Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo H. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 8 d., paskirtas įspėjimas, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirta 28 eurų bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos ir H. R. paskirta galutinė nuobauda – 28 eurų bauda; administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., H. R. nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 9 d. 18.09 val. Šiaulių r., Drąsučių k., ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 9, 16, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1999-167/2015 dalį, kurioje H. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – H. R. paskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje įtvirtintą minimalią nuobaudą – 868 eurų piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog H. R. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET 219 p. ir 222 p. reikalavimus, įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą bei apie įvykį pranešti policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymima, kad H. R. eismo įvykio metu vairavo neturėdamas 2-jų metų vairavimo stažo. Institucija mano, kad H. R. nuo pat eismo įvykio pradžios sąmoningai siekė išvengti administracinės atsakomybės, nes tokio apgadinimo, kuris padarytas nukentėjusiojo automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis negalėjo nepajusti, tuo labiau, kad pažeidimas padarytas dienos metu, kai matomumas buvo geras ir niekas netrukdė, tai patvirtino pats H. R. ir apklausti liudytojai. Skunde nurodoma, kad H. R. atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės į važiuojamąją dalį, todėl privalėjo žiūrėti, kas buvo kelyje. Taip pat pažymima, kad eismo įvykio aplinkybės paaiškėjo pakankamai greitai, nes įvykį mačiusi pilietė atėjusiam apgadinto automobilio savininkui pasakė, kad ji matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad H. R. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolai ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tik byloje ištirtais ir nutarime aptartais įrodymais. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu H. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ str. 8 d. ir ATPK 127 str. 2 d., už minėtus teisės pažeidimus jam paskirtos atitinkamos administracinės nuobaudos. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės nėra ginčijama apylinkės teismo sprendimo minėta dalis, nesutinkama tik su tuo, kad H. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nenustačius šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Būtent dėl ginčijamos skundžiamo nutarimo dalies ir pasisakys aukštesnės instancijos teismas.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad H. R. įvykio dieną, vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą šalia stovėjusį automobilį ir pastarąjį apgadino – taip sukėlė eismo įvykį, iš kurio, nepranešęs policijos pareigūnams, išvažiavo. Teismas pripažįsta, kad tokie H. R. veiksmai formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė H. R. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d., padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, galėjo nepastebėti sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukti, be to, motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Aukštesnės instancijos teismas pritaria tokioms apylinkės teismo išvadoms, nes jos grįstos byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Bylą išnagrinėjęs teismas nesutinka su Institucijos skunde deklaruotu įvykio aplinkybių įvertinimu ir deklaruotomis atitinkamomis išvadomis. Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinys sietina ne tik su asmens supratimu / nesupratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais (administracinėn atsakomybėn traukiamo H. R., liudytojų V. R., R. S., D. M., L. P. J. K. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir kt., aptartais skundžiamame nutarime) nustatyta, kad H. R. nevengė atsakomybės, nemėgino nuslėpti savo dalyvavimo eismo įvykyje, nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, pats atvyko į policijos nuovadą iškart po to, kai sužinojo, jog prie parduotuvės galėjo apgadinti kitą automobilį. Priešingai nei teigiama skunde, H. R. vairuoto automobilio (apgadintas galinis dešinės pusės sparnas ir galinio bamperio kampas) ir automobilio, į kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsitrenkė (įlenktos priekinės kairės pusės durelės), apgadinimai (6; 13–16 b. l.) nėra tokie žymūs, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog nepajusti automobilių susidūrimo neįmanoma. Tuo labiau, kad iš byloje apklaustų asmenų niekas nematė automobilių susidūrimo, neišgirdo susidūrimu sukelto garso, L. P. automobilyje ,,Opel Astra“ nebuvo įrengta signalizacija, kuri būtų galėjusi įspėti apie automobilio kėbulo deformaciją ir pan. Be to, kaip jau minėta, nepraėjus nė valandai H. R. pats atvyko į policijos įstaigą aiškintis susiklosčiusios situacijos, nuosekliai atpasakojo įvykio aplinkybes, pamatęs apgadintą savo vairuotą ir kito asmens automobilius pripažino, kad būdamas prie parduotuvės galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad H. R., išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės, nepastebėjo, jog sukėlė eismo įvykį, todėl apie jį nepranešė nei policijai, nei kitos transporto priemonės savininkui, valdytojui, nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, t. y. sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai H. R. netaikė administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., nes nėra šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Taigi, nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutraukta pagrįstai.

Tačiau apylinkės teismas, nenustatęs H. R. kaltės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padaryme, iš kaltinimo formuluotės nepašalino faktinės aplinkybės, kad H. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1 p., 222 p. reikalavimus. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 6 p.

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimą:

iš nutarimo nustatomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, kad H. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 p., 222 p. reikalavimus.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.