Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys priimtas 2024 m. sausio 4 d. Atsakovui nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. adresatui asmeniškai 2024 m. sausio 27 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. birželio 10 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos Nr. 10R-34855691-22 nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo – atsakovo – kaltės. Iš ieškovės pateiktų policijos rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos bei neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.

6. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės pagal 2022 m. balandžio 30 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-7057642, draudėjas atsakovas (toliau – draudimo sutartis).

7. 2022 m. birželio 10 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3136,35 euro dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės sugadinimus. Nuostolių suma apskaičiuota, vadovaujantis iš UAB „Scania Lietuva“ gauta pažyma apie atliktus apgadinto automobilio remonto darbus ir 2022 m. birželio 29 d. PVM sąskaita-faktūra. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei nurodytą išmoką (CPK 178 straipsnis).

8. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.3-59.5 punktuose nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo <...>), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos ar padarė žalą tyčia.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, patyrė 3136,35 euro dydžio nuostolius, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovei nuostolių regreso tvarka, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3136,35 euro dydžio draudimo išmoką yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistina 3136,35 euro dydžio draudimo išmoka.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3136,35 euro) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 71 euro dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Remiantis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, patvirtinta 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai. Byloje iš viso patirta 4,32 euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį tenkinti (visiškai).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei užsienio bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 3136,35 euro (tris trūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 35 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3136,35 euro) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 (septyniasdešimt vieną) eurą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad jis negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.