- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-232-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02736-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovui priteisti nuosavybės teise 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai; priteisti atsakovei Lietuvos Respublikai iš ieškovo 2 675 Eur kompensaciją už jam atitekusias buto dalis. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - butas) nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: A. K. - 3/8 dalys, ir Lietuvos Respublikai - 5/8 dalys. Lietuvos Respublikos dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Šalys nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtas butas yra vieno kambario, 20,10 m² bendro ploto, netinkamo padalinti išplanavimo, todėl buto be žalos jo paskirčiai padalinti natūra nėra galimybės. Kadangi butas iš esmės yra nedalus, todėl tikslingiausia ir protingiausia vienam bendraturčiui gauti kompensaciją pinigais, o kitam palikti visą nekilnojamąjį turtą natūra be žalos jo paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodė, kad jis minėtame name turi daugiau nekilnojamojo turto (nuosavybės teise priklauso visi kiti daugiabutyje esantys butai), ketina naudotis daiktu pats ir jo šeimos nariai, tai yra vienintelis būstas, dėjo visas pastangas įsigyti visus name esančius butus (mokėjo buvusių butų savininkų skolas, tvarkė paveldėjimą, paruošė teisinę situaciją, kad valstybė galėtų paveldėti turtą ir t.t.), savo įmonę pasirinko daugiabučio namo administratoriumi, ėmėsi veiksmų avariniam pastatui išsaugoti, todėl pripažintina, kad jo interesas naudotis daiktu yra esminis. VĮ Registrų centro duomenis buto vidutinė rinkos vertė – 4 280 Eur. Todėl atsakovei, proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančias dalis, mokėtina kompensacija – 2 675 Eur. Ieškovo nuomone, toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra teisingas bei protingas tiek atsakovės, tiek jo atžvilgiu bei neprieštarauja CK 4.80 straipsnyje numatytam turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, atidalijimo būdui ir tvarkai, yra priimtiniausias, jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės dalis buto bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, tačiau palyginus su visu gyvenamuoju namu, yra gerokai mažesnė. Lietuvos Respublika (VĮ Turto bankas) administruoja buto dalį paveldėjimo santykių pagrindu. Atsakovė, kaip turto savininkė, niekaip nesusijusi su buto buvimo vietove, butu nesinaudoja ir negali naudotis (pastatas pripažintas avariniu), tikėtina butą parduos aukciono būdu, todėl atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalį disponavimą turtu apima teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei šiame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitu subjektu nuosavybėn galimybė atidalijimo, išmokant valstybei kompensaciją, pagrindu. Įvertinant valstybės turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik viešo aukciono būdu (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis). Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į viešosios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą, perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą, atsakovė negali kitaip nei viešo aukciono būdu, nes turtas priklausantis valstybei gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: atidalino ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis buto ir 5/8 dalis buto nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai priteisė A. K.; priteisė iš A. K. Lietuvos Respublikai 2 675 Eur piniginę kompensaciją; priteisė iš atsakovės ieškovui 60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovui A. K. ir atsakovei Lietuvos Respublikai (valstybei) butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi yra nustatytos ir įregistruotos viešame registre kiekvieno savininko turto dalys, ieškovui priklauso 3/8 buto dalys, atsakovei – 5/8 dalys. Butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, 20,10 m² bendro ploto, gyvenamas plotas 12,06 m², šildymas krosninis, statybos metai 1925, jis yra name, kuris pripažintas avariniu dar 2006 metais. VĮ Registrų centro šio buto 2019 m. gegužės 30 d. išraše yra duomenys, kad buto statybos vertė yra 3 606 Eur, atkuriamoji vertė 1 082 Eur, vidutinė rinkos vertė 4 280 Eur. Ginčo buto savininkai nesutaria dėl buto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovas pirmiausia kreipėsi raštu į atsakovę dėl atidalinimo ir šiai nesutikus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio atsakovė taip pat nepripažįsta.
5. Dėl buto naudojimo teismas pasisakė, kad atsakovė ketina jai priklausančią buto dalį parduoti viešame aukcione, o ieškovas, kuriam priklauso likę septyni to paties namo butai, namą, kuris yra avarinės būklės, administruoja, ketina į jį investuoti lėšas ir avarinę būklę pakeisti į tinkamą naudoti pagal paskirtį, taigi ir ginčo butą naudoti pagal paskirtį. Ginčo butas yra antrame namo aukšte, vieno kambario iš viso 20 m² ploto, gyvenamojo ploto 12 m², todėl teismas vertino, jog jį atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tai yra atidalijus natūra naudoti pagal paskirtį dviem savininkams, galimybės nėra.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės ginčo butui pasibaigimo, o atsakovė siekia savo turto dalį parduoti viešame aukcione. Teismas sprendė, jog valstybė neturi intereso naudotis ginčo buto 5/8 dalimis, o siekia už turtą gauti pajamas. Nors valstybės šio konkretaus buto dalis yra didesnė, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso be ginčo buto dalies kiti septyni butai, esantys tame pačiame name, ieškovui priklausanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ namą administruota, dėl ko teismas padarė išvadą, kad ieškovo interesas naudotis butu yra svarbesnis, todėl bendrą dalinę nuosavybę atidalino bei už valstybei priklausančią buto dalį priteisė kompensaciją pinigais ( CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas sutiko su atsakovės nurodomais motyvais, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau - Įstatymas) nurodyta valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka ir Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta valstybei priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybės būdai, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas turto pardavimas viešo aukciono būdu, kurio tvarka nustatyta šio Įstatymo 21 straipsnyje, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad turtas valstybės kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas ir kitų įstatymų nustatytais būdais.
8. Teismas nurodė, kad Civilinis kodeksas yra įstatymas ir jis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą (CK 4.80 straipsnis) ir nėra išskirta nei viename straipsnyje CK dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kad negalima atidalinti taikant civilinį kodeksą jeigu dalis turto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Teismas nenustatė, kad CK suteikia pirmenybę, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė būtų taikoma kitiems įstatymams tais atvejais, kai dalis bendrosios dalinės nuosavybės priklauso valstybei.
9. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas yra ne dėl turto pardavimo, perleidimo kito subjekto nuosavybėn, o dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio dviem savininkams turto objekto atidalinimo. Tokią teisinę galimybę bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams nustato civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatos ir jomis teismas vadovavosi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo turinio reikalavimus - teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
10.2. Valstybės ir savivaldybių tarto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 1 dalį disponavimą turtu apima teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei šiame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kito subjekto nuosavybėn galimybė atidalijimo, išmokant valstybei kompensaciją, pagrindu.
10.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų - valstybės (savivaldybės) - savitumo ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susėjusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).
10.4. Įvertinant valstybės turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, konstatuotina, kad atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Analogiško teisės normų aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1529-273/2014), tačiau pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose.
10.5. VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik viešo aukciono būdu (Įstatymo 21 straipsnis). Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į viešosios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą, perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą, apeliantas negali kitaip nei viešo aukciono būdu, nes turtas priklausantis valstybei gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Atsiliepimas
11. Ieškovas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškovas sutinka, jog valstybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pagrindu. Tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prievartinio pobūdžio veiksmas, tai nėra sandoris sudaromas laisva valia. Sutinka, kad valstybei laisva valia perleidus nekilnojamąjį turtą ne pagal šio įstatymo numatytą būdą būtų pažeistas viešasis interesas. Tačiau šiuo atveju situacija visiškai kitokia, ieškinio pagrindas yra bendroji dalinė nuosavybė ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisiniame santykyje galimi subjektai tik turto savininkai: valstybė ir ieškovas. Čia negali dalyvauti tretieji asmenys, tai neskirta plačiam subjektų ratui. Minėtas įstatymas konkrečiai nustato, kada turtas gali būti perleistas, tačiau tie konkretūs atvejai nurodyti kai dalykas yra sandoris ar kitas valios veiksmas išreikštas laisva valia (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1-7 punktai). Kitiems atvejams, tokiems kaip šis, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra numatytas įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuris numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas kitais šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais. Taigi yra įstatyminis pagrindas taikyti LR CK 4.80 straipsnį, nes tai yra kitas įstatymų numatytas būdas.
11.2. Apeliantas remiasi kasacinio teismo išaiškinimu dėl valstybės turto specialaus statuso, jo perdavimo, tačiau ši situacija nėra tokia, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų nenumatytos situacijos, nes yra ir kitų įstatymų nustatytų būdų (Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl pripažintina, kad toks atidalijimo būdas yra numatytas įstatymų ir yra teisėtas. Kad toks turto perleidimas, kai vienam bendraturčiui atitenka dalis turto, o kitam išmokama kompensacija pinigais, pažeistų viešąjį interesą, nėra nurodyta jokiam teisės akte. Šaliai gaunant kompensaciją, jai teisingai atlyginama. Šiuo konkrečiu atveju valstybės gautinas kompensacijos dydis paskaičiuotas pagal VĮ Registrų centras nustatytą vertę, kas atitinka kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, todėl šia suma valstybei kompensuojama tinkamai, nepažeidžiant viešojo intereso.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantas klaidingai teigia, kad valstybė gali perleisti tokį turtą tik viešo aukciono būdu. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma yra blanketinė. Blanketinės teisės normos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto teisės normose. Taigi įstatyminis pagrindas taikyti LR CK 4.80 straipsnį yra, nes tai yra kitas įstatymų numatytas būdas.
11.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog sprendimas neatitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Priimtas sprendimas atitinka turinio reikalavimus, yra išsamus, aiškus, motyvuotas, išvados daromos remiantis įrodymais, sprendime aptariame tie klausimai, kurie aktualūs nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, o ieškovo pateikti įrodymai sprendime aptarti ir įvertinti. Be to, apeliantas tik abstrakčiai nurodo, kad trūksta sprendimo argumentavimo, tačiau konkrečiai, kurio klausimo, aptariamo tokio pobūdžio bylose, teismas neišnagrinėjo nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams – ieškovui A. K. - 3/8 buto dalys, Lietuvos Respublikai - 5/8 buto dalys. Šią Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Ginčo butas yra vieno kambario, 20,10 m² bendro ploto, gyvenamas plotas 12,06 m², šildymas krosninis, statybos metai 1925, jis yra name, kuris pripažintas avariniu 2006 metais. Pagal VĮ Registrų centro duomenis šio buto 2019 m. gegužės 30 d. duomenimis statybos vertė yra 3 606 Eur, atkuriamoji vertė 1 082 Eur, vidutinė rinkos vertė 4 280 Eur. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovei priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: ieškovui priteisti nuosavybės teise 5/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai; priteisti atsakovei Lietuvos Respublikai iš ieškovo 2 675 Eur kompensaciją už jam atitekusias buto dalis.
14. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, atidalino ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis buto tokiu būdu – priteisė A. K. valstybės turėtą buto dalį natūra, o Lietuvos Respublikai priteisė iš A. K. 2 675 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusias 5/8 dalis buto, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą – LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymą, nes šis teisės aktas numato, jog valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas privačių asmenų nuosavybėn perleidžiamas tik viešo aukciono būdu (Įstatymo 21 straipsnis), o tokio parduodamo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
15. Šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl galimybės CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir valstybei priklausančias gyvenamąsias patalpas bute, priteisiant ieškovui natūra dalį valstybės turimo turto, valstybei sumokant kompensaciją pagal buto dalies vidutinę rinkos vertę. Šioje byloje apeliantė, atstovaujama VĮ Turto bankas, įrodinėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas privačių asmenų nuosavybėn gali būti perleidžiamas tik viešo aukciono būdu, LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka, valstybės turtas negali būti perduotas ieškovui kitaip, negu nustatyta pirmiau nurodomu imperatyviuoju reguliavimu.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna turto dalį, už ją išmokant buvusiems savininkams kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad nors teisė atidalinti ginčo gyvenamąsias patalpas yra reglamentuota privatinės teisės normų, tačiau šioje byloje vienas iš buto bendrasavininkių yra valstybė. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, valstybės turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama pagal specialiąsias, išimtines teisės normas, kurios taikomos prioritetiškai, kai sprendžiant ginčą konkuruoja šios ir CK įtvirtintos bendrosios daiktinės teisės normos.
17. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog valstybės turto pardavimo bei nuosavybės į jį perleidimo sąlygas ir tvarką reguliuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau šiame sprendime ir VSTVNDĮ). Pagal pirmiau paminėtą įstatymą, pagrindiniai valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, o nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn valstybė perleidžia tik viešo aukciono būdu (Įstatymo 21 straipsnis). Todėl perleidžiant valstybės turtą, bei keičiantis šio turto savininkei, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja minėtas įstatymas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Pagal LR VSTVND įstatymo 9 straipsnio nuostatas matyti, jog šis įstatymas nustato bendrus valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo principus: visuomeninės naudos – valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Įvertinusi komentuojamo įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybės nuosavybės teisė į turtą negali būti pakeista ar perleista CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodomu teisiniu pagrindu. Dėl to yra pagrįsta atsakovės pozicija byloje, jog nagrinėjamu atveju valstybės turto nuosavybės pasikeitimui yra taikomos išimtinai specialios teisės normos, kurios yra imperatyvios ir kuriose nėra nustatytos atidalinimo iš bendrosios nuosavybės sąlygos ir procedūros, šios teisės normos reglamentuoja valstybės nuosavybės perleidimo sąlygas ir mechanizmą (LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas).
18. Teisėjų kolegija šio sprendimo 15, 16 ir 17 pastraipose nurodomų motyvų pagrindu konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto nuosavybės pasikeitimo pagrindus ir tvarką (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, CK 4.80 straipsnio 2 dalis, CPK 330 straipsnis), kas sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą, kuriuo A. K. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai dėl atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Teisėjų kolegija sutinka ir su tais su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atidalindamas ginčo turtą, atidalinamo turto vertę nepagrįstai nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (įregistruota registre vidutine turto rinkos verte). Pagal LR Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams – nutarimo 19 punktas), aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį viešame aukcione, nurodant pradinę bendrą nekilnojamojo turto pardavimo kainą, kuri pirmajame aukcione turi būti nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir jos didinimo intervalą (nutarimo 22 punktas). Tik tokia minėtame poįstatyminiame akte įtvirtinta tvarka nustatoma aukcione parduodamo valstybės turto kaina. Teisėjų kolegija, įvertindama nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei Lietuvos Respublikai priklausanti 5/8 dalis ginčo patalpos galėjo būti perleista tik aukciono būdu ir vertė negalėjo būti nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atmestinas ieškovo reikalavimas dėl 2 675 Eur kompensacijos valstybei priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.