Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. R., jo gynėjui advokatui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r., administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. 2015 m. gegužės 9 d., 18.09 val. (duomenys neskelbtini) ties Laisvės g. 11 namu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 9, 16, 101, 219.1, 222 punktų reikalavimus.

H. R. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad jis atsitrenkė, bet iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Savo mamą vežė pas draugę. Drąsučių kaime Laivės g. 11 sustojo prie parduotuvės ir mama nuėjo į parduotuvę. Kai ji išėjo išvažiavo iš aikštelės ir nuvežė mamą pas draugę. Pats išvažiavo į miesto centrą ir jam paskambino mama, kuri pasakė, kad jos draugei paskambino vietiniai gyventojai ir pasakė, kad žalias automobilis atsirėmė į kitą automobilį ir išvažiavo. Mama jam pasakė nuvažiuoti prie parduotuvės. Nuvykus ten, jį nukreipė į policijos komisariatą aiškintis ar ten buvo jis, ar ne. Pagal viską, ten buvo jis. Kai pirmą kartą nuvežė mamą į parduotuvę, šalia jo automobilio buvo kitas automobilis. Jam važiuojant atbuline eiga per šoninius veidrodėlius švietė saulė. Reikėjo įsitikinti, ar nėra automobilio, tačiau jis neįsitikino. Kitam automobiliui buvo įlenktos durelės. Jo automobilio bamperis pabraižytas. Tikriausiai, kad nežymiai atsirėmė. Eismo įvykis įvyko, kai jis važiavo atbuline eiga. Išvažiuojant iš aikštelės apsižiūrėjo ar nėra automobilių. Matomumo jam niekas neužstojo, tik saulė švietė. Iš aikštelės išvažiavo į kelio važiuojamąją dalį. Kartu su juo automobilyje važiavo mama ir draugas. Važiuodamas atbuline eiga ir manevruodamas žiūrėjo per galinį veidrodėlį, žiūrėjo per galinį langą ir nieko nepastebėjo. Atrodė, kad viskas yra gerai. Susidūrimo garsų negirdėjo, susidūrimo nejuto nei jis, nei keleiviai. Pripažįsta, kad automobilį sugadino per savo žioplumą, bet nepripažįsta, kad pasitraukė. Grįžo išsiaiškinti, nes nepajuto susidūrimo. Įvykio metu jo vairuotojo pažymėjimas buvo užkritęs už automobilio sėdynės ir nerado. Pripažįsta, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Vairavo savo tėvo automobilį. Radus vairuotojo pažymėjimą policijos pareigūnams jo nepateikė, nes jie patikrino per kompiuterį, kad jis yra vairuotojas. Nuoširdžiai gailisi, kad per savo aplaidumą apgadino savo tėvo ir nukentėjusiojo automobilius. Pripažįsta, kad apgadino automobilį. Nebūtų pasitraukęs, jei būtų jautęs, kad apgadino. Būtų išlipęs susitarti ar kviesti policija. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad asmuo, traukimas administracinėn atsakomybėn yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. 2015 m. gegužės 9 d. pavakario metu paprašė sūnaus, kad ją nuvežtų pas draugę į Drąsučių kaimą. Bevažiuojant sūnaus paprašė sustoti prie parduotuvės. Parduotuvėje buvo 10-15 minučių ir įsėdus į automobilį sūnus nuvežė ją pas draugę. Ten bebūnant, už 10-15 minučių draugei kažkas paskambino ir pasakė, kad žalios spalvos automobilis „Audi“ turėjo auto įvykį ir yra iškviesta policija. Ji paskambino savo sūnui ir pasakė, kad reikia važiuoti žiūrėti, gal tai jų automobilis. Kai parduotuvėje apsipirko ir įsėdo į automobilį jie išvažiavo atbuline eiga ir tada į priekį. Važiuojant atgal atsirėmimo nejuto. Taip pat automobilyje buvo sūnaus draugas. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Kai išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės atbuline eiga, buvo labai saulėta. Saulė švietė tiesiai vairuotojui į akis į automobilio priekį. Sūnus dairėsi. Automobilyje grojo muzika. Kai būnant pas draugę jai pranešė apie eismo įvykį pagalvojo, kad tai gali būti jų automobilis, nes aplink daugiau žalių automobilių nesimatė. Ji sėdėjo automobilio gale. Šalia jų automobilio stovėjo kitas automobilis.

Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta pagal darbą. 2015 m. gegužės pradžioje apie 17.00-18.00 val. Šiaulių rajone, Drąsučių kaime buvo forminamas eismo įvykis, kuriame dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Apie eismo įvykį jiems pranešė budėtojas. Nuvykę prie parduotuvės rado automobilį, kuris buvo apgadintas ir automobilio vairuotoją. Automobiliui buvo įlenktos priekinės vairuotojo pusės durelės. Ten nusibraižė eismo įvykio vietos schemą, parduotuvėje paklausė ar būtų galimybė pasižiūrėti filmuotą medžiagą, kadangi buvo kamera, tačiau tuo momentu negalėjo parodyti. Tuomet nuvyko į Kuršėnų policijos nuovadą forminti eismo įvykio, kuriuo metu ir atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. R.. Jo niekas nekvietė. Suprato, kad jam pranešė pažįstami asmenys, kad jis galėjo padaryti eismo įvykį ir pats atvyko išsiaiškinti. Atvykus administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui, apžiūrėjo abu automobilius. Nelygino automobilių jų pastatę vienas prie kito, tik padarė foto nuotraukas. Išmatavimai, apgadinimų aukštis abiejų automobilių atitiko ir abejonių nekilo, kad vienas automobilis apgadino kitą automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvykęs į policijos įstaigą nurodė, kad jam kažkas pasakė, jog jis įvažiavo į kitą automobilį, tačiau to jis pats nepajuto.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta pagal įvykį. Įvykio dieną kartu su R. S. dirbo Kuršėnų mieste ir gavo iš budėtojo pranešimą, kad Šiaulių rajone Drąsučių kaime prie parduotuvės Laisvės gatvėje iš eismo įvykio pasišalino automobilis, kuris apgadino kitą automobilį. Įvykio vietoje laukė automobilis „Opel Astra“. Atvykus, automobilis, kurio durelės buvo apgadintos, stovėjo prieš parduotuvę kitoje gatvės pusėje. Durelėse buvo įlinkimas. Automobilis galėjo būti apgadintas kitam automobiliui važiuojant atbuline eiga. Tuomet užsirašė vairuotojo duomenis, užpildė įvykio vietos schemą, padarė nuotraukas, išmatavimus ir nuvyko į policijos nuovadą. Ten atvyko ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris jiems nurodė, kad per pažįstamus sužinojo, kad jis galėjo padaryti įvykį ir pasišalinti. Dėl to pats atvyko pasiteirauti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie įvykį galėjo nežinoti, nes jo automobilio apgadinimai nebuvo dideli. Apžiūrėjus abu automobilius, nekilo abejonių, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, nes apgadinimo aukštis atitiko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į policijos nuovadą atvyko po pusvalandžio nuo pranešimo.

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta ir nėra jo matęs. 2015-05-09 Drąsučių kaime pasistatė automobilį prie parduotuves ir nuėjo apsipirkti. Išėjęs iš parduotuvės sutiko moterį, kuri jo paklausė kam priklauso automobilis. Tas automobilis priklausė jam. Moteris jam pasakė, jog matė kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo. Jis pats nieko nematė. Jo automobiliui buvo įlenktos priekinės vairuotojo pusės durelės, kurias reikėjo pakeisti. 4 mėnesius turi vairuotojo pažymėjimą. Jo automobilyje signalizacijos nėra. Jis pats būdamas parduotuvėje jokio atsitrenkimo garso negirdėjo. Jis pats nieko nematė ir negirdėjo. Išėjęs iš parduotuvės rado apgadintą automobilį.

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas H. R. yra jo draugas, gyvenantys tame pačiame kaime. 2015-05-09 važiavo automobilyje su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu H. R. ir jo mama. Atvažiavo prie parduotuvės, H. R. mama nuėjo į parduotuvę, o jis liko automobilyje. Kai parėjo H. R. mama – išvažiavo. Automobilį vairavo H. R.. Iš parduotuvės jis važiavo atbuline eiga. Aplink kitų automobilių nebuvo. Kai H. R. važiavo atbuline eiga jis jokių garsų negirdėjo. Kai H. R. paskambino mama ir pranešė apie eismo įvykį, jis buvo su H. R.. H. R. jam sakė, kad jam paskambino ir pasakė, kad jis Drąsučiuose atsitrenkė į automobilį. Jie Tuomet su H. R. vyko į Kuršėnų nuovadą ieškoti automobilio savininko. Jis sėdėjo automobilio priekyje prie vairuotojo. Jokio susidūrimo kontakto ar garso nepajuto.

Policijos atstovas G. G. teisme nurodė, kad H. R. surašytas protokolas už padarytus pažeidimus. Rankant administracinę medžiagą ir teisminio proceso metu yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo H. R. padarytą nusižengimą. Pažeidimas padarytas dienos metu, kai matomumas buvo geras ir niekas netrukdė. Tai pasakė pats H. R. ir apklausti liudytojai. H. R. atbuline eiga išvažiavo iš aikštelės į važiuojamąją dalį, todėl privalėjo žiūrėti kas buvo kelyje, nes kitaip būtų įvykęs eismo įvykis. Tai, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir to nepajuto yra neįtikėtina, nes pagal apgadinimus – tai buvo stiprus atsitrenkimas. Liudytojas L. P. nurodė, kad buvo įlenktos automobilio durelės. Teismo prašo H. R. nubausti pagal LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad H. R.kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6, 7 b. l.), H. R. rašytiniu paaiškinimu (8 b. l.), L. P. rašytiniu paaiškinimu (9 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14-16 b. l.), pažyma apie galiojančias nuobaudas (17-18 b. l.), taip pat apklausus liudytojus teisme.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. H. R. aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, tačiau D. M. patvirtino, kad apžiūrėjus abu automobilius, nekilo abejonių, kad abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje, nes apgadinimo aukštis atitiko. Kad buvo apgadintas kitas automobilis patvirtina ir fotonuotraukas, bei kita byloje esanti medžiaga.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad H. R. vairuojamas automobilis kliudė kitą aikštelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad H. R. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Taip pat KET 16 p. nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. H. R. pripažino, kad policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl šiš pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad mokosi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad H. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Padaryti administraciniai teisės pažeidimai kelių eismo srityje. H. R. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (17-18 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, H. R. skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ATPK 20, 21, 24, 27 str.).

Kadangi H. R. padarė du administracinius teisės pažeidimus, galutinė administracinė nuobauda skirtina sunkesnio administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis R. S. H. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad H. R. 2015 m. gegužės 9 d., 18.09 val. Šiaulių r., Drąsučių k., ties Laisvės g. 11 namu, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad H. R.sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą dėl H. R.suvokimo sukėlus eismo įvykį nebuvo. Pats H. R.parodė, kad pavažiavo atbuline eiga, po to į priekį ir išvažiavo iš aikštelės, tačiau nepajuto, jog automobilis susilietė su kitu automobiliu bei jį apgadino. H. R. aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, į veidrodėlius švietė saulė. Tą patį patvirtino ir kartu su H. R. automobilyje buvę keleiviai. Taip pat automobilio savininkas nurodė, kad būnant šalia esančioje parduotuvėje smūgio garso negirdėjo. H. R. nevengė atsakomybės, neneigė buvęs įvykio vietoje, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų ar pan. Priešingai, H. R. vos sužinojęs apie eismo įvykį nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė, kas parodo, kad H. R. neturėjo tikslo bėgti iš įvykio vietos ar slėptis. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad H. R. išvažiuodamas iš aikštelės, nemanė, nejuto, kad kažką sugadino, t. y. sukėlė eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, H. R.motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad H. R. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs kitą automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas H. R.atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

H. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą,

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą,

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, H. R.nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.