Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-20 · Administracinė byla Nr. eI3-730-541/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-20
Bylos Nr.
eI3-730-541/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02376-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-730-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02376-2020-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgėlienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir atsakovė) 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalyje dėl sankcijų taikymo 7 944,45 Eur ir 284,59 Eur sumoms, paramos sumos pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. pateiktą paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sumažinimo 7 944,45 Eur suma ar jos neskyrimo, taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad NMA 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) tenkino pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška), bet tuo pačiu sprendimu pareiškėjui skyrė ir sankcijas, nurodant, kad pagal Paraišką jam skiriama 15 461,26 Eur dydžio galutinė paramos suma. Sprendimu NMA iš esmės priėmė tris skirtingus sprendimus skirtingose ir teisiškai nesusijusiose administracinėse procedūrose, t. y. tenkino pareiškėjo Paraišką 23 405,71 Eur sumai, skyrė sankcijų 7 944,45 Eur sumai, kurios taikomos ir jomis mažinama išmokamos paramos suma, taip pat skyrė 284,59 Eur sankcijų, kurių, kaip galima suprasti, nereikalaujama mokėti iš pareiškėjo, ir šių baudų suma sumažino pagal 2019 m. Paraišką skiriamos paramos sumą; nustatė galutinę paramos pagal Paraišką sumą – 15 461,26 Eur. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nėra nurodomų jokių motyvų nei dėl galutinės paramos sumos, nei dėl paskirtų sankcijų paskaičiavimo ir pagrindimo, teigia, kad motyvai nėra aiškus ir iš administravimo procedūrai taikomų teisės aktų, nes priklauso nuo NMA nustatytų faktinių aplinkybių, kurių nustatyme pareiškėjas nedalyvavo, todėl jos nėra jam žinomos.

Pasak pareiškėjo, NMA pripažįsta, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų dalyje dėl motyvų pateikimo, taip pat kad pareiškėjas gali tinkamai realizuoti savo teisę skųsti tokį sprendimą tik gavęs jį motyvuotą, bet tų motyvų nepateikia. Taip pat pažymi, kad nors NMA sprendimais nustatoma galutinė paramos suma, tačiau ir nustatyta mokėtina suma nemokama paramos gavėjui tol, kol jis nesutinka su visu NMA sprendimu, t. y. ir sankcijomis. Teigia, kad tokiu būdu NMA naudoja ir finansines priemones priversti paramos gavėją neskųsti jos sprendimų dėl paramos sumos skyrimo. NMA sprendimus dėl pareiškėjo Paraiškos priiminėja nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, visuose juose nurodomos skirtingos sumos tiek galutinės paramos, tiek sankcijų, pagal visus juos pareiškėjui turi būti išmokama parama, tačiau pareiškėjas iki šiol nėra gavęs jokių piniginių išmokų iš NMA. Tad NMA dirbtinai kelias administracines procedūras sujungia į vieną, padaro jas viena nuo kitos priklausomas vien tam, kad apsunkintų paramos gavėjo galimybes gauti paramą, jeigu jie nesutinka su NMA sprendimais bent iš dalies.

Pažymi, kad NMA jau buvo priėmusi du tokius pačius nemotyvuotus ir su skirtingais skaičiais sprendimus dėl pareiškėjo Paraiškos. Kiekvieną kartą NMA pripažindavo kiekvieną savo sprendimo neatitikimą įstatymui ir teigdavo, kad motyvuotą sprendimą dėl Paraiškos galės priimti tik pasibaigus ginčų nagrinėjimo procesui, tačiau kiekvieną kartą tokiam ginčui nepasibaigus priimdavo naują nemotyvuotą sprendimą ir motyvų pareiškėjui nepateikė iki šiol. Nurodo, kad motyvų trūkumą NMA sprendimuose aiškina tuo, kad iš tikrųjų pareiškėjo gauti dokumentai yra tik išrašai iš tikrojo, neva su motyvais esančio, sprendimo. NMA išrašu laiko ne dalies jau priimto motyvuoto sprendimo pateikimą, o galimybę priimti sprendimą be motyvų, motyvus surašant ir pateikiant pagal būtinumą, t. y. jau po individualaus administracinio akto priėmimo ir jeigu toks poreikis yra. Nurodo, kad kadangi VAAT 2020 m. birželio 25 d. sprendimu konstatavo, kad administraciniai teismai gali tik panaikinti neteisėtai priimtą sprendimą, bet ne spręsti dėl pareiškėjo teisės iš esmės, todėl kiekvieną kartą panaikinus NMA sprendimą, klausimo sprendimas grąžinamas jai spręsti, o jį kiekvieną kartą priima sprendimą, kuris yra neteisėtas dėl tos pačios priežasties – yra be motyvų ir pažeidžia VAĮ 8 straipsnį.

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo atstovas 2020 m. liepos 2 d. raštu kreipėsi į NMA dėl sprendimų motyvų pateikimo, nes tokia galimybė yra numatyta pačiame Sprendime, bet atsakymo negavo. Įvertinus įstatymuose nustatyta vieno mėnesio terminą skundą teismui paduoti, pareiškėjas neturi galimybės ilgiau laukti informacijos pateikimo. Teigia, kad 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo iš NMA laišką, kuriame buvo nurodyta, kad 2020 m. birželio 20 d. NMA elektroniniu paštu pareiškėjui išsiuntė 2020 m. birželio 15 d. Sprendimo išrašą, o ne Sprendimą, todėl jis be motyvų, o motyvai pareiškėjui bus pateikti po VAAT 2020 m. birželio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas pažymi, kad geriausiu atveju motyvus gaus po 2020 m. liepos 25 d., kai bus pasibaigęs NMA 2020 m. birželio 15 d. sprendimo apskundimo terminas. Taip pat nurodo, kad NMA laiške buvo tvirtinama, kad pareiškėjas galės skųsti NMA Sprendimą po jo motyvų gavimo, tai, kad apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo motyvų, o ne nuo paties sprendimo pateikimo momento, neatitinka teisinio reguliavimo, teismų ir ginčus nagrinėjančių institucijų praktikos dėl tokių terminų taikymo, skaičiavimo pradžios ir NMA Sprendime pateiktos informacijos.

Nurodo, kad išdėstytos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas skundžiamoje dalyje neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, yra nemotyvuotas, iš jo nėra galimybės suprasti pareiškėjui pritaikytų sankcijų, paramos mažinimo ar neskyrimo pagrįstumo, tačiau pareiškėjas neginčija jam skirtos paramos pagal Paraišką sumos. Teigia, kad mokėtinos paramos sumos nėra pagrindo mažinti kokiais nors įsipareigojimais NMA, nes jų nėra. Pareiškėjas su NMA paskaičiuotomis sankcijos nėra sutikęs ir su jomis nesutinka, kad jo Paraiška ar koks nors jos vykdymas pažeidė kokį nors teisės aktų reikalavimą, tuo labiau taip, kad būtų pagrindas neskirti jam paramos (jos dalies), taikyti sankcijas ir jų suma mažinti išmokamos paramos sumas.

Sprendimas, pasak pareiškėjo, neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsniuose įtvirtintų principų ir reikalavimų, pažeidžia įstatymų viršenybės, išsamumo, objektyvumo ir skaidrumo principus, iš jo nėra aišku nei kokiomis aplinkybės vadovaujantis jis priimtas skundžiamoje dayje, ar jis yra nešališkas ir objektyvus. NMA veikla, priimant Sprendimą, vertintina kaip nevieša ir neskaidri, todėl yra neteisėta. Ji savo pareigą priimti motyvuotą individualų administracinį aktą sieja tik su atskiru suinteresuoto asmens prašymu, nors įstatymo įsipareigojimas motyvuoti individualius administracinius aktus yra besąlyginis, pagal jį viešojo administravimo subjektas motyvuotą sprendimą turi priimti be jokio papildomo raginimo ar prašymo. Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisę ginti savo teises teisme ar ikiteisminėse institucijose, jis neturi galimybės tinkamai ir išsamiai suformuluoti savo skundo, ginčytis dėl klausimo iš esmės, o NMA elgesys rodo, kad ji piktnaudžiauja savo administraciniais įgaliojimais, vilkina administracinių sprendimų priėmimą ir savo resursus naudoja ne gerai administracinių aktų priėmimo praktikai, bet tam, kad veiktų prieš privačius asmenis, dirbtinai sudarant jiems kliūtis ginti savo teises.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 11 d. taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė ir rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas pažymi, kad skundu yra ginčijamas ne visas atsakovės 2020 m. birželio 15 d. Sprendimas, o tik dalis, kuria buvo skirtos sankcijos. Dėl šių aplinkybių atsiliepimo į skundą argumentai, kad skirtinos paramos suma dar turi būti tikslinima pagal neatskleistas aplinkybes, neturi teisinio ir faktinio pagrindo, o teiginiai, kad atsakovė sutinka, kad būtų panaikintas visas Sprendimas, vertintinas kaip teiginys, kad atsakovė sutinka su pareiškėjo skundo dalimi, kuria prašoma panaikinti Sprendimo dalį, kuria buvo skirtos sankcijos. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad Paraiškos vertinimo metu nustatyti pažeidimai bus išsamiai nurodyti sprendime, kurį ji priims po teismo sprendimo, kuriuo bus panaikintas atsakovo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo išrašas bei įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimas administracinėje byloje, tačiau nenurodo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kodėl tokie motyvai negali būti pateikti šiuo metu.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai pažymi, kad atsakovės pozicijos nenuoseklumas yra sąmoningas ir sistemingai, nesąžiningai ir neteisėtai praktikuojamas atsakovės vykdymoje viešojo administravimo veikloje, o tai turi būti įvertinta ne tik tiesiogiai sprendimu dėl skundo tenkinimo, bet ir pasisakant dėl tos praktikos atskirąją nutartimi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė atsiliepimu į skundą, prisidengdama galimybe pripažinti skundą, tą galimybę naudoja ne ištaistyti savo veiklos klaidas, o pakenkti pareiškėjo interesams, nes siekia teismo sprendimu panaikinti savo pačios sprendimą ir toje dalyje, kurios niekas neginčija ir kuri yra priimta dėl pareiškėjo interesų.

Atsakovė pareiškėjui sudarė įspūdį, kad Sprendimo motyvai parengti, tik reikia formalaus paklausimo dėl jų. Tačiau pateikus tokį paklausimą, atsakovės pozicija keičiasi kardinaliai be pagrįstų motyvų. Pareiškėjo advokatas 2020 m. liepos 2 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos gavimo, tačiu atsakovė 2020 m. liepos 24 d. raštu atsisakė ją pateikti dėl pradėtos administracinės bylos. Šiame rašte atsakovė nurodė, kad NMA nėra kompetetentinga nagrinėti savo priimto Sprendimo teisėtumą, tą gali padaryti NMA Sprendime nurodyti subjektai, nors kitose situacijose nurodė, kad Sprendimas nebuvo priimtas, jis suformuotas dėl neva programinės klaidos. Pasak pareiškėjo, atsakovė pripažino, kad individualus administracinis aktas jau priimtas ir jo negalima keisti, panaikinti, tuo pačiu pridėti tuos argumentus, kurie nebuvo pridėti. Iš kitos pusės atsakovės 2020 m. liepos 24 d. raštu pateikta informacija paneigia jos pačios argumentus, nurodytus Sprendime dėl motyvų gavimo, kad egzistuoja kažkoks kitas „pilnesnis“ sprendimas, kuri galima gauti paprašius, o pateiktas tik jo išrašas. Iš tikrųjų nėra nei sprendimo dėl sankcijų skyrimo motyvų, nei egzistuoja kitas pilnesnis sprendimas. Atsakovė priėmė neteisėtą sprendimą dalyje dėl sankcijų skyrimo ir tik ši dalis turi būti panaikinta teismo sprendimu. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės argumentą, kad Sprendimas yra informacinės sistemos klaida, dėl kurios susiformavo Sprendimo išrašas ir buvo išsiųstas pareiškėjui. Atsakovė iš karto po tariamos klaidos, 2020 m. birželio 15 d., išsiuntė pareiškėjui prie skundo pridėtą 2020 m. birželio 30 d. raštą, kuriame nėra nurodyta, kad įvyko kokia tai klaida, taip pat jog atsakovė imasi veiksmų tai klaidai ištaisyti. Priešingai – rašte nurodyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 20 d. elektroninio paštu Sprendimą išsiuntė pareiškėjui ir paaiškino, kad įsiteisėjus VAAT 2020 m. birželio 25 d. sprendimui pateiks išsamų Sprendimą, kad pareiškėjas susipažinęs su Sprendimu ir nesutikdamas su 2019 m. Paraiškos vertinimu galės apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pačiai atsakovei žinoma, jog išsamių motyvų gavimo laikas neturi įtakos individualaus administracinio akto apskundimo termino skaičiavimui, jo pradžiai, kadangi termino pradžia yra to akto, o ne jo motyvų pateikimo pareiškėjui diena. Taip pat nurodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tariamai klaidai ištaisyti.

Pareiškėjas pažymi, kad tokie atsakovės veiksmai ir elgesys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vertintini nesąžiningais, kaip piktnaudžiavimas teise, nes atsakovė nesiekia spręsti ginčų sąžiningai, ištaisyti jos pačios pripažįstamas klaidas, o imasi veiksmų dar labiau apsunkinti tą klaidų taisymą ir įvelti pareiškėją į naujus ginčus. Tokios aplinkybės yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje numatytas pagrindas pareiškėjui priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo skundo tenkinimo apimties, nes pareiškėjo teisių pažeidimas buvo iš esmės įvykdytas Sprendimo dalimi dėl sankcijų skyrimo, šis pažeidimas pakartotinis, grubus ir akivaizdus, tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovė neginčija ir pripažįsta skundą toje dalyje, bet laiko, kad ir kitos Sprendimo dalys yra neteisėtos.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su pateiktais reikalavimais ir prašo pareiškėjo skundą dalyje dėl NMA įpareigojimo išmokėti pareiškėjui visą paramą pagal Paraišką atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su NMA Sprendimo išrašu, nes jis yra nemotyvuotas ir iš jo nėra galimybės spręsti kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių taikomos sankcijos, kodėl sankcijų pagrindu sumažinta mokėtina suma, pareiškėjo manymu, toks Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, todėl turi būti naikintinas. Atsakovė nurodo, kad šioje dalyje sutinka su pareiškėjo skundu ir sutinka, kad NMA Sprendimas išrašas būtų panaikintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NMA pareiškėjui išmokėti visą paramą pagal Paraišką. Atsakovė nurodo, kad šioje dalyje nesutinka su pareiškėjo skundu, nes Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kurie turėjo įtakos mokėtinos sumos ir sankcijų apskaičiavimui pagal Paraišką bei kurie bus išsamiai nurodyti Sprendime, priimtame po NMA Sprendimo išrašo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo dalies, kuriuo pareiškėjui skirta 7 944,45 Eur sankcija, kuria mažinama išmokamos paramos suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 27 d. NMA pateikė Paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus.

2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu NMA informavo pareiškėją, kad jo Paraiška baigta vertinti. 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas pateikė skundą „Dėl duomenų nepateikimo ir paramos neišmokėjimo“ (reg. Nr. BR7-194), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. NMA sprendimo išrašą gavo, tačiau nesupranta, kodėl jam išmokėta mažesnė faktinė paramos suma, negu nurodyta sprendime, prašė pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį išsamų sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo išrašu, 2020 m. sausio 3 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisijai.

Po 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo išrašo priėmimo, NMA buvo gauti duomenys apie pareiškėjo ekologinės produkcijos realizaciją, todėl keitėsi 2019 m. Paraiškos duomenys ir susiformavo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų išrašas“, kuris pareiškėjui išsiųstas nebuvo, tačiau liko prie NMA informaciniame portale esančios Paraiškos duomenų.

NMA 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į skundą“ informavo pareiškėją, kad išsamų sprendimą pateiks po Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo priėmimo.

Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino NMA 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo išrašą kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu, pateikė skundą VAAT.

VAAT 2020 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2311-331/2020 tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino NMA 2020 m. sausio 7 d. sprendimo išrašą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VAAT sprendimu Nr. eI3-2311-331/2020, 2020 m. liepos 13 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

2020 m. birželio 15 d. NMA priėmė sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašą.

Pareiškėjas nesutinka su NMA Sprendimu ir teigia, kad jis nėra motyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės <...> turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr. pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013).

Bylos medžiaga patvirtinta, kad priimdama 2020 m. birželio 15 d. sprendimą, Agentūra veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Pabrėžtina, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756?422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Ginčui aktualiu laikotarpiu VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, pranešant apie individualų administracinį aktą, priimtą naudojant valstybės informacines sistemas, vietoj individualaus administracinio teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas, matyti, jog individualaus administracinio akto išrašo išsiuntimas suinteresuotam asmeniui įmanomas tik tuo atveju, kai toks individualus administracinis aktas, atitinkantis visus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus yra priimtas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad jį priimant ir jį išsiunčiant pareiškėjui, Agentūroje išsamus sprendimas priimtas nebuvo. Tai patvirtinta Sprendime nurodyta informacija, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkanti VAĮ nuostatas, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą. Apskundimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo išrašo gavimo dienos ir nuo išsamaus sprendimo gavimo iš naujo nepradedamas skaičiuoti.

Individualaus administracinio akto išrašas turi būti įformintas laikantis dokumento išrašo įforminimo tvarkos, įtvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių, kuriuose nustatyta, kad specialios žymos rekvizito vietoje paryškintomis raidėmis nurodomas žodis „Išrašas“ (90.1 punktas); iš dokumento pateikiama dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, reikiama dokumento teksto dalis ir parašo rekvizito dalys (be parašo) (90.2 punktas); kai reikia patvirtinti dokumento išrašo tikrumą, dokumento išraše nurodoma tikrumo žyma, jei dokumento išraše nėra nurodoma tikrumo žyma, po parašo rekvizitu dedamas įgaliojimus turinčio įstaigos struktūrinio padalinio arba įstaigos antspaudas, o jei struktūrinio padalinio ar įstaigos antspaudo nėra, po parašo rekvizitu rašomas dokumento išrašą parengusios įstaigos pavadinimas (gali būti sutrumpintas) ir žodis „Išrašas“ arba dedamas atitinkamas spaudas (91 punktas). Įvertinus skundžiamo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo turinį paminėto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Sprendimas nebuvo išsamaus sprendimo išrašas ir tai patvirtina ne tik aplinkybė, jog tuo metu, kai 2020 m. birželio 15 d. sprendimas buvo priimtas ir išsiųstas pareiškėjui, joks išsamus sprendimas priimtas nebuvo, tačiau ir tai, kad ginčijamas sprendimas nebuvo įformintas kaip dokumento išrašas. Ginčijamo sprendimo išraše tik formaliai nurodyti išmokų ir sankcijų pavadinimai, išvardinti teisės aktų pavadinimai bei pateikta kita bendro pobūdžio informacija, tačiau nėra pateikiami argumentai ir aplinkybės, kuriais vadovaujantis Agentūra pareiškėjui skyrė tik tokio dydžio galutinę paramos sumą ir kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu pritaikė nurodytas sankcijas. Agentūra teismui pateiktame atsiliepime sutiko su tuo, kad 2020 m. birželio 15 d. ginčijamas išrašas yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

Teismas taip pat pažymi, jog ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

VAĮ (redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 27 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, jog jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Ši nuostata neleidžia viešojo administravimo institucijai nagrinėti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, kai tuo pačiu klausimu yra nagrinėjama byla teisme. Tokiu reguliavimu turėtų būti užtikrinama, kad tuo pačiu klausimu negali būti priimti skirtingi sprendimai, t. y. negali būti priimtas administracinis sprendimas, kai analogišku klausimu yra nagrinėjama byla teisme ir teismas gali priimti kitokį sprendimą ir skirtingai įvertinti tuos pačius administracinius teisinius santykius. Priešingai aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalį galimybė apskųsti administracinį sprendimą teismui neturėtų praktinės reikšmės, jeigu institucija galėtų spręsti klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo nepriklausomai nuo to, kad kitu analogišku atveju teismo galutinis vertinimas dėl administracinių teisinių santykių dar nėra priimtas (žr. LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-405-602/2021).

Teismas pažymi, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, nustatanti, jog administracinė procedūra nutraukiama, jei skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, galioja nuo 2017 m. kovo 31 d. Iki nurodytos datos tokią situaciją reglamentavo VAĮ 23 straipsnio 4 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Aiškinant šią nuostatą LVAT yra pažymėjęs, jog ji yra skirta atskirti asmens skundo (prašymo ir pan.) nagrinėjimą neteismine tvarka, kai toks skundas ar prašymas pagal jam suteiktą kompetenciją yra (turi būti) nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto, ir tokio skundo nagrinėjimą teismine tvarka. Aptariamos nuostatos yra (turi būti) taikomos situacijose, kai abu paminėti nagrinėjimai vyksta tuo pačiu laiku ir jų objektas yra tie patys (nurodyti paduotuose ir viešojo administravimo subjektui, ir teismui skunduose ar prašymuose) klausimai. Esant tokioms situacijoms, prioritetinė reikšmė yra suteikiama teisminiam nagrinėjimui. Todėl, sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti ir kompetencijos bei tapatumo prasme identifikuoti abiem nurodytoms institucijoms (viešojo administravimo subjektui ir teismui) paduotuose skunduose ar prašymuose pateiktus klausimus. Tai yra pirmiausia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) keliami ir prašomi nagrinėti klausimai yra to subjekto kompetencija, ar būtent šiems klausimams ištirti yra skirtas jau pradėtas ir tęsiamas teisminis tam tikros situacijos nagrinėjimas (LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-968-14, 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-215-602/2016).

Šiuo atveju akivaizdu, jog skundžiamas Sprendimas (2020 m. birželio 15 d.) priimtas iki procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2311-331/2020 priėmimo (sprendimas priimtas 2020 m. birželio 25 d., apeliacinis skundas pateiktas 2020 m. liepos 13 d.), ginčo objektas ir ginčo dalyviai yra tapatūs, kadangi buvo sprendžiama dėl tos pačios pareiškėjo pateiktos Paraiškos. Matyti, jog atsakovė skundžiamą Sprendimą priėmė vykstant teisminiam nagrinėjimui, kuriam turėjo būti suteiktas prioritetas. Atitinkamai įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą bei LVAT praktiką, konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas taip pat ir aptartu pagrindu.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką analogiškose bylose, atsakovės sutikimą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pripažinus, jog Sprendimas yra ydingas iš esmės, negalima palikti galioti Sprendimo dalies, kurios pareiškėjos neginčija. Atitinkamai konstatuotina, jog pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – atsakovės Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad NMA atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti NMA pareiškėjui išmokėti visą paramą pagal Paraišką. Pažymėtina, kad už Paraiškų administravimą, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą, paramos lėšų išmokėjimą paramos gavėjams, atsakinga Agentūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas savo skunde tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas jo nenagrinės.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą iš atsakovės priteisti 403,65 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 381,15 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, t. y. skundo surašymą ir administracinės bylos vedimą pirmos instancijos teisme. Į bylą yra pateikta 2020 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra ir 2020 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymas, kurie patvirtina, pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas. Į bylą taip pat yra pateiktas žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, pareiškėjo patirtas 381,15 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas.

Kaip minėta, pareiškėjo skundas šiuo atveju tenkintinas iš dalies, kadangi pripažinta, jog Sprendimas yra nepagrįstas iš esmės. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nėra pagrindo mažinti pareiškėjui priteisiamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ypač įvertinus tai, jog pareiškėjo prašomos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisiama 381,15 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nepagrįstą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 403,65 Eur (keturis šimtus tris eurus, 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė