- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- 1-691-1207/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10238-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. M. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 16 d. 23.55 val. iki 2024 m. kovo 17 d. 00.06 val., važiuodamas Panevėžio rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančios (duomenys neskelbtini) kolektyvinių sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) gatve, minėtos bendrijos keliuku iki (duomenys neskelbtini) kaimo, po to minėto kaimo (duomenys neskelbtini) gatve iki sankryžos su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtu keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai – 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2024 m. kovo 17 d. apie 00.06 val. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, pravažiavęs tiltą per Nevėžio upę, ties pirmu posūkiu nuvažiavo į pakelės griovį, o atvykę aiškintis įvykio aplinkybių Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1 – ojo poskyrio pareigūnai – vyresnysis tyrėjas Ž. B. ir vyriausioji patrulė J. V., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0163, patikrinę A. M. blaivumą, 2024 m. kovo 17 d. 00.30 val. nustatė jam – 1,84 promilės girtumą, o patikrinus pakartotinai 2024 m. kovo 17 d. 00.47 val. minėto alkoholio kiekio matuokliu A. M. buvo nustatytas – 1,81 promilės girtumas.
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną iš namų išvažiavo pas draugą. Atsigėrė pas jį alaus ir paskui nutarė važiuoti namo. Nesijautė apsvaigęs, todėl vairavo. Neprisimena tiksliai nei mėnesio, nei dienos, bet įvykis buvo šiais metais. Buvo apie 12 val. nakties. Pas draugą nuvažiavo apie 22 val. ir gal po kokio pusvalandžio pradėjo gerti alų. Išgėrė apie 1 litrą alaus 6 laipsnių stiprumo. Jautėsi visai gerai, todėl nutarė važiuoti. Nuo tada kai baigė gerti alų ir išvažiavo praėjo gal koks 10 min. Paskui nebegėrė. Jautėsi visiškai blaivus, būtų tikrai nevažiavęs, jeigu būtų ką nors jautęs. Draugas gyvena (duomenys neskelbtini), nežino tikslaus adreso. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iki jo nuo namų apie 10 km. Anksčiau nėra baustas ar teistas už vairavimą neblaiviam. Jam girtumą tikrino du kartus. Sutiko su alkotesterio parodymais. Vairuoja gal 15 metų. Važiavo su 17 metų sūnumi. Važiavo automobiliu „Peugeot 307“, kuris priklauso jam. Blogai vertina savo poelgį. Bus pamoka ateičiai. Nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Jo alga apie 1000 eurų. Dirba UAB (duomenys neskelbtini). Turi įsipareigojimų. Dabar antstolis nuskaičiuoja po 300 eurų kas mėnesį, nes buvo pasiėmęs paskolą, liko apie 5000 eurų. Moka alimentus, bet po 50 ar 100 eurų, t. y. kiek gali. Yra susitarę, kad kai baigs paskolą mokėti, mokės daugiau. Gyvena su mama, kurią reikia prižiūrėti.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 117). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio tvarka ištirtais kitais įrodymais:
2.3.1. liudytojo J. K. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d. vakare (tikslaus laiko nepamena, į laiką nežiūrėjo), jam būnant savo sode, adresu: (duomenys neskelbtini), pas jį atvažiavo blaivus draugas A. M. kartu su sūnumi J. M.. A. M. atvažiavo automobiliu „Peugeot 307“, sidabrinės spalvos. Jie su A. M. kartu sėdėjo terasoje ir dviese vartojo alkoholį – A. M. atsivežtą vieną „puslę“ alaus „Tradicinis Švyturio“, 6 proc. stiprumo, 1 l talpos. Jis (J. K.) taip pat turėjo vieną „puslę“ alaus, kurią taip pat išgėrė kartu su A. M.. Baigus vartoti alkoholį, apie 00.00 val. nakties (tiksliai laiko nepasakys, nežiūrėjo) A. M. nusprendė važiuoti namo. Jis A. M. pasakė, kad šis dar pabūtų, nevažiuotų, nes neseniai vartojęs alkoholio, tačiau A. vis tiek važiavo. Jis (J. K.) jam pasakė: „Važiuok atsargiai!“. Jam (J. K.) A. M. neatrodė neblaivus, pastarojo stovis buvo geras, normaliai bendravo. A. M. kartu su sūnumi J. M. išvažiavo iš liudytojo sodo. Kur A. M. važiavo, nežino, neklausė, kas vyko toliau taip pat nežino. 2024 m. kovo 17 d., apie 17 val., jam paskambino A. M. ir pasisakė, kad nuvažiavo nuo kelio, nes apakino kitas automobilis. Sakė, kad po to atvažiavo policija ir A. M. „pripūtė“ į alkotesterį (b. l. 34–37);
2.3.2. liudytojo R. B. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d. dirbo savo automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavėžėju Panevėžio mieste. Tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo vėlus paros metas, kai gavo iškvietimą nuvežti žmones link (duomenys neskelbtini) kaimo. Paėmęs klientus, važiavo senuoju Vilniaus keliu Nr. 121 link (duomenys neskelbtini) kaimo. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) kaimą, laikėsi kairės pusės, pravažiavo tiltelį per upę. Tik pravažiavęs tiltelį, pastebėjo nuo kelio dešinėje pusėje nuvažiavusį automobilį. Prie automobilio stovėjo sustojęs dar vienas automobilis, tačiau pastarojo markės nepamena. <...> 2024 m. kovo 17 d., 00.10 val., paskambino policijai pranešti apie automobilį, kuris nuvažiavęs nuo kelio. Po to toliau važiavo link Panevėžio miesto tuo pačiu keliu kaip ir atvažiavo. Prie įvykio vietos nebesustojo, nes suprato, kad niekuo pagelbėti vis tiek negalės (b. l. 40–43);
2.3.3. liudytojo E. V. parodymais, kad 2024 m. kovo 16 d., tamsiu paros metu (laiko tiksliai nepamena), jis kartu su savo broliu E. V. ir drauge I. K. važiavo automobiliu „Hyundai“ iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus Panevėžio miestą, toliau važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Į patį (duomenys neskelbtini) kaimą tiesiai nevažiavo, pasuko kairiau važiuoti link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pravažiavus tiltą ir pavažiavus maždaug apie 300 metrų, dešinėje kelio pusėje pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Peugeot“. Koks buvo laikas, pasakyti negali, nes į laiką nežiūrėjo, buvo tamsu. Jie iš karto sustojo. Išlipus iš automobilio ir priėjus prie „Peugeot“ automobilio, jame sėdėjo du asmenys. Prie vairo sėdėjo vyresnio amžiaus vyriškis, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jaunuolis. Paklausus, ar viskas gerai, ar nenukentėjo, sėdėjęs prie vairo vyras atsakė, kad viskas jiems normaliai, tik nuvažiavo nuo kelio. Abu buvo labai išsigandę, pasimetę. Vyriškis paprašė, gal jie galėtų padėti išstumti automobilį. Vyriškiui pasakė, kad nieko nepadarys, nes per gilus griovys. Būnant įvykio vietoje, prie jų sustojo „Bolt“ pavežėjas, kuris paklausė ar viskas gerai, ar nėra nukentėjusių. „Bolt“ vairuotojas taip pat niekuo padėti negalėjo ir nuvažiavo, o jie visi liko įvykio vietoje. Vyresnio amžiaus vyriškis dar bandė išvažiuoti, tačiau įvažiavo į dar gilesnį griovį ir automobilis įstrigo visai, pakibo priekiu žemyn. Išlipus vyriškiui iš vairuotojo vietos, pastarasis sunkiai stovėjo ant kojų, pradėjo nerišliai kalbėti. Tada suprato, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Vyriškis pradėjo jiems reikšti pretenzijas, kodėl jie neišvairavo vyriškio automobilio, nes dabar jis įstrigo dar labiau. Vyriškiui bandė paaiškinti, kad nieko čia nepavyks padaryti, nepadės nei tralas, reikia kviesti policiją. Jie policijos patys nekvietė, nes „Bolt“ pavežėjas minėjo iškviesiąs pareigūnus. Policija atvyko greitai. Policijos pareigūnams paaiškino, tai ką matė (b. l. 46–49);
2.3.4. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 17 d., apie 00.06 val., Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., senajame Vilniaus kelyje, A. M. vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (Nr. ARKB-0163), metrologinės patikros Nr. 2065374, 2024 m. kovo 17 d., 00.30 val. A. M. buvo nustatytas – 1,84 promilių girtumas (be paklaidos). Taip pat buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas“. 00.47 val., atlikus pakartotinį tikrinimą minėtu alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas – 1,81 promilių girtumas (be paklaidos) (b. l. 1–6);
2.3.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., senajame kelyje į Vilnių. Pilkos spalvos „Peugeot 307“ automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį (b. l. 11–17);
2.3.6. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad A. M. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. A. M. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 7 valandas. 2024 m. kovo 17 d., 00.30 val., alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ (Nr. ARKB-0163) A. M. nustatytas – 1,84 promilės girtumas. 2024 m. kovo 17 d., 00.47 val., pakartotino patikrinimo metu A. M. nustatytas – 1,81 promilės girtumas. Vairuotojas A. M. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 18);
2.3.7. patikros sertifikatu Nr. 2065374, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. sausio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko alkotesterio „Alcotest 7510“, ARKB-0163, patikrą. Matavimo priemonė patikrinta ir pripažinta tinkama naudojimui (b. l. 19);
2.3.8. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“, ARKB-0163, panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, iš kurio matyti, jog 2024 m. kovo 17 d., 00.30 val., A. M. buvo nustatytas – 1,84 promilės girtumas, o 2024 m. kovo 17 d., 00.47 val., nustatytas – 1,81 promilės girtumas (b. l. 20–21);
2.3.9. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. M. pateikė automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93–95, 97–98);
2.3.10. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. kovo 17 d., 00:11 val., dirbant ekipaže „P1103“ kartu su 1-ojo poskyrio vyriausiuoju patruliu J. V. ir Lietuvos policijos mokyklos R23-3 mokymo grupės kursantu G. J., iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad „važiuojant nuo Panevėžio, už (duomenys neskelbtini) ženklo, pravažiavus upę, nuo kelio nuvažiavęs raudonos spalvos automobilis. Visi žmonės išlipo, sužeistų nėra. Pranešėjas bendravo su vairuotoju, kuris galimai neblaivus. Pranešė pravažiuojantis asmuo, kuris nelaukia. Atvykus minėtu adresu, pareigūnai pastebėjo į griovį nuvažiavusį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. M.. Jis paaiškino, jog jį apakino iš priekio važiuojantis automobilis, todėl nuvažiavo nuo kelio. Alkoholio kiekio matuokliu 2024 m. kovo 17 d., 00.30 val., A. M. buvo nustatytas –1,84 promilių girtumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas“. 00.47 val. atliktas pakartotinis tikrinimas minėtu alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu vairuotojui buvo nustatytas – 1,81 promilių girtumas (be paklaidos). Kartu su A. M. važiavo jo sūnus J. M.. A. M. ir J. M. įvykio metu nenukentėjo. Apžiūrėjus įvykio vietą, kelio elementų ar konstrukcijų bei aplinkos apgadinimų nepastebėta, todėl nenustatyta eismo įvykio sudėties (b. l. 26–28);
2.3.11. VĮ ,,Regitra” duomenų bazės informacija, iš kurios matyti, kad keleivinio automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. M. (b. l. 22);
2.3.12. VšĮ „Emprekis“ pažyma apie autotransporto kainas Lietuvoje, iš kurios matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, kėbulo tipas – hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1560 cm3, variklio galia – 80 kW/109 AG, gamybos periodas 2004-2008 metai (pasirinkti metai – 2006 m.), vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. kovo mėnesį buvo – 1090,20 eurų be PVM mokesčio, bei – 1380 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 23).
2.4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamajam A. M. nustatytas girtumas (1,84 promilių ir 1,81 promilių) nepalieka abejonių, kad kaltinamasis suprato esantis neblaivus bei negalintis vairuoti transporto priemonės. Taigi jam inkriminuojamą veiką padarė veikdamas tyčia.
2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui), į padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas; dirba; psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 57, 62, 63, 65, 67).
3.2. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3.3. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Nors kaltinamajam skirtina bauda yra artima minimaliai, įvertinus tai, kad kaltinamasis nurodė mokantis išlaikymą nepilnamečiam vaikui, antstolis vykdo nuskaitymus dėl laiku negrąžintos paskolos, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 1 metams 6 mėnesiams.
4.3. Nutarimu kaltinamajam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (b. l. 103–105), todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2024 m. kovo 18 d.
5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 prom. ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
5.3. Nagrinėjamu atveju automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo A. M., pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, priklauso jam pačiam (b. l. 22). Pažymėtina, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
5.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius BK 72 straipsnio 3 dalyje numatytą pagrindą ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis A. M. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.
6.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 99–101, 103–105, 107–109). Paskirtos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduotinas konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui), kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas draudimą vairuoti kelių transporto priemones vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniu, 307–308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 57 (penkiasdešimt septynių) MGL, t. y. 2 850,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. M. galutinę bausmę – 38 (trisdešimt aštuonių) MGL dydžio, t. y. 1 900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti A. M., jog paskirtą baudą jis per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti A. M., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui);
- A. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti draudimą vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.