Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Automatikos įranga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-822-769/2012 pagal ieškovės UAB „Technolitika“ ieškinį atsakovei UAB „Automatikos įranga“ dėl nuostolių priteisimo ir atsakovės UAB „Automatikos įranga“ priešieškinį ieškovei UAB „Technolitika“ dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo, netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas byloje iškilo dėl subrangos sutarties vykdymo: ieškovė teigia, kad atsakovė neatliko visų darbų, neįvykdė sutarties sąlygų, po darbų priėmimo dėl išjungtos sklendžių ignoravimo funkcijos įvyko ekscesai, o atsakovė teigia, kad darbai buvo atlikti pagal techninę užduotį, kurioje nebuvo parašyta apie sklendžių ignoravimo funkciją; nebuvo susitarimo dėl funkcijos palikimo, pati funkcija nebuvo ištrinta, tik išjungta, neįrodyta, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės darbo broko.

2012-02-24 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ir, įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteisė 10 255,35 Lt, iš abiejų šalių priteisė po 74,39 Lt liudytojo R. G. kelionės išlaidoms kompensuoti, po 72 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, 2009-03-05, 2010-06-28, 2009-08-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis ir 2009-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, grąžino ieškovei 1 615 Lt žyminio mokesčio permoką (t. 5, b. l. 86–93).

2007-05-17 projektas „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimo ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“ buvo pripažintas tinkamu naudoti, per garantinį laikotarpį 2007-05-21 nustatyti trūkumai iki 2007-12-18 nebuvo pašalinti, ir 2008-01-15 susitarimo protokolu atsakovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti nustatytus trūkumus bei papildomai atsiradusius gedimus, tačiau kai kurie trūkumai ir atsiradę gedimai nebuvo pašalinti iki 2008-02-12: atskirose darbo vietose vietinių valdymo skydelių ne iki galo atlikta vizualizacija ir jų valdymo galimybės, 2-vakuumo aparate neteisingai rodo procentinį užpildymą PP3 kameroje, plaunant T63 talpą neįsijungia tirpalų grąžinimo siurblys, I nišoje, atsijungus automatiniam išjungiklių, nėra signalo, parodančio tos vietos gedimą, prie naujai nustatytų gedimų nurodoma, kad vakuumo aparatų 7,5 t ir 11 t centrinėje operatorinėje esančios programos valdymo languose nėra sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos, nors visuose kituose procesų valdymo languose tai yra įdiegta. Užsakovė UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2008-03-13 pranešė ieškovei, kad atsakovės darbuotojai sąmoningai panaikino sklendžių gedimo ignoravimo funkciją iš valdymo programos, tai sudarė pagrindą manyti, jog tai gali sąlygoti kitus gedimus ir pažeisti gamybos proceso sklandumą ir gamyklos darbą. Atsakovės paslaugų buvo atsisakyta ir pasitelkta UAB „Įtampa“, ji 2008-03-14 įsipareigojo pašalinti atsakovės padarytus trūkumus, gedimus (sklendžių gedimo ignoravimo valdymo funkcija), taip pat ieškovė 2008-03-30 kreipėsi į UAB „Komsena“ dėl sklendžių rankinio valdymo programos paprogramės sukūrimo, leidžiančios ignoruoti gedimus, visi trūkumų šalinimo darbai buvo atlikti iki 2008-06-10.

Teismas ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir atsakovės sutartinius įsipareigojimus garantiniu laikotarpiu neatlygintinai likviduoti gedimus, pašalinti įrangos ar darbų trūkumus arba atlyginti rangovui jų šalinimo išlaidas, atlikti garantinį aptarnavimą ir darbų, įrangos trūkumų šalinimą, darbus įsipareigojo užtikrinti 16 230 Lt laidavimu ( sutarties 5.5, 5.9 p), taip pat ieškovės sutartinę teisę pavesti trečiajam asmeniui atsakovės neatliktus darbus ir pataisyti trūkumus atsakovės sąskaita (sutarties 8.1., 9 p.). Papildomai apklausęs liudytojus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad be sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos atsakovės darbai nebūtų priimti, nes ši funkcija yra atlikto gamybos modernizavimo dalis, todėl manė, kad ieškovė UAB „Technolitika“, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus prieš užsakovą ir generalinį rangovą, gavusi iš UAB „Marijampolės pieno konservai“ informaciją, kad atsakovė sąmoningai panaikino (išjungė) sklendžių gedimo ignoravimo funkciją, pagrįstai trūkumų šalinimui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Komsena“, nes tinkamai įvertino naujų gedimų grėsmę ir siekė išvengti pavojaus gamybos proceso sklandumui, gamyklos darbui, vadovaudamasi rangos sutarties sąlygomis. Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus, kad sklendžių gedimo ignoravimo funkcija yra tik atsakovės darbo įrankis, kurį ji bet kada gali pasiimti (pašalinti ar paslėpti sukurtoje ir perduotoje užsakovui programoje), kad funkcija turėjo būti nurodyta Techninėje užduotyje, dėl jos palikimo turėjo būti suderinta raštiškai, papildomai ir atskirai už ją apmokėta ir t. t., nes šalių tarpusavio santykiai ir sutarties vykdymo darbų eiga, bendradarbiavimas susiklostė taip, kad dėl Techninės užduoties „silpnumo“, smulkių visų atliktinų programavimo darbų ir paprogramių kūrimo nenurodymo ieškovės atstovo prašymu atsakovės darbuotojai „draugiškai padarydavo“, nes atsakovė žinojo apie 2006 metais pasirašytą Rangos sutartį ir Techninę užduotį ir apie bendrą užduotį „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimas ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“, o konkrečias užduotis atsakovės darbuotojai „suformuluodavo patys“. Teismas vertino, kad sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos pašalinimas garantiniu laikotarpiu, sukėlęs UAB „Marijampolės pieno konservai“ sklandaus gamybos procesų trikdžius, nepagrįstas ir neteisėtas, o jos atkūrimas buvo skubus ir neatidėliotinas veiksmas, todėl priteisė iš atsakovės už sklendžių ignoravimo funkcijos atkūrimą UAB „Komsena“ sumokėtus 44 792,80 Lt.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 61 079,08 Lt, sumokėtas UAB „Komsena“, nes programų STEP 7 ir WinCC išstudijavimas nepriskirtinas prie atsakovės darbų trūkumų, gedimų garantiniu laikotarpiu šalinimo darbų, taip pat nėra duomenų, kad mastelio pakeitimo būtinybė atsirado dėl atsakovės kaltų veiksmų, jos atliktų darbų broko ar pan., funkcijų klaidos ištaisymas ir funkcijų koregavimas ( pvz., V324 sklendės, miltų tirpinimo talpyklos ir kt.) yra nurodyti 2008-06-10 trūkumų pašalinimo akte, todėl nėra aiškus jų atsiradimo laikas, atsiradimo priežastis ir pan., nepakanka įrodymų teigti, jog visi ieškinyje nurodyti trūkumai, dėl kurių šalinimo ieškovė patyrė nuostolius, atsirado garantiniu laikotarpiu, ir tai atsakovės netinkamo darbo klaidos taisymas (įrenginių funkcijos klaidos taisymas, koregavimas) ir pan.

Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovės prašymą priteisti jai 19 154,19 Lt, sumokėtų ieškovės darbuotojams ir vadovui kaip darbo užmokestį už darbą šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, kelionės į Marijampolę išlaidas, nes ieškovė neįrodė, kad šios išlaidos, patirta žala atsirado papildomai dėl atsakovės darbų trūkumų šalinimo – ieškovę su generaliniu rangovu UAB „Įtampa“ siejo sutartiniai santykiai dėl darbų už daugiau kaip 5 milijonus litų atlikimo UAB „Marijampolės pieno konservai“, ieškovės darbuotojai vyko dirbti į Marijampolę ir jiems buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis.

Tirdamas D. R. autorinės sutarties vykdymą teismas nustatė, kad darbus (tik vakuumo aparato, laktozės įvedimo, plovimo stoties technologinio proceso valdymo programa) atliko ir už juos gautus 25 000 Lt pasidalino trise po lygiai. Teismas nustatė, kad 7,5 t vakuumo aparto programavimo darbai nebuvo atlikti, tik suteikta pagalba ieškovės darbuotojui atlikti derinimo darbus. Apklausęs liudytojus atsakovės darbuotojus teismas nustatė, kad autorinė sutartis buvo sudaryta darbdaviui leidus, darbai pagal 2007-04-25 sutartį buvo atliekami jų pagrindinio darbo, už kurį jie gaudavo darbo užmokestį, darbo metu, todėl padarė išvada, kad atsakovė nesąžiningai pateikė ieškovei 23 623,60 Lt sąskaitą dėl 11 t vakuumo aparato ir vakuumo aparatų plovyklos, laktozės, nes dvigubas mokėjimas už tuos pačius darbus negalimas. Už projekto „Kondensuoto pieno technologinės įrangos atnaujinimo ir proceso valdymo įrangos modernizavimas“ įgyvendinimą buvo atsakinga atsakovė, ieškovės darbuotojui buvo reikalinga pagalba atliekant 7,5 t vakuumo aparato programavimo darbus, ir jo prašymu atsakovės darbuotai atliko vizualizaciją kompiuteryje, pasterizatorių, todėl teismas padarė išvadą, jog 7,5 t vakuumo aparatas buvo baigtas ieškovės ir atsakovės darbuotojų bendromis pastangomis, ir, nesant objektyvių duomenų dėl atskirų darbuotojų atliktų darbų vertės, vakuumo aparato kaina padalijo pusiau bei konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai pateikė ieškovei apmokėjimui 5 675,8 Lt sąskaitos dalį už 7,5 t vakuumo aparatą.

Teismas iš dalies tenkino priešieškinį dėl nepagrįsto įskaitymo, nes Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl ieškovės teisės sulaikyti 10 procentų atsakovei mokėtinos sumos, kol atsakovė neįvykdys numatytų įsipareigojimų, bei susitarusios dėl sutarties kainos mokėjimo stabdymo, jei atsakovė netinkamai atlieka darbus, neištaiso darbo trūkumų ar kitaip nevykdo sutartinių įsipareigojimų; ieškovei buvo suteikta teisė išskaičiuoti dėl netinkamo sutarties vykdymo ar termino pažeidimo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, sumas, reikalingas darbų trūkumams pašalinti bei netesybas (8.2.12, 8.2.13 ir 3.6 p.), todėl ieškovė pagrįstai iš sulaikytos sumos išskaičiavo patirtus nuostolius taisant atsakovės darbo trūkumus. Teismas vadovavosi sutarties laisvės principu ir pažymėjo, kad ieškovė nepažeidė sutarties (CK 6.156 str.1d.).

Teismas įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė, sulaikiusi 63 836,85 Lt, būtų pažeidusi sutarties 3.6. punkto reikalavimus, atliko skaičiavimus ir padarė išvadą, jog ieškovė pagrįstai sumokėjo UAB „Komsena“ 44 792,80 Lt už sklendžių ignoravimo funkcijos atkūrimą ir be pagrindo sumokėjo atsakovei 23 623,60 Lt už 11 t vakuumo aparato, laktozės įvedimo, plovimo stoties technologinio proceso valdymo ir atvaizdavimo darbus, 5 675,80 Lt už 7,5 t vakuumo aparatą, todėl konstatavo, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos 29 299,40 Lt be pagrindo sumokėtos lėšos, atsakovei iš ieškovės priteistina 19 044,05 Lt dalis ieškovės sulaikytų mokėtinų sumų atsakovei (63 836,85 Lt sulaikytų lėšų – 44 792,80 Lt darbų trūkumų šalinimas). Delspinigių nepriteisė, nes nustatė, kad atsakovė delspinigių skaičiavimo laikotarpiu naudojosi ieškovės be pagrindo jai pervestomis lėšomis.

Įskaičius priešpriešines šalių prievoles – mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovei priteisė 10 255,35 Lt (t. 5, b. l. 86–93).

Dėl D. R. autorinės sutarties vykdymo teigia, kad joje išvardyti darbai – saldinto pieno vakuumo 11T, laktozės įvedimo, plovimo stoties technologinio proceso valdymo ir atvaizdavimo darbai ir programos sukūrimas ir jos paleidimo-derinimo darbai buvo numatyti ir šalių sutartyje, tačiau pagal autorinę sutartį vykdytojas įsipareigojo atlikti tik darbus, susijusius su vakuumo aparatu 11T – 9 620 Lt, ir vakuumo aparato plovykla, laktoze – 10 400 Lt, o darbus su vakuumo aparatu 7.5T atliko apeliantė ir tai įrodo sąskaita faktūra. Šių darbų buvo atsisakyta ieškovės iniciatyva, o ne dėl to, kad buvo užsiėmę apeliantės darbuotojai dėl komandiruočių į užsienį, nes komandiruotės netrukdė dirbti ir ieškovės darbus pagal pagrindinę sutartį, o ieškovės vadovo pažįstami asmenys G. D. ir L. B. darbų atlikti nesugebėjo, todėl, ieškovei netikėtai pareikalavus ir asmeniškai susitarus, šie darbai buvo atlikti už papildomą atlyginimą pagal autorinę sutartį, nes apeliantės darbuotojai buvo užimti kitais darbais, todėl ieškovė žinojo, kad už darbus, nurodytus sąskaitos 1 ir 3 p., turės mokėti papildomai ir apmokėjimas nėra dvigubas, skubus darbas paprastai apmokamas žymiai daugiau, nors darbuotojai dirbo ir pagrindinio darbo pas ieškovą metu, todėl apeliantė neturi grąžinti 23 623,60 Lt pagal sąskaitą sumokėtas sumas. Apeliantas teigia, kad visus vakuumo aparato 7.5T darbus atliko apeliantas, keturios darbų dalys yra lygiavertės, todėl 11 351,60 Lt darbų kaina dalytina į keturias dalis po 2 837,90 Lt, ieškovės darbuotojai kartu su apeliantės darbuotojais atliko tik darbų dalį.

Teigia, kad ieškovė nusiteikusi prieš apeliantę, yra tikėtinai nesąžininga, nes teikė nepagrįstus reikalavimus, nurodinėjo nepagrįstus nuostolius, net 2008-07-14 pateikė 186 455,56 Lt sąskaitą faktūrą, o ieškinyje jau nenurodė visų tariamų gedimų, reikalavimai pateikti tam, kad galėtų negrąžinti sulaikytos sumos.

Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik toks procesas padės įgyvendinti rungimosi, dispozityvumo ir šalių proceso lygiateisiškumo principų įgyvendinimą bei pasiekti bylos nagrinėjimą pagal teisę (t. 5, b. l. 102–122).

Ieškovė neatsisakė apeliantės paslaugų, susijusių su vakuumo aparatu 11T ir vakuumo plovykla, laktoze, nes apeliantė pati atsisakė darbų dėl užimtumo Ukrainoje, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog dvigubas apmokėjimas už darbus iš viso 23 623,60 Lt negalimas, apeliantė leido savo darbuotojui D. R. programuoti vakuumo aparatus pagal atskirą autorinę sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo 29 411,76 Lt, žymiai daugiau, nei būtų reikėję sumokėti apeliantei, jei ji vykdytų sutartį. Remiantis liudytojų R. P., D. R. ir S. T. parodymais nustatyta, kad 7,5T vakuumo aparatas buvo baigtas bendromis šalių pastangomis, todėl apeliantė nepagrįstai pateikė apmokėjimui 5 575,80 Lt sąskaitą. Pažymi, kad apeliantė, pažeisdama sutarties 5.7, 5.9 p., nepateikė prievolės įvykdymo užtikrinimo, todėl ieškovė turėjo pagrindą nepasitikėti apeliante. Ieškovė pažymi, kad apeliantė neatliko darbų, numatytų sutarties priede Nr. 3, sutarties 4, 6.1, 6.3, 8.2.3, 8.2.12 ir 8.2.13 p. numatytų prievolių, nepašalino trūkumų ir gedimų nei per protingą laiką, nei per garantinį terminą, nepagrįstai išjungė sklendžių gedimo ignoravimo funkciją, ieškovė turėjo 125 026,07 Lt trūkumo pašalinimo nuostolių , tačiau tik 44 796,80 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „Komsena“ už sklendžių ignoravimo funkcijos atkūrimą teismas pripažino pagrįstomis. Mano, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad visi argumentai išdėstyti raštu, vadovautis ekonomiškumo principu ir žodinio proceso neskirti (t. 5, b. l. 136–143).

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nes apeliantės argumentai, dėl kurių prašoma skirti žodinį nagrinėjimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas, visi įrodymai į bylą pateikti, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos tesimo sprendimu motyvai ir atsikirtimai į juos (CPK 321–322 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo kolegija 2011-11-03 nutartyje nurodė, kad būtina įvertinti tai, kad rangos sutartimi atliktų darbų kokybė turi atitikti įprastus tokiems darbams keliamus reikalavimus ir darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (LR CK 6. 663 str. 1 d.), kad pirmosios instancijos teismas privalo bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar be sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos įdiegimo atsakovė galėjo perduoti rangos sutartyje numatytus darbus ieškovei, tai yra, ar ši funkcija buvo būtina. Jeigu atsakovė šią funkciją perdavė ieškovei darbų priėmimo-perdavimo metu ir ši funkcija buvo būtina, neteisėtas šios funkcijos pašalinimas galėjo sąlygoti ieškovės nuostolius. Kolegija konstatavo, jog šio klausimo išsprendimui būtinos specialios žinios, teismas privalėjo spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo šioje byloje, kad ne tik nustatyti sklendžių ignoravimo funkcijos būtinumą normaliam įrengimų eksploatavimui, bet ir šios funkcijos įdiegimo darbų vertę.

Kolegija nurodė, kad teismas privalėjo nustatyti, kokius konkrečiai darbus pagal autorinę sutartį atliko D. R., nes vakuumo 11 t aparato, 7,5 t aparato, plovyklos, laktozės įrenginių programavimo ir paleidimo darbus pagal rangos sutartį privalėjo atlikti ir atsakovė, todėl turėjo būti nustatyti konkretūs darbai, jų vertė, nes tik tada galima konstatuoti, turi ar ne ieškovė teisę į be pagrindo įgyto turto grąžinimą. Taip pat reikėjo nustatyti, kokių konkrečiai PLV Simatic S7-400 redudancy sistemos bei antrojo serverio automatinio persijungimo sistemos darbų trūkumų nepašalino atsakovė, kad būtų galima nustatyti atsakovės pareigą dėl tinkamo šių darbų atlikimo bei jų vertės ir spręsi klausimą dėl atsakovės reikalaujamos skolos sumažinimo (t. 4, b. l. 183–186).

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Šalys privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jos neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jų reikalavimus kaip nepagrįstus (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas įvykdė ankstesnį apeliacinės instancijos teismo nurodymą ir siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus – skirti ekspertizę dėl sklendžių ignoravimo funkcijos įdiegimo (CPK 179 str. 1 d.), tačiau šalys atsisakė, nurodydami, kad nemato ekspertizės skyrimo galimybės, todėl teismas pagrįstai pakartotinai tyrė byloje esančius įrodymus (CPK 177 str.). Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis, padarytos išvados atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nesant eksperto išvadų apie sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos paskirties ir būtinumo technologinio proceso valdymo programose ir darbų rezultato ar tarpinio darbų rezultato darbų priėmimo–perdavimo aktų pagal sutarties 6 p. (CK 6.662 str.), teismas iš esmės vadovavosi ir sutarties aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), taip pat įvertino tai, kad šalys laisvai sudarė 2006-04-05 rangos sutartį ir visus jos priedus, kad tam tikros jos sąlygos buvo derinamos vykdymo eigoje, šalys bendradarbiavo, kooperavosi (CK 6.158 str.), atsižvelgė į tai, kad ši funkcija veikė 2007-05-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo metu, kurį pasirašė ir užsakovės UAB „Marijampolės pieno konservai“ atstovai, todėl padarė išvadą, kad ginčo sklendžių gedimo ignoravimo funkcija buvo pagal sutartį vykdomos užduoties – technologinio proceso valdymo programose – sudėtinė dalis. Įrodymų, paneigiančių šias teismo išvadas, nepateikta.

Teismas, kruopščiai ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartį ir nepašalino trūkumų per garantinį laikotarpį (CK 6.666 str.), tarp šalių prasidėjo ginčas ir jos toliau nebevykdė pareigos bendradarbiauti (CK 6.208 str. 5 d.), todėl ieškovė turėjo teisę pašalinti trūkumus kitu būdu, atsakovės sąskaita pasitelkus kitą specialistą (sutarties 3.6 p., CK 6. 61 str. 1 d., 6.214 str.). Apeliantės argumentai apie tai, kad UAB „Komsena“ sumokėtas 44 792,80 Lt atlyginimas už sklendžių gedimo ignoravimo funkcijos atkūrimo darbus neprotingai didelis, atmestinas, nes byloje įrodyta, kad šie darbai atlikti, apeliantė nepateikė įrodymų, kad atkūrimo darbai faktiškai kainavo mažiau. Šalys buvo susitarusios dėl ieškovės teisės sulaikyti 10 procentų atsakovei mokėtinos sumos tol, kol atsakovė neįvykdys sutarties reikalavimų užtikrinti sutarties vykdymą (sutarties 8.2.12–8.2.13 p.), be to, sutarties 3.6 p. buvo numatyta teisė išskaičiuoti dėl netinkamo sutarties vykdymo ar termino pažeidimo patirtus tiesioginius ar netiesioginius nuostolius, sumas, reikalingas darbų trūkumams pašalinti, bei netesybas, todėl atmesti apeliantės argumentai apie tai, kad ieškovė neteisėtai įvykdė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį vienašalį įskaitymo sandorį, ir teismas pagrįstai darbų trūkumų pašalinimo darbų vertę išskaičiavo iš teisėtai, pagal sutartį sulaikytos 63 836,85 Lt sumos, o likusią sumą – 19 044,05 Lt – priteisė iš ieškovės. Faktas, kad iš sulaikytos sumos nebuvo išskaičiuota daugiau, nepatvirtina, kad apeliantės priešieškinio reikalavimai buvo pripažinti iš esmės pagrįstais, nes sutartimi daugiau nebuvo numatyta atvejų, kada galima padaryti išskaičiavimą iš sulaikytos sumos, dėl to priešieškinis tenkintas iš dalies ir atmestini argumentai apie neteisingą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 2 d.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir surinktus įrodymus apie D. R. autorinės sutarties sudarymo aplinkybes, priežastis ir jos vykdymą, nes nustatė, kad autorinėje sutartyje numatytus darbus dirbo keli apeliantės darbuotojai ir tuo metu, kai dirbo pagrindinius darbus pagal sutartį ir gaudavo darbo užmokestį, be to, teismas nustatė, kad 7,5 t vakuumo aparato programavimo darbai nebuvo atlikti, tik suteikta pagalba ieškovės darbuotojui atlikti derinimo darbus, todėl išvada apie apelaintės nesąžiningumą pateikiant ieškovei apmokėjimui 23 623,60 Lt sąskaitą dėl 11 t vakuumo aparato ir vakuumo aparatų plovyklos, laktozės pagrįsta ir teismas turėjo pagrindą, nesant objektyvių duomenų dėl atskirų darbuotojų atliktų darbų vertės, vakuumo aparato kaina padalyti pusiau bei konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai pateikė ieškovei apmokėjimui 5 675,8 Lt sąskaitos dalį už 7,5 t vakuumo aparatą. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 29 299,40 Lt be pagrindo sumokėtų lėšų.

Esant situacijai, kai iš dalies patenkintas ieškinys ir priešieškinis, teismas nustatė sprendimo įvykdymo tvarką – įskaitė šalių tenkintinus priešpriešinius piniginius reikalavimus, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė tik 10 255,35 Lt ir toks sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas iš esmės neprieštarauja įstatymui (CPK 271 str. 1 d.). Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais atmesti priešieškinio prašymą priteisti delspinigius, nes byloje nustatyta, kad delspinigių skaičiavimo metu naudojosi be pagrindo iš ieškovės gautomis lėšomis (CK 1.5 str.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, kaip jau buvo paminėta, juos patvirtinti ar paneigti reikalingos specialiosios žinios, nesant papildomų įrodymų, šalims atsisakius skirti ekspertizę, konstatuotina, kad teismas bylą išnagrinėjo pagal įrodinėjimo taisykles tinkamai, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei procesinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą palikti nepakeistą.