Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. 2014 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. rugsėjo 14 d., 05.30 val., (duomenys neskelbtini). prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. D. ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Už šiuos pažeidimus D. A. nubaustas subendrinta 1013 Eur (3500 litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino D. A. prašymo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, o pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas – nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.Skunde jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė poziciją, kad administracinė nuobauda savo tikslus pasiekia išskirtinėmis, net paties teismo neįvardintomis, aplinkybėmis. Tokia pozicija nepagrįsta ir prieštaraujanti ATPK 20 straipsniui, kuris administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo nemistifikuoja ir nesieja jų su išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai nevertino, ar jis yra nubaustas ir perauklėtas laikytis teisės aktų nuostatų, nors prašyme šios dvejoms aplinkybėms skirtas didelis dėmesys. Skunde pažymi, kad priešingai nei nurodo apylinkės teismas, jam skirta nuobauda nebuvo individualizuota tinkamai. Teigia, jog nutarime buvo nurodyta, kad jis kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau individualizuojant bausmę – tai nebuvo pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Mano, jog ši aplinkybė turėjo būti pripažinta lengvinančia ir turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda, todėl šį klausimą būtų teisėta ir pagrįsta įvertinti sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo.Skunde taip pat nurodo, kad nepagrįsti ir tie pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kuriais pasisakoma dėl ankstesnių jo administracinių pažeidimų, kadangi numatyta, jog asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, jei per metus nepadarė naujo pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Pažymi, jog prašymo pateikimo momentu jis buvo padaręs tik vieną administracinį nusižengimą, t.y. tą, dėl kurio ir yra atimta specialioji teisė. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ir vertino jo padarytą nusižengimą, tačiau tai nėra teisėta, kadangi šiuo atveju nėra sprendžiamas nuobaudos individualizavimo klausimas, o tik ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, kuriam svarbiausia pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į paskirtą nuobaudą, elgesys nuobaudos vykdymo metu, o įvertinus tai – pagrįstas manymas, kad bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Pažeidimo pobūdis taip pat buvo įvertintas nagrinėjant bylą, o ATPK 329 straipsnyje nenurodyta už kokius pažeidimus ši norma netaikoma, todėl pažeidimo pobūdis nagrinėjamu atveju negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti sutrumpinti terminą. Atsiliepimu į D. A. skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. A. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, D. A. prašymo nagrinėjimui pagrįstai taikytis ATPK nuostatos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, D. A. skundas apygardos teisme taip pat nagrinėtinas vadovaujantis ATPK, o ne ANK.ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. A. atitiko formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus – yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko ir nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, tačiau vis tik šių reikalavimų atitikimas – nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, pagal teismų praktiką, ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos niekada netaikytinos formaliai, o būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. ATPK 20 straipsnyje buvo numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. 2014 m. rugsėjo 14 d. 5.30 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovintį kitam asmeniui priklausantį automobilį, kuriam padaryta turtinė žala, bei iš įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijos pareigūnams. Už pažeidimus, juos subendrinus, D. A. buvo paskirta griežtesnės sankcijos (ATPK 130 straipsnio 1 dalies) nuobaudos vidurkis – 3500 litų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 4 metams. Nors apeliaciniame skunde D. A. ir nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino, tačiau pažymėtina, kad pažeidėjas tik prisipažino padaręs pažeidimus, tačiau nenurodė, kad dėl jų nuoširdžiai gailisi, kas yra privaloma norint taikyti ATPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatymo leidėjas už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, sankcijoje numatė itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėždamas tokio pažeidimo sunkumą ir galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai akcentavo jo ankstesnius baustumus, kadangi laikoma, jog jis jau nebaustas. Vis tik atkreiptinas D. A. dėmesys, jog iš bylos duomenų matyti, kad jis ir anksčiau eilę kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų, susijusių su teise vairuoti, padarymą, tame tarpe jis baustas ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, kuris nėra įvykdytas, t.y. bauda nėra sumokėta, kaip nėra sumokėta ir bauda už šį pažeidimą, dėl kurio nagrinėjamas pažeidėjo prašymas. Vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau pažymėtina, jog nutarimo vykdymo procesas užbaigiamas tik išieškojus visą baudą (ATPK 316 straipsnis). Aplinkybės, kad D. A. nemoka jam skirtų nuobaudų, charakterizuoja jį neigiamai, kaip siekiantį išvengti atsakomybės už daromus pažeidimus, ją ignoruodamas, kas nesudaro pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kad jam būtų taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos. Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos D. A. naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, D. A. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas pagrįstai nubaustojo atžvilgiu netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Priimta nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.