- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2-6830-613/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- K. B., Kęstučio J
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Klaipėdos
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei ir Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. B., pareiškėjo atstovui advokatui R.Šimkaičiui, suinteresuotam asmeniui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Kęstučio J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Klaipėdos m. 1 notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas nustatymo. Nurodė, kad vedant 2012-09-18 mirusios S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylą po palikėjos mirties, į Klaipėdos miesto 1 notarų biuro notarę A.Kundrotienę kreipėsi mirusiosios sūnūs A. B. ir Kęstutis J. B., prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į turtą, likusį po jų motinos mirties. A. B. pateikė testamentą, kuriuo mirusioji savo turtą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko A. B., taip palikėjos valia nušalindama nuo paveldėjimo K.J. B.. Mirusiosios S. P. įstatyminis įpėdinis, jos sūnus Kęstutis J. B. taip pat pareiškimu kreipėsi į nurodytą notarų biurą su prašymu ne tik priimti palikimą po motinos mirties, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, nurodydamas, kad yra neįgalus, neturi jokio turto. Notarė Aldona Kundrotienė , remdamasi Kęstučio J. B. pateiktais dokumentais, padarė išvadą, kad jam reikalingas išlaikymas ir jis turo teisę į privalomąją S. P. palikimo dalį. Testamentinis S. P. įpėdinis A. B. prieštarauja dėl privalomosios palikimo dalies išskyrimo Kęstučiui J. B., o pastarasis prašo išskirti privalomąją palikimo dalį mirus jo motinai. S. P. mirties dieną Kęstutis J. B. neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, santaupų, indėlių bankuose, vertybinių popierių, vaikų, būdamas neįgalus, be pastovios gyvenamosios vietos, pragyveno iš invalidumo pensijos, kurios nepakako būsto nuomai ir kitoms būtinoms jo gyvenimo reikmėms, nepretenduojant į palikimo dalį. Pastaruoju metu, pareiškėjas, būdamas benamis, gyvena jo pažįstamos Z. K. sodyboje (duomenys neskelbtini). Taigi, palikėjos sūnus pareiškėjas Kęstutis J. B. atitinka CK 5.20 str.1d. nustatytus subjektiškumo kriterijus. Palikėjos S. P. valia nušalinus K.J. B. nuo atitinkamos jos palikimo dalies, įstatymu nustatytu teisiniu reglamentavimu būtina ginti reikalingą išlaikymo K.J. B., kas suteiktų jam teisę į privalomąją nurodytos palikėjos palikimo dalį. Paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjos S. P. mirties dieną Kęstučiui J. B. buvo reikalingas išlaikymas. Kitu būdu gauti dokumentą, patvirtinantį šį faktą, pareiškėjas negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad su pareikšimu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas jo nurodytoms aplinkybėms įrodyti nepateikė jokių įrodymų, o tik deklaratyviai nurodė, kad pragyveno iš netekto nedarbingumo pensijos, kuri nėra pakankama tenkinti būtiniausius poreikius. CK 5.20 str.1d. įtvirtinta asmenų teisė į privalomąją palikimo dalį yra specifinė ir nesiejama tik su asmenų nedarbingumu, tai yra vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl invalidumo, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Pareiškėjas neįrodė objektyviai sumažėjusių jo galimybių įsidarbinti ar kitais būdais gauti pajamų ir kokių nors kitų faktinių aplinkybių, iš kurių visumos galima būtų padaryti išvadą, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Pareiškėjas neįrodė, jog jis motinos mirties dieną neturėjo pakankamų pajamų būtinoms reikmėms patenkinti, todėl pareiškimas netenkintinas.
Suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto 1 – ojo notarų biuro notarei Aldonai Kundrotienei apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, gautas notarės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teisme pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė patenkinti. Pareiškėjas be to, kas išdėstyta pareiškime, paaiškino, kad jam nuo 1987 metų buvo nustatyta invalidumo grupė, šiuo metu ir motinos mirties momentu neturi ir neturėjo kur gyventi. Jo pajamas sudaro gaunama apie 630 Lt invalidumo pensija, dirbti negali Motinos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl prašo nustatyti šį faktą, nes mano, kad priklauso motinos turto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo blogas mamai, tai suinteresuotas asmuo mamai visą gyvenimą paėjo, bet ne pareiškėjas. Prašo pareiškimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.
Liudytojas M.A. D. paliudijo, kad suinteresuotas asmuo A. B. yra jos sutuoktinis, kurio motiną jie išlaikė kartu su sutuoktiniu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojos paaiškinimų, bei byloje esančių rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012m. rugsėjo 18 d, mirties įrašo Nr. 1510 (b.l. 41, civ.byla Nr. 2-3302-793-2013). Išrašas apie asmenį įrodo, kad Kęstutis J. B. ir A. B. yra mirusiosios S. P. sūnūs (b.l. 42, civ. byla Nr. 2-3302-793/2013)). Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus apie socialinę pareiškėjo padėtį patvirtina rašytiniai įrodymai: iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymos matyti, kad Kęstutis J. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 10); Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija pateikė pažymą dėl faktinės gyvenamosios vietos, kurioje nurodo, kad K.J. B. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l.19). Išraše apie asmenį taip pat nurodoma, jog K.J. B. yra nevedęs ir neturi vaikų (b.l.44, civ.byla Nr. 2-3302-793/2013). Byloje yra pateiktas pareiškėjo neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra 35 procentai neterminuotai (b.l.50, civ.byla Nr. 2-3302-793/2013).
Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Preziumuojama, kad palikėjo vaikai, turintys invalidumą, pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą.
Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (civ. byla Nr. 3K-3-173/2009), kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi, ar palikėjo mirties dieną buvo kompetentingų institucijų nustatytas ar ne darbingumo lygis, invalidumo grupė asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Formuojama vieninga teismų praktika, kad tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kt. būdais gauti pajamų ir kt. faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.; LAT civ. bylos Nr. 3K-3-33/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje dėl išlaikymo reikalingumo nustatymo yra konstatavęs, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iš išvardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad tokiam asmeniui reikalingas išlaikymas. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motinos mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Pareiškėjo paaiškinimu ir pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad pareikėjo pajamas sudaro gaunama invalidumo/netekto darbingumo pensija nuo 630,22 Lt iki 662,72 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir transporto išlaidų kompensacija, kurią sudaro 32,50 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sveikatos būklės dirbti negali ir palikėjos mirties metu negalėjo dirbti dėl sveikatos. Tokius paaiškinimus patvirtina išduotas neįgaliojo pažymėjimas. jam nustatytas 65 procentų darbingumo netekimas. Paminėti rašytiniai įrodymai paneigia suinteresuoto asmens A. B. išsakomą argumentą, kad pareiškėjas jo motinos mirties metu buvo sveikas ir galėjo dirbti.
Bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad pareiškėjas būtų savo kaltais veiksmais sukūręs savo sunkią materialinę padėtį ir palikimo atsiradimo metu galėjo būtiniausias gyvenimo reikmes patenkinti be išlaikymo. Įvertinęs pateiktus įrodymus ir išanalizavęs nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjui Kęstučiui J. B. jo motinos S. P. mirties dieną 2012-09-18 buvo reikalingas išlaikymas.
Juridinis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimas tenkintinas.
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2012-09-18 S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)mirties dieną pareiškėjui Kęstučiui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.