Teismų praktikoje taip pat kritikuojamas pernelyg didelis teismų formalizmas, kuris neužtikrina asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (EŽTT 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prie Turkiją, Nr. 36533/04). Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra tiksliai nurodyta nutarties apskundimo tvarka, kadangi joje nėra nurodyta, nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti 7 dienų terminas paduoti skundą, t. y. nuo priėmimo ar nuo įteikimo. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad ieškovei atstovaujančiai teisininkei turėjo būti žinomas CPK 335 straipsnio 1 dalies turinys, kad žodinio proceso tvarka priimtos nutartys skundžiamos per 7 dienas nuo priėmimo dienos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina įvertinti, kad terminas paduoti skundą praleistas nežymiai (tik 1 dieną), apeliacijos svarbą, šalies procesinį elgesį. Apeliacinio teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar jos atstovė J. S. būtų elgusios nesąžiningai ir piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis, t. y. dar ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovės interesams šioje byloje atstovaus J. S., kiti įmonėje dirbantys teisininkai negali atstovauti įmonei dėl didelės ieškinio sumos (kiti teisininkai gali atstovauti bylose, kuriose ieškinio suma neviršija 500 Eur), ieškinyje taip pat buvo nurodyta, jog byla nebus vedama per advokatą (taigi vien aplinkybė, kad ikiteisminiame tyrime UAB „Šiaulių vandenys“ interesams atstovavo advokatė, savaime nereiškia, kad advokatas atstovaus įmonei ir šioje civilinėje byloje). Be to, 2017 m. kovo 22 d. ir 2017 m. balandžio 26 d. vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose būtent J. S. atstovavo ieškovės interesams. Nors kito teismo posėdžio data buvo suderinta su proceso dalyviais, tačiau likus mėnesiui iki paskirtos teismo posėdžio datos, t. y. dar 2017 m. gegužės 2 d., ieškovės atstovė J. S. informavo teismą, kad dėl kelionės į užsienį negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje (2017 m. gegužės 29 d. išvyksta su dukra į Izraelį ir grįš į Lietuvą tik 2017 m. birželio 5 d.), liudytoja R. A. taip pat negalės dalyvauti 2017 m. birželio 1 d. paskirtame teismo posėdyje, nes tądien jai yra numatytas egzaminas Mykolo Romerio universitete, ir kartu su prašymu pateikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Minėtas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo priimtas dar 2017 m. gegužės 11 d., tačiau šis procesinis klausimas buvo nagrinėjamas tik 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, kuriame prašant atsakovės atstovui ieškinys paliktas nenagrinėtas remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė J. S. iš atostogų sugrįžo į darbą tik 2017 m. birželio 8 d. ir tą pačią dieną teismui padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, o pirmosios instancijos teismui atsisakius jį priimti, skundė šiuos teismo veiksmus, taigi aktyviais veiksmais siekė, kad jos skundas būtų išnagrinėtas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2017 m. birželio 8 d. atskirajame skunde nebuvo suformuotas prašymas dėl termino atnaujinimo, kad bylose dėl skolos priteisimo teismas neprivalo būti aktyvus, t. y. savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti suformuotas šiame skunde, kuriame skundžiamas atsisakymas priimti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nedraudžia pateikti prašymo atnaujinti terminą po to, kai teismas konstatavo termino praleidimo faktą ir tuo pagrindu atsisakė priimti procesinį dokumentą, apeliantė turi teisę prašyti atnaujinti terminą. Nors pagal nutarties priėmimo metu galiojusią CPK 162² straipsnio 1 dalį atostogos paprastai nelaikomos svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, svarbių aplinkybių sąrašas yra vertinamojo pobūdžio ir įstatymų leidėjas suteikė teisę teismui vertinti, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Atsižvelgus į praleisto termino trukmę (terminas praleistas nežymiai, vos 1 dieną), į apeliantės manytina sąžiningą procesinį elgesį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, turint omeny galimas termino neatnaujinimo pasekmes – iš esmės būtų atimta apeliantei galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties. Taigi nežymus termino praleidimas, asmens teisės į apeliaciją svarba ir ne visiškai tikslus nutarties apskundimo tvarkos nurodymas sudaro pakankamą pagrindą apeliantės prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo patenkinti. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas būtų pernelyg formalus, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2365/2011). Esant nurodytoms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis naikintina ir atnaujintinas terminas ieškovės UAB „Šiaulių vandenys“ atskirajam skundui paduoti (CPK 337 straipsnio 3 dalis), atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 315 straipsnis 338 straipsni, 334 straipsnio 2 dalis).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.