Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono antrojo veiklos skyriaus atstovui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, M. M.,

išnagrinėjo A. N. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK) 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-2379-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57-ANR_N-2379-2019 A. N. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 150 Eur baudą, nes pareiškėjas 2018 m. lapkričio 10 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad skubi pagalba jam nėra reikalinga, 16 kartų skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC). Telefoninių pokalbių metu A. N. uždavinėjo BPC darbuotojams beprasmius bei trukdančio pobūdžio klausimus, taip pat bendraudamas su BPC vyresniąja specialiste A. Č. pasakė tokius žodžius: „Dura tu blet“, „Jūs dalbajobai visi sėdite“, „Eik tu nachui“, taip įžeisdamas BPC darbuotojo garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančio nutarimo matyti, kad A. N. nubaustas subendrinta 150 Eur bauda už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis 2018 m. lapkričio 10 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad skubi pagalba jam nėra reikalinga, 16 kartų skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC). Telefoninių pokalbių metu A. N. uždavinėjo BPC darbuotojams beprasmius bei trukdančio pobūdžio klausimus taip pat bendraudamas su BPC vyresniąja specialiste A. Č. pasakė tokius žodžius: „Dura tu blet“, „Jūs dalbajobai visi sėdite“, „Eik tu nachui“, taip įžeisdamas BPC darbuotojo garbę ir orumą.

Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo A. N. prašo panaikinti minėtą nutarimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi jam nebuvo įteiktas pranešimas apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Savo teise prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą asmuo gali pasinaudoti tokį prašymą išreikšdamas administracinio nusižengimo protokole arba ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas nedalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. N. rašytinio proceso tvarka.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 26 d. pranešimas apie tai, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2019 m. gruodžio 4 d., A. N. buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 28 d., o įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. jau po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju apie tai, kada bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, A. N. nebuvo žinoma (protokole laikas nenurodytas, apie bylos nagrinėjimą asmuo pranešimu neinformuotas).

Taigi pareiškėjo argumentai, kad priimant nutarimą nebuvo užtikrinta reali galimybė traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui pasinaudoti ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis, yra pagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. 2AT-14-139/2016 yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ATPK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Be kita ko, tai sudaro prielaidas visiškai įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylos proceso tikslus (ATPK 248 straipsnis) jau ikiteisminėje stadijoje, tad ir greičiau galutinai išspręsti bylą. Kita vertus, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas buvo ištaisytas teismo proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu, su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Suhadolc prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Ibrahim ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09).

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra teisėtas, kai priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Administracinis procesas yra vieningas, organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas turėjo galimybę ištaisyti pareigūno padarytą minėtą pažeidimą ir jį ištaisė. A. N. buvo išsiųstas ir įteiktas šaukimas į 2020 m. sausio 28 d. posėdį (šaukimas įteiktas 2020 m. sausio 18 d.). A. N. turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį, išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis. Vis dėlto asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ar išreikalauti kokius nors įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2019 m. sausio 21 d. dalyvaujant A. N.. Iš protokolo matyti, kad A. N. atsisakė pateikti pasiaiškinimą ir atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo protokole A. N. taip pat buvo išaiškintos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, taip pat ir teisė prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Taip pat teisė prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui detaliai buvo išaiškinta ir 2019 m. balandžio 11 d. pranešime dėl paaiškinimo pateikimo administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. A. N. pateikė paaiškinimą, tačiau nepateikė prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog A. N. buvo tinkamai informuotas apie tai, jog jis padarė administracinius nusižengimus ir, kad dėl jų padarymo Institucijoje, o vėliau ir teisme, bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Tačiau, jis visiškai nesidomėjo tolesne šios bylos eiga ir jos baigtimi. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina jo nerūpestingumą ir nesuinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Nepaisant to, ateityje Institucija turėtų kreipti didesnį dėmesį į tai, kad administracinių nusižengimų bylos teisena būtų vykdoma tiksliai vadovaujantis teisės normomis, kurios ją reguliuoja.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos A. T. 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas). Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jie yra pakankami A. N. kaltei įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje, nustatyti. A. N. kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, policijos ataskaitų žiūryklė, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas, policijos pareigūno J. S. tarnybinis pranešimas, Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, telefono numerio priklausomybės nustatymo išrašai.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra fiksuota, kad A. N. būtų teikęs prašymus rinkti papildomus įrodymus (pvz. apklausti Bendrojo pagalbos centro operatorius ar kita), tačiau šie prašymai būtų netenkinti. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pareigūnas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, A. N. 2019 m. balandžio 25 d. paaiškinime nurodyti argumentai, kad medžiagoje nėra įrodyta jo kaltė ir kad buvo pažeistos jo teisės, laikytini deklaratyviais.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Atsižvilgant į tai, A. N. skundas netenkinamas, o skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-2379-2019 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. N. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 57-ANR_N-2379-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.