Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. F. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė Svetlana Bazilienė, T. S., V. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė Svetlana Bazilienė prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad notaras neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra susijęs materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas galėtų turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kartu atsiliepime pažymėjo, jog J. A. įpėdiniai ar jų įgalioti atstovai per nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Patvirtino, jog iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo byla, mirus J. A., Vilniaus miesto 28-ojo notaro biure nebuvo užvesta. Taipogi notarei žinomos faktinės aplinkybės, jog mirus J. A., notarų biuras sulaukė daug skambučių ir užklausų dėl paveldėjimo bylos vedimo, reikalingų dokumentų, turto paveldėjimo galimybių iš asmenų, kurie neturėjo teisių paveldėti. Tokiems asmenims buvo teikiama bendra informacija paveldėjimo klausimais. Pažymėjo ir tai, kad gavus testamente nurodytų įpėdinių kontaktinę informaciją, 2024 m. vasario 6 d. ir balandžio 9 d. suinteresuotiems asmenims (testamente nurodytoms įpėdinėms) pateiktais el. pašto adresais buvo išsiųsti raginimai (rusų kalba) susisiekti ir paaiškinimas apie paveldėjimo bylos vedimą. Atsakymai nebuvo gauti. 2024 m. birželio 3 d. el. paštu kreipėsi pareiškėja su prašymu paaiškinti turimas teises paveldėti jos dėdės J. A. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

7. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. A. Vyras mirė ištuokoje (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)), duomenų apie vaikus nėra, tėvai – S. A. (S. S.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (T.) (gim. (duomenys neskelbtini)) (GRT 2024 m. liepos 25 d. pažyma, gimimo liudijimo kopija). Iš Testamentų registro duomenų bei 2016 m. gruodžio 13 d. testamento kopijos matyti, jog J. A. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą po savo mirties paliko T. S., o jai mirus prieš palikimo atsiradimą ar palikimo nepriėmus – V. A. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. A. įpėdiniai ar jų įgalioti atstovai per nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas ir Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė Svetlana Bazilienė, kuri pateiktame atsiliepime paaiškino, jog paveldėjimo byla, mirus J. A., Vilniaus miesto 28-ojo notaro biure iki šiol nebuvo užvesta. Notarė paaiškino, kad notarų biuras sulaukė daug skambučių ir užklausų dėl paveldėjimo bylos vedimo, reikalingų dokumentų, turto paveldėjimo galimybių iš asmenų, kurie neturėjo teisių paveldėti. Tokiems asmenims buvo teikiama bendra informacija paveldėjimo klausimais. Pažymėjo ir tai, kad gavus testamente nurodytų įpėdinių kontaktinę informaciją, 2024 m. vasario 6 d. ir balandžio 9 d. suinteresuotiems asmenims (testamente nurodytoms įpėdinėms) pateiktais el. pašto adresais buvo išsiųsti raginimai (rusų kalba) susisiekti ir paaiškinimas apie paveldėjimo bylos vedimą. Atsakymai nebuvo gauti. 2024 m. birželio 3 d. el. paštu kreipėsi pareiškėja su prašymu paaiškinti turimas teises paveldėti jos dėdės J. A. turtą.

8. Pareiškėja T. F. yra mirusiojo J. A. dukterėčia, t. y. 5 eilės įpėdinė pagal įstatymą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. S. A. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai yra S. A. (S. S.) ir A. A. (T.) (t. y. J. A. tėvai). N. S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) sudarė santuoką su A. P. B. (po santuokos N. pavardė tapo B.). N. B. mirė (duomenys neskelbtini). N. B. santuokoje su A. P. B. susilaukė dukros T. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. F. ir jos pavardė tapo F.

9. Pareiškėja nurodė, jog ji praleido terminą palikimui priimti, nes palikėjas nuolat gyveno ir mirė Lietuvoje, tuo tarpu ji gyvena Rusijoje, jie yra skirtingų amžiaus kartų, retai bendravo (tik kai J. A. atvykdavo į Rusiją), todėl ji tik 2024 m. balandžio 27 d. sužinojo apie dėdės mirtį. Visa tai lėmė, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą neatliko būtinų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja paaiškino, kad tik 2024 m. balandžio 27 d. sužinojusi apie J. A. mirtį, nuo tada veikė operatyviai ir aktyviai (susirado Lietuvoje jai galintį atstovauti paveldėjimo byloje asmenį, surašė jai notarinį (su apostile) įgaliojimą, kreipėsi į archyvus, juose surado ir gavo, patvirtino apostile didelį kiekį dokumentų, taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto 28-ojo notaro biurą ir gavo paaiškinimą dėl galimybės ir sąlygų priimti palikimą, susirado Lietuvoje advokatą, kuris pateikė paklausimus registrams, notarui, surinko papildomus šiai teisminei bylai reikiamus dokumentus ir pan.

10. Teismui pateikti A. L. rašytiniai paaiškinimai, kuris paaiškino, kad jo motina yra paveldimo turto bendrasavininkė. Šiuo metu kaupiasi skolos sodo bendrijai ir namas yra prastos būklės, reikalauja investicijų, remonto, todėl A. L. suinteresuotas, jog mirusiojo palikimas būtų kažkurio J. A. įpėdinių priimtas ir atsirastų jo palikto nekilnojamojo turto atsakingas valdytojas (savininkas). Pažymi, kad A. L. buvo vienintelis, kuris pasirūpino J. A. laidojimu. Paaiškino, kad kol J. A. dar buvo gyvas, keletą kartų yra bendravęs su T. S., o po jo mirties sužinojo apie testamentą. Pažymi, kad T. S. susipažino su J. A. prieš keletą metų iki jo mirties, keletą kartų buvo pas jį atvažiavusi, jis ją rėmė materialiai. T. S. buvo informuota apie J. A. mirtį tą pačią jo mirties dieną, dar 2023 m. gegužės 8 d. ji skambino norėdama parduoti paveldėjimo teises arba paveldimą turtą, bet bendravimas nutrūko. Pažymi ir tai, kad su pareiškėja nėra daug pažįstamas, 1978 metais buvo Smolenske kartu su motina ir jos sutuoktiniu J. A., apie T. F. sužinojo užrašus J. A. knygutėje, todėl 2024 m. balandžio 27 d. paskambino T. F. ir pranešė apie dėdės mirtį. Vieši NT registrai patvirtina, kad A. L. yra tam tikro nekilnojamojo turto bendraturtė su J. A.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl mirusio J. A. palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti nėra, suinteresuoti asmenys (kurie nurodyti testamente) iki šiol nesikreipė į notarą ar teismą, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Tuo tarpu neatnaujinus termino, gali būti nepagrįstai suvaržyti (pažeisti) pareiškėjos turtiniai interesai.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas priimti palikimą yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

14. Pažymėtina, jog pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo dėl pareiškimo tenkinimo, todėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai T. F. (tėvavardis A.), gim. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), praleistą terminą J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Perduoti šią teismo nutartį versti į rusų kalbą teismo Vertimų biurui. Gavus vertimą, išsiųsti šią teismo nutartį (su vertimu) suinteresuotiems asmenims T. S. ir V. A. pareiškime nurodytais el. pašto adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.