Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį UAB „Medicinos bankas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. K. 2018-02-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą ieškovui priklausantį pinigų likutį pervesti į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.2018-03-20 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl ieškovas ieškinio atsisako. Atsisakyme ieškovas taip pat nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės, t. y. jog bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jam yra žinomos. Be kita ko, ieškovas prašė grąžinti 56,25 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir iš atsakovės priteisti 2 935,16 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-23 nutartimi priėmė ieškovo S. K. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui UAB „Medicinos bankas“ ir civilinę bylą Nr. e2-9322-1064/2018 nutraukė. Atšaukė 2018-04-10 9.00 val. paskirtą teismo posėdį. Grąžino ieškovui S. K. 56,25 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2018-02-06 mokėjimo nurodymu Nr. 905 AB SEB banke.Teismas nurodė, kad ieškovo atsisakymą priima ir bylą nutraukia, nes ieškovas pareiškime nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos, o teismui pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešam interesui. Teismas netenkino ieškovo prašymo 25 proc. žyminio mokesčio priteisti iš atsakovo, nes vertino, kad iškėlus civilinę bylą ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu, kartu pateikdamas patikslintus atstovavimo dokumentus, o atsakovas pagal pakartotinį ieškovo kreipimąsi ir patikslintus atstovavimo dokumentus ieškovo reikalavimus įvykdė, todėl ieškovas ir pareiškė ieškinio atsisakymą. Teismas taip pat netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, kadangi sprendė, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas realiai sumokėjo atitinkamas išlaidas už advokato pagalbą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. K. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-23 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 2 935,16 EUR pirmos instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei priteisti iš atsakovo visas apeliacinėje instancijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias dalyvaujančio byloje asmens piniginių lėšų laikymą atsakovo depozitinėse sąskaitose. Klientai gali laikyti savo pinigines lėšas tiek advokato, tiek advokatų profesinės bendrijos depozitinėje sąskaitoje ir šiomis lėšomis vykdyti savo prievoles, t. y. atsiskaitymui už jiems suteiktas teisines paslaugas ir kt. Ieškovas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2 904 EUR iš lėšų, kurias atsakovas pervedė į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą.Teismas pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė 2 904 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.Teismas nepasisakė dėl 25 proc. žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo.Pažymi, kad ieškovo atstovas sumokėjo atsakovei 12 EUR ir 0,41 EUR banko komisinę įmoką už pervedimą, todėl šios išlaidos laikytinos ieškovo realiai patirtomis išlaidomis, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės.

Atsakovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-23 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi šios išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo ir jo atstovo netinkamo elgesio, nepagrįstų reikalavimų atsakovui pareiškimo, kas ir buvo tiesioginė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.Atsakovas įvykdė mokėjimo nurodymą ne todėl, kad ieškovas pareiškė ieškinį, be todėl, kad ieškovas suteikė atstovui atitinkamus įgalinimus veikti ieškovo vardu ir atstovas galų gale atliko visus tam būtinus formalumus.Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, dėl atsakovo neteisėto elgesio ar netinkamo procesinio elgesio. Atsakovo elgesys apskritai neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui ir jų dydžiui.Ieškovo parengti procesiniai dokumentai yra nedidelės apimties, nesudėtingi faktinių aplinkybių ar teisės aspektais, todėl reikalaujamos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra apskritai nepagrįsto dydžio. Iš atstovo į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų net nėra aišku, kiek atstovas sugaišo laiko rengdamas ieškinį, dubliką ir kitus procesinius dokumentus, o kai kurios išlaidos apskritai nesusijusios su nagrinėta byla.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-03-23 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-03-23 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymus priteisti iš atsakovo likusią negrąžintiną sumokėto žyminio mokesčio dalį (25 proc.), bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą (2 904 EUR) ir išlaidas už pažymą iš banko (12 EUR).Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo atmesti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skunde apeliantas paaiškina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad prašomą priteisti 2 904 EUR išlaidų advokato pagalbai sumą ieškovas faktiškai patyrė. Apelianto teigimu, 2018-03-19 PVM sąskaita-faktūra už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta ieškovo piniginėmis lėšomis, buvusiomis jo atstovo depozitinėje sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-03-19 pervedė 5 981,09 EUR, o ieškovo atstovas 2018-03-20 banko viduje atliko mokėjimą iš tos pačios sąskaitos 2 904 EUR sumai. Kadangi ši suma sutampa su suma išrašytoje 2018-03-19 PVM sąskaitoje-faktūroje, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškovas sumokėjo atstovui už suteiktas teisines paslaugas ir šias išlaidas patyrė realiai.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nėra duomenų apie atstovavimo išlaidų realų apmokėjimą, ir nepasisakė dėl šių išlaidų atlyginimo ir dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo klausimu. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio pateikimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo, o paties ieškovo veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018-02-07, prašymas teismo įpareigoti atsakovą ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, pervesti į ieškovo atstovo depozitinę sąskaitą. Atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad ieškovo atstovas nepateikė visų privalomų dokumentų nutraukti banko sąskaitos sutartį ir pervesti lėšas į atstovo depozitinę sąskaitą. Kaip nurodo ieškovas, o taip pat ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovo atstovas 2018-02-23 pateikė atsakovui pakartotinį prašymą dėl piniginio likučio atsiėmimo kartu su patikslintu teisinių paslaugų sutarties išrašu. Bankas šį prašymą tenkino ir 2018-03-19 pervedė ieškovui priklausančias pinigines lėšas į jo atstovo depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovo prašymą įvykdė ne todėl, kad jis pateikė teismui ieškinį, o todėl, kad kartu su pakartotiniu prašymu kartu buvo pateikti ir atitinkamą atstovavimą patvirtinantys įrodymai, būtini prašymui tenkinti. Ieškovas skunde nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą šią situaciją vertinti priešingai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 2 904 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl negrąžintos žyminio mokesčio dalies priteisimo iš atsakovo, kuri turi būti priteista iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas detaliai pasisakė, kodėl vertino, kad 75 proc. žyminio mokesčio dalies grąžinimas šiuo atveju labiausiai atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus ir kodėl likusios dalies žyminio mokesčio ieškovui iš atsakovo nepriteisia. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iškėlus civilinę bylą ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu, kartu pateikdamas patikslintus atstovavimo dokumentus, o atsakovas pagal pakartotinį ieškovo kreipimąsi ir patikslintus atstovavimo dokumentus ieškovo reikalavimus įvykdė, todėl ieškovas ir pareiškė ieškinio atsisakymą. Apeliantas skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų padaryti priešingą išvadą.Apeliantas skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12 EUR už banko pažymą ir 0,41 EUR banko komisinę įmoką, kurias laiko realiai patirtomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog šios išlaidos laikytinos realiomis, tokios išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių išlaidų iš atsakovo nepriteisė, nes byloje nebuvo duomenų, jog ieškovas šias išlaidas būtų atlyginęs atstovui. Teismas taip pat vertino, kad šios išlaidos nepriskiriamos prie išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, nes pažyma, kurios buvo reikalaujama iš atsakovo ir už kurią buvo atliktas mokėjimas, buvo patirtos ne dėl su šia byla susijusių priežasčių, o šios bylos nagrinėjimui pažyma nebuvo būtina. Apeliantas skunde be išlaidų realumo daugiau jokių argumentų nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuatrtį palikti nepakeistą.