Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui bei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl buto valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1996 m. liepos 4 d. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)., buvo įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinėje duomenų bazėje kaip GNSB (gyvenamųjų namų statybos bendrijos) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Bendrijos įstatuose buvo numatyta, jog Bendrijos turtą sudaro pirktos ir kitaip teisėtai įsigytos namo gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinierinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui, tai yra Bendrijos turtas buvo sudarytas iš kiekvienam bendrijos nariui asmeninės nuosavybės teise priklausančio, nors teisiškai ir neįregistruoto turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į butą Nr. 5 su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ar statinio dalį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Nagrinėjamu atveju byloje kartu su pareiškimu yra pateiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2017-05-04 raštas Nr. PSD-2065-(3.28) „Dėl statybos leidimo“, kuriame nurodoma, kad 1990-1995 metų leidimų statyti Varėnos mieste/ rajone registracijos knygoje įrašyta, jog „Kapitalinės statybos ir komunalinio ūkio skyriui 1992-04-06 yra išduotas statybos leidimas Nr. 1348-6 statyti 6 butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini)“ bei pridėta statybos leidimo išrašo kopija. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Varėnos rajono valdyba 1995-05-25 sprendimu Nr. 14 „Dėl gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo“ nusprendė įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo bendriją (kurios vienas narių buvo pareiškėjas A. Š.) ir patvirtino jos įstatus. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad 6-ių butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)1996-07-04 priėmimo naudoti aktu buvo priimtas naudoti ir remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1997-02-24 iki 2018-04-20 nuosavybės teise priklausė GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2018-04-20 rašto Nr. (2.1.10.)ALS-1097 „Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo“, išnagrinėjus nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 60/55141 duomenis, archyvinėje byloje, skaitmeniniame dokumentų archyve esančius duomenis bei dokumentus buvo nustatyta, kad „juridinių asmenų registre nėra įregistruoto juridinio asmens, kurio teisinė forma „Bendrija“, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo nuspręsta patikslinti minėto nekilnojamojo turto registro įrašo duomenis, t. y. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., išregistruotos.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra padalintas į patalpas/ butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau daiktinės teisės į butus, neįregistruotos.

Nagrinėjamoje byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad pareiškėjas A. Š. yra patalpos/buto (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas, daiktinės teisė neįregistruotos. Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2016-07-25 pranešimo apie įkeitimo sutarties, sudarytos iki 1998 m. balandžio 1 d., duomenų išbraukimą hipotekos registre, akivaizdu, kad 1997-03-25 įkeitimo sutartimi, notarinio registro Nr. 438M, kreditorius AB DNB bankas pareiškėjui (pranešime nurodoma skolininkui, įkaito davėjui) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo suteikęs kreditą bei minėta sutartimi buvo įkeistas butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Išregistravimo pagrindas 2016-05-18 AB DNB banko prašymas dėl hipotekos/įkeitimo pabaigos (išregistravimo). 2016-07-25 įkeitimo sutarties duomenys išbraukti iš Hipotekos registro (2016-07-22 dokumentas, patvirtinantis įkeitimo pabaigą Nr. 5215).

Nuosavybės teisės į patalpą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys ir kiti rašytiniai dokumentai: šešių butų namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatai, kuriuose buvo numatyta, jog Bendrijos turtą sudaro pirktos ir kitaip teisėtai įsigytos namo gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinierinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui, tai yra Bendrijos turtas buvo sudarytas iš kiekvienam bendrijos nariui asmeninės nuosavybės teise priklausančio, nors teisiškai ir neįregistruoto turto.

Faktui, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą: patalpą – butą visą įgyjamosios senaties laiką neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys - Varėnos rajono savivaldybės administracija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas. Valstybės įmonė turto bankas atsiliepime nurodęs, kad pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo A. Š. pareiškimo netenkinti, tačiau teismo vertinimu, išanalizavus konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą, visiškai pakanka duomenų, kad būtų nustatytas nuosavybės teises į butą įgijimo pagal įgyjamąja senatį faktas, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka duomenų įrodančių, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo šį daiktą bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė ne mažiau kaip dešimt metų, todėl pareiškėjo A. Š. pareiškimas tenkintinas.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad A. Š. faktiškai butą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Konstatuotina, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini)., įgyti nuosavybės teisės į daiktą kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kaip ir kitiems (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir kiti aptariamo namo gyventojai kreipėsi į teismą dėl butų valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo gavęs iš banko AB DNB statybos paskolą, įkeisdamas aukščiau mintą butą su rūsiu bei šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas paskolą grąžinęs, nes buvo gautas AB DNB banko prašymas dėl įkeitimo išregistravimo. Pareiškėjas A. Š. butu daugiau kaip per 20 metų laikotarpį nepertraukiamai naudojasi, valdo jį kaip savininkas, išlaiko ir prižiūri. Čia yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.

Taigi darytina išvada, kad šis patalpos – buto perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnyje, kuris reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas visiškai grąžino suteiktą būsto statybai banko kreditą, apmokėjo visą šio buto kainą, ir juo naudojasi iki šiol. Pareiškėjas pareiškime patvirtino, kad butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atvirai ir nepertraukiamai valdo nuo 1997 m. kovo mėnesio. Visą šį laikotarpį jis mokėjo už butą privalomus mokėti mokesčius, išlaikė ir prižiūrėjo būstą kaip savą. Buto įsigijimui naudojo lėšas, gautas įkeitus tą patį butą su rūsiu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šį butą pareiškėjas įsigijo sąžiningai. Nors toks nekilnojamojo turto sandoris neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir turto registro įmonėje nebuvo registruotas, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai, išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad A. Š. faktiškai patalpą – butą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalis atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjos prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

CK 4.47 straipsnio 11 punktas numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą patalpą – butą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Byloje jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė į teismą bei neginčijo pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra pareiškę pretenzijų dėl naudojimosi turtu ar jo valdymo, apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai. Teismas konstatuoja, kad valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas (CPK 533 straipsnio 1 dalis) ir tai sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad pareiškėjas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 63,72 m² ploto butą, su 31,03m² ploto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą valdant juos įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.