- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2A-1223-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13137-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Marius Bartninkas, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atstovo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1009-950/2019 pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl turto (piniginių lėšų) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, asmeninių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti pinigines lėšas atsakovo E. M. gautas pagal 2017 m. splaio 10 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MV-70230, šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad tokio turto dalys yra lygios ir sudaro kiekvienai šaliai po ½ dalį; prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 17 443,01 Eur kompensaciją, kuri sudaro ½ dalį piniginių lėšų gautų pardavus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 7 240,50 Eur asmeninių lėšų sumą, panaudotą padidinant turto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vertę; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2012 m. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, (duomenys neskelbtini) , o atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, (duomenys neskelbtini) . Atsakovas jam priklausantį butą pardavė 2013 m. ir nusipirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuriame 2014 m. už atsakovo lėšas pradėjo statyti gyvenamąjį namą. Ieškovė prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo savo piniginėmis lėšomis ir darbu. Atsakovo gaunamos piniginės lėšos buvo skiriamos išimtinai gyvenamojo namo statybai, o ieškovės gaunamos piniginės lėšos daugiausia buvo skiriamos pragyvenimui. Pradėjus trūkti lėšų gyvenamojo namo statybai, atsakovas iš AB „Swedbank“ paėmė kreditą. Kadangi piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai užbaigti vis vien trūko, ieškovė 2014 m. pabaigoje, paprašyta atsakovo, išgryninusi iš asmeninės banko sąskaitos perdavė atsakovui 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą asmeninių santaupų. Atsakovas šią sumą žadėjo grąžinti. 2015 m. birželio mėn. šalys apsigyveno kartu pastatytame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Tačiau tuomet su atsakovu prasidėjo konfliktai, bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė persikėlė gyventi atgal į savo butą, (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017 m. spalio 10 d. pardavė ginčo žemės sklypą su gyvenamuoju namu už 175 000 Eur. Gyvenamojo namo statyba kainavo daugiau nei jis buvo parduotas. Ieškovės nuomone, ji nuo 2012 m. gyvendama kartu su atsakovu ir su juo vesdama bendrą ūkį, vykdė bendrą jungtinę veiklą nukreiptą į ginčo gyvenamojo namo sukūrimą. Gyvenamojo namo statybai atsakovas panaudojo 85 163 Eur asmeninių lėšų ir iš AB „Swedbank“ gautą kreditą, kurio likutis gyvenamojo namo pardavimo dieną buvo 47 710,48 Eur. Ieškovė ginčo gyvenamojo namo statybai panaudojo 7 240,50 Eur asmeninių santaupų. Už 175 000 Eur pardavus pastatytą gyvenamąjį namą, atėmus atsakovo gyvenamojo namo statybai panaudotas pinigines lėšas liko 42 126,52 Eur suma. Iš šios sumos atsakovas privalo ieškovei grąžinti 7 240,50 Eur sumą jos asmeninių lėšų, o likusi 34 886,02 Eur suma - kaip bendros jungtinės veiklos rezultatas, turi būti padalinta per pusę, ir ieškovei turi tekti 17 443,01 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčo namą statė iš savo asmeninių lėšų, iš santaupų ir lėšų gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, (duomenys neskelbtini), bei iš savo darbo užmokesčio. Su ieškove niekada nesitarė, kad namą statys bendrai. Ieškovė savo santaupomis ar kitokio pobūdžio piniginėmis lėšomis prie gyvenamojo namo statybos neprisidėjo, iš ieškovės 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumos atsakovas negavo ir šios sumos paskolinti ieškovės neprašė. Gyvendamas kartu su ieškove, jis nuolat ieškovei duodavo pinigų, materialiai prisidėdavo prie bendrų poreikių tenkinimo. Pritrūkus piniginių lėšų gyvenamojo namo statybai, jis gavo kreditą iš AB „Swedbank“, taip pat skolinosi pinigų iš privačių fizinių asmenų. Bendram šalių gyvenimui nesusiklosčius, ieškovė grįžo gyventi į savo turėtą butą. Kadangi jam vienam naujai pastatytas gyvenamasis namas buvo per didelis, be to reikėjo grąžinti kreditoriams likusias negrąžintas pinigų sumas, jis gyvenamąjį namą pardavė ir atsiskaitė su visais kreditoriais bei sau nusipirko mažesnį gyvenamąjį būstą. Nurodė, kad gyvenamojo namo statyba buvo nuostolinga, todėl visiškai nepagrįstu laiko ieškovės reikalavimus sumokėti prašomas pinigų sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 240,50 Eur asmeninių lėšų sumą, kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš ieškovės 301 Eur, o iš atsakovo 129 Eur nesumokėto žyminio mokesčio; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo po 2,90 Eur iš kiekvieno teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2012 m. apsigyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Atsakovas 2013 m. gegužės 7 d. pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini) , už 164 000 Lt (47 497,69 Eur) ir 2013 m. balandžio 24 d. įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo sklypas), už 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą. Ginčo sklype laikotarpiu nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasaros buvo pastatytas gyvenamais namas, į kurį nuosavybės teises atsakovas įregistravo 2017 m. birželio 23 d. Atsakovas banko sąskaitoje 2012 m. sausio 1 d. turėjo 11 710,83 Eur (t. y. 40 435,14 Lt) santaupų. 2009 m. gruodžio 16 d. atsakovas turėjo 8 064,80 Eur terminuotąjį indėlį. Atsakovui terminuotojo indėlio lėšos su palūkanomis (8 263,32 Eur) išmokėtos 2013 m. balandžio 24 d. 2014 m. kovo 26 d. Kredito sutarties Nr. 14-021702-FA pagrindu AB „Swedbank“ suteikė atsakovui 53 579,70 Eur kreditą ginčo gyvenamojo namo statybai. Atsakovas 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. birželio 20 d. paprastųjų vekselių pagrindu pasiskolino iš V. S. ir S. P. iš viso 50 000 Eur sumą, 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. sausio 21 d. skolos raštelių pagrindu iš L. M. ir M. K. atsakovas pasiskolino iš viso 15 000 Eur. 2016 m. gruodžio 3 d. atsakovas pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, (duomenys neskelbtini) , už 15 500 Eur. 2017 m. spalio 10 d. atsakovas pardavė ginčo žemės sklypą su gyvenamuoju namu už 175 000 Eur. Ieškovė AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje 2014 m. sausio 1 d. turėjo 9 901,46 Lt santaupų. Ieškovė 2014 m. gruodžio mėn. iš banko sąskaitos išgrynino 25 000 Lt (7 240,50 Eur) dydžio sumą.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Nurodė, kad tokiais atvejais nesusituokusių asmenų (sugyventinių) santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo namo statybai kartu su žemės sklypo įsigijimu iš viso panaudojo 184 835,13 Eur asmeninių lėšų sumą, kurią sudarė 67 471,84 Eur asmeninės santaupos, 52 363,29 Eur AB „Swedbank“ kreditas ir 65 000 Eur iš fizinių asmenų pasiskolintos lėšos. Teismas svarbia laikė abiejų šalių neginčijamą ir pripažintą aplinkybę, kad ginčo namo statyba galėjo kainuoti daugiau kaip 200 000 Eur, galimai 215 000 - 216 000 Eur. Šis ginčo šalių pripažintas faktas leido teismui laikyti visiškai įrodytu ieškovės teiginį, kad ji 2014 m. gruodžio mėn. perdavė atsakovui savo sutaupytas 25 000 Lt (7 240,50 Eur) pinigines lėšas - gyvenamojo namo statybai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turėjo 184 835,13 Eur asmeninių lėšų sumą ir atsakovui iki jo paties nurodomos (deklaruojamos) gyvenamojo namo statyboms išleistos faktinės sumos (215000-216000 Eur) trūko dar apie 20 000 Eur. Teismas laikė, kad dalį šios trūkstamos pinigų sumos ir sudarė ieškovės atsakovui perduota 7 240,50 Eur suma. Teismo vertinimu tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė 25 000 Lt (7 240,50 Eur) sumą iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išgrynino 2014 m. gruodžio mėn., t. y. pačiame gyvenamojo namo statybos įkarštyje. Duomenų, kur tokia didelė pinigų suma ieškovės galėjo būti išleista nėra. Teismas atmetė, atsakovo teiginius, kad už šiuos pinigus ieškovė įsigijo automobilį „Opel Zafira“, nes faktiniai duomenys liudijo, kad nurodytą automobilį ieškovė įsigijo jau pasibaigus faktinei gyvenamojo namo statybai ir pašlijus šalių santykiams, t. y. 2015 m. spalio 1 d. Be to, ieškovė tai padarė gavusi AB “Swedbank lizingas“ suteiktą 6 043 Eur vartojimo kreditą.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės teiginius, kad 7 240,50 Eur sumą ieškovė atsakovui paskolino, tikėdamasi, kad šią sumą atsakovas greitai grąžins, kad ši suma ieškovės buvo susitaupyta dantų protezavimui, padarė išvadą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo bendrai statyti ginčo gyvenamąjį namą, ieškovė jo statybai iš esmės neturėjo ir negalėjo skirti piniginių lėšų, netgi nenorėjo to daryti ir prie gyvenamojo namo statybos materialiai reikšmingai neprisidėjo. Minėtas gyvenamasis namas iš esmės buvo statomas ir pastatytas iš atsakovo turėtų asmeninių bei pasiskolintų lėšų, jo asmeninės nuosavybės teise įgytame žemės sklype. Situacija galimai būtų pasikeitusi, ieškovei pardavus jos nuosavybės teise turėtą butą. Tačiau tai neįvyko - ieškovė nepardavė savo buto, (duomenys neskelbtini), todėl šalių susitarimas nebuvo įvykdytas.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šalių valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise pastatyti ginčo gyvenamąjį namą, ieškovė neturėjo finansinių galimybių ir iš esmės neprisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, todėl vien pats šalių gyvenimo kartu faktas ir bendrų einamųjų poreikių tenkinimas (apimantis ir dalyvavimą statybos procese), negali lemti turto priklausomybės bendrąja daline nuosavybės teise. Teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl piniginių lėšų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dėl ½ dalies tokių piniginių lėšų (17 443,01 Eur) priteisimo iš atsakovo.
9. Teismas nurodė, kad nepriteisus 7 240,50 Eur ieškovei realiai jos atsakovui perduotų piniginių lėšų, atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas taisykles ir laikyti, kad atsakovas 2014 m. gruodžio mėn. gavo iš ieškovės 25 000 Lt (7 240,50 Eur) dydžio sumą neturėdamas tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl teismas tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą ir ieškovei iš atsakovo priteisė 7 240,50 Eur .
10. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė tarp šalių konstatavęs, kad patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 30 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo tenkintas ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pagal atmestus reikalavimus pakeisti sprendimo dalį dėl šalims ir valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir prie bylos prijungti rašytinį įrodymą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė netinkamas išvadas;
1.2. Teismo teiginiai, kad iki žemės sklypo įsigijimo atsakovas turėjo 67 471,84 Eur asmeninių lėšų sumą ne visai atitinka tikrovę. Spręsdamas kiek lėšų turėjo atsakovas žemės sklypo įsigijimo dieną, teismas rėmėsi 2012 m. sausio 1 d. duomenimis, tačiau žemės sklypas buvo įsigytas 2013 m. balandžio 24 d. Prie apeliacinio skundo pridedamas išrašas iš atsakovo sąskaitos, rodo, kad sklypo įsigijimo dieną atsakovas vien banko sąskaitoje turėjo 83 613,82 Lt (24 216,24 Eur). Iš tikrųjų atsakovas turėjo apie 100 000 Lt lėšų prieš pradedant namo statybas, prie kurių turėjo būti pridėtos už parduotą butą gautos lėšos. Atsakovas už žemės sklypą mokėjo didesnę kainą nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, o dalį kainos sumokėjo grynais pinigais. Pridedamas išrašas iš sąskaitos patvirtina, kad pavedimu už žemės sklypą buvo sumokėti 63 500 Lt, o likusi dalis iki 76 000 Lt buvo sumokėta grynais, t. y. 12 500 Lt (76 000 – 63 500 = 12 500). Į patirtas statybos išlaidas (apie 215 000 – 216 000 Eur) buvo įtrauktos visos išlaidos, tiek mokėtos oficialiai, tiek ir neoficialiai, kurios nurodytos pateiktoje statybos išlaidų suvestinėje (el. b. t. 2, b. l. 24-28). Pridėjus prie sąskaitoje turėtų 83 613,82 Lt (28 463,56 Eur) lėšų vien už sklypą grynais sumokėtas lėšas (12 500 Lt), matyti, jog atsakovas prieš įsigydamas žemės sklypą mažiausiai turėjo 96 113,82 Lt (27 836,49 Eur), taip pat papildomai gavo už jam priklausančio buto pardavimą 47 497,69 Eur, iš viso 75 334,18 Eur. Įvertinus visas atsakovo 2012 – 2015 m. uždirbtas lėšas (44 871,72 Eur), darytina išvada, kad atsakovo statyboms ir žemės sklypo įsigijimui panaudotos bendros 229 706,90 Eur asmeninių lėšų sumos visiškai pakako namo statyboms užbaigti be jokių ieškovės lėšų;
1.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas gavo tam tikrą pinigų sumą už leidimą prisijungti prie atsakovo savo lėšomis nutiestų vandentiekio, lietaus ir nuotekų tinklų. Iš G. P. atsakovas gavo 20 000 Lt (2013 m. lapkričio 19 d. - 5 000 Lt ir 2013 m. gruodžio 5 d. - 15 000 Lt); iš M. S. 11 500 Lt (2014 m. liepos 4 d.); iš M. K.) 1 930 Eur (2015 m. sausio 12 d.); Iš UAB RM BUSINESS GROUP 4 000 Eur (2016 m. rugpjūčio 16 d.);
1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra įrodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė perdavė atsakovui 25 000 Lt. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė atitinkamas lėšas perdavė atsakovui, išskyrus pačios ieškovės parodymus. Ieškovės parodymai prieštaringi ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės parodymai apie pinigų perdavimą vertintini kritiškai. Dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo neįmanoma nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis, ji perdavė atsakovui pinigus. Ieškovė painiojosi ir nurodydama perduotų lėšų kilmę. Ieškovės pinigų perdavimas turėjo būti įformintas raštu;
1.5. Aplinkybė, kad atsakovas nežinojo, kur ieškovė panaudojo nuo sąskaitos nuimtas ir jai priklausančias lėšas, nepatvirtina, jog atitinkamos lėšos buvo perduotos atsakovui. 2019 m. sausio 16 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė vis kitokias aplinkybes apie pinigų perdavimą. Ieškovė paaiškino ir kad tiesiog perdavė, ir kad skolino, taip pat paaiškino, kad pinigus perdavė ir gruodžio mėnesį, ir vėliau, kad rugsėjo mėnesį. Nurodė, kad prašo priteisti tuos pinigus, kuriuos perdavė rugsėjo mėnesį ir neprašo priteisti tų pinigų kuriuos nuėmė nuo sąskaitos 2014 m. gruodžio mėnesį. Teismas neturėjo remtis ieškovės sąskaitos išrašu apie lėšų nuėmimą, sprendžiat dėl lėšų perdavimo atsakovui, ir taip pat šių lėšų nepriteisti;
1.6. Ieškovė painiojosi ir nurodydama perduotų lėšų kilmę. Pradžioje nurodė, kad perduotos lėšos buvo sąskaitoje sukauptos prieš pradedant gyventi kartu. Vėliau ieškovė nurodė, kad pinigus buvo sutaupiusi grynais pinigais. Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė šalims pradėjus gyventi kartu sąskaitoje Swedbank banke 2013 m. gegužės 28 d. turėjo tik 1 662,71 Lt. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo pradėtas pervedinėti ieškovės darbo užmokestis, ieškovė AB Šiaulių banko sąskaitoje neturėjo jokių lėšų. Šioje sąskaitoje pirmos lėšos atsirado tik 2013 m. rugpjūčio 6 d. Vėliau ieškovė nurodė, kad ji grynais buvo sukaupusi per 2011-2012 metus 25 000 Lt. Tačiau pati ieškovė pateikė savo sąskaitos išrašus iš kurių matyti, jog ieškovė tokių lėšų grynais nėra nuėmusi, o didžiąją dalį per 2011 – 2012 metus gautų lėšų išleido pragyvenimui. Ieškovė iš esmės visas gautas lėšas, kol gyveno ne su atsakovu, išleisdavo ir nesukaupė nei grynais nei negrynais pinigų. Ieškovės teiginys, kad ji per atitinkamą laikotarpį sukaupė 25 000 Lt neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodė, kad pinigai buvo perduoti, kad būtų uždengtas stogas, tačiau tiek iki 2014 m. rugsėjo, tiek iki 2014 m. gruodžio mėn. stogo darbai jau buvo seniai pabaigti;
1.7. Teismo argumentai, kad automobilį ieškovė įsigijo jau pasibaigus faktinei gyvenamojo namo statybai, pašlijus šalių santykiams, t. y. 2015 m. spalio 1 d., gavusi AB „Swedbank lizingas“ suteiktą 6 043 Eur vartojimo kreditą, yra nepagrįsti. Teismas nusišalino nuo automobilio įsigijimo bei apmokėjimo aplinkybių, tyrimo, todėl šios aplinkybės nebuvo atskleistos byloje. Ieškovė už automobilio įsigijimą buvo sumokėjusi iki kredito gavimo dienos, todėl automobilis buvo įsigytas ne iš AB „Swedbank lizingas“ suteikto kredito. Todėl AB „Swedbank lizingas“ suteiktas kreditas buvo skirtas ne automobilio įsigijimui. Tikėtina, kad turėtas grynas lėšas išleidusi automobiliui, ieškovė nusprendė jas kompensuoti pasiskolintomis lėšomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė rekonstravo jai priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini) , todėl rekonstrukcijai buvo panaudoti pinigai gauti iš banko už automobilį;
1.8. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kurie buvo perduoti būtent 2014 m. rugsėjo mėnesį, o ne 2014 m. gruodžio mėn. Teismas, konstatuodamas apie lėšų perdavimo faktą, neturėjo vertinti banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtino, jog 2014 m. gruodžio mėnesį atsakovė nuo sąskaitos nusiėmė 25 000 Lt. Nesant jokių rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą, teismas vis tiek padarė priešingas išvadas, kad pinigai buvo perduoti. Teismas, priteisdamas ieškovei 2014 m. gruodžio mėnesį perduotus pinigus, peržengė byloje pareikštus reikalavimus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašė prie bylos prijungti papildomus rašytinius įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Netgi įvertinus absoliučiai visas atsakovo pajamas, tačiau kartu įvertinus ir jo išlaidas per tą patį laikotarpį, atsakovui vis tiek trūktų pinigų iki jo paties nurodomos (deklaruojamos) gyvenamojo namo statyboms išleistos faktinės sumos. Atsakovas daug dėmesio skiria savo pajamoms (santaupoms) 2012-2016 m., tačiau nėra pateikęs duomenų apie savo išlaidas. Atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento duomenis, minėtu laikotarpiu vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos buvo 298 Eur vienam asmeniui per mėnesį, todėl atsakovo vidutinės asmeninės išlaidos per vienerius metus sudarė apie 3 576 Eur, o per penkerius metus 17 880 Eur. Įvertinus, tai, kad atsakovas materialiai prisidėdavo prie bendrų poreikių tenkinimo, suma asmeninėms išlaidoms turėtų didėti beveik dvigubai, t. y. iki 35 000 Eur per penkerius metus. Atsakovas nenurodė, kad per tą patį laikotarpį dalis lėšų buvo skiriama paskoloms ir vekseliams padengti;
2.2. Atsakovo keliamas prielaidas dėl automobilio įsigijimo paneigia pateikti įrodymai. Iš įsigyto automobilio pardavimo skelbimo, kuris buvo įdėtas į „Autoplius“ internetinį puslapį, matyti, kad automobilio kaina buvo 5750 Eur + mokesčiai (iš viso 6 957 Eur). Iš pateiktos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad automobilis įsigytas už 6 715,5 Eur. Iš 2015 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT109620/PPS matyti, kad tą patį automobilį „Swedbank lizingas“ UAB iš ieškovės nupirko 2015 m. spalio 1 d. ir ieškovė iki šiol moka lizingo bendrovei pagal minėtą sutartį. 2015 m. rugsėjo 27 d. paskolos sutartis patvirtina apie ieškovės 2015 m. rugsėjo 27 d. iš E. J. pasiskolintus 6000 Eur vieno mėnesio laikotarpiui, o 2015 m. spalio 13 d. paskola grąžinta paskolos davėjai. Minėtu laikotarpiu „Swedbank lizingas“ UAB klientams pasiūlė naują produktą, t. y. refinansuoti automobilio įsigijimą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti tokia įvykių seka: ieškovė susirado tinkantį automobilį; 2015 m. rugsėjo 27 d. pasiskolino 6000 Eur vieno mėnesio laikotarpiui; 2015 m. rugsėjo 28 d. nusipirko automobilį iš UAB „AFCars“ už 6 715,5 Eur; 2015 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT109620/PPS tą pati automobilį pardavė „Swedbank lizingas“ UAB už 6 715 Eur ir sudarė lizingo sutartį; Lizingo bendrovė 2015 m. spalio 2 d. pervedė ieškovei 5 953,76 Eur į Swedbank sąskaitą. Kadangi buvo pasibaigęs Swedbank kortelės galiojimas, gautą sumą ieškovė pervedė į Šiaulių banką. Per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 12 d. ieškovė nuėmė iš Šiaulių banko sąskaitos 6 000 Eur, kuriuos 2015 m. spalio 13 d. grąžino paskolos davėjai E. J.. Automobilio savininkas šiuo metu yra „Swedbank lizingas“ UAB.
2.3. Apelianto argumentus, kad iš 2014 m. gruodį nuimtų lėšų rekonstruotas ieškovės butas (duomenys neskelbtini) paneigia pridedami įrodymai. 2010 m. spalio 25 d. buvo išduotas leidimas statyti/rekonstruoti statinį Nr. LNS-21-101025-01103. Statybos darbus pagal 2010 m. lapkričio 17 d. Rangos sutartį iki 2010 m. lapkričio 30 d. atliko rangovas S. S., ką patvirtina Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai. Šie įrodymai rodo, kad statybos darbai (duomenys neskelbtini) buvo baigti žymiai anksčiau nei 2014 m.;
2.4. Apeliantas analizuoja ieškovės pajamas remdamasis tik sąskaitų išrašais, tačiau neįvertina, kad ieškovė nuo 2007 m. iki 2017 m. buvo įsigijusi verslo liudijimą ir vedė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kuris patvirtina, kad iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo gautos pakankamos pajamos pragyventi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio mėnesį, pačiame statybų įkarštyje, ieškovė išgrynino iš savo asmeninės sąskaitos Šiaulių banke 25 000 Lt, kuriuos apeliantas panaudojo namo statybai. Jokių įrodymų, kad minėtos lėšos būtų panaudotos kitoms reikmėms byloje nėra;
Šalies argumentai
2.5. Teismas neišėjo už ieškinio ribų, nes patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo 7 240,50 Eur kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas padidinant bendro turto vertę. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ši suma buvo nuimta nuo asmeninės sąskaitos, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tai buvo padaryta būtent 2014 m. gruodžio mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
14. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą atsakovo E. M. su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą - AB „Swedbank“ išrašą apie atsakovo turėtas pinigines lėšas banke 2013 m. balandžio 24 d., nes šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Ieškovė D. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: transporto priemonės Opel Zafira registracijos liudijimą, skelbimą, PVM sąskaitą-faktūrą, pirkimo-parda vimo sutartį, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, turto priėmimo-perdavimo aktą, 2015-09-27 paskolos sutartį, 2010-10-25 leidimą statyti rekonstruoti statinį Nr. LNS-21-101025-01103, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-11-17 Rangos sutartį dėl minėto statinio rekonstrukcijos bei 2010-11-30 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, D. K., įsigijusios verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. kovo mėn. (t. 4, b. l. 119-155).
16. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą D. K., įsigijusios verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, kadangi šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau atsisako priimti pirkimo-pardavimo sutartį, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą, turto priėmimo-perdavimo aktą, kaip teikiamus pakartotinai (t. 4, b. l. 58-66) bei kitus naujus įrodymus, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
17. Kadangi apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su netinkamu materialinės bei procesinės teisės normų taikymu, todėl, teisėjų kolegijos manymu, skirti žodinį bylos nagrinėjimą netikslinga, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str.).
Dėl ginčo esmės
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo E. M. ieškovei D. K. 7240,50 Eur jos asmeninių lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė D. K. įrodinėjo, kad gyvendama kartu su atsakovu E. M., su juo vesdama bendrą ūkį, susitarė ir su juo bendrai veikdama nuo 2014 m. pavasario iki 2015 m. vasaros pastatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) . Nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą atsakovui E. M. buvo įregistruotos 2017-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-170623-01069 pagrindu. Atsakovas E. M. 2017-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. P. ir A. P. pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini) už 17500,00 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad pardavus namą, gautos piniginės lėšos, atėmus gyvenamojo namo statybos kaštus (statybai panaudotas lėšas) ir jos įdėtos asmenines santaupas, turi būti pripažintos bendrąją daline nuosavybe ir pusę tokių piniginių lėšų (t.y. 17443,01 Eur) turi būti priteista jai. Kartu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. M. jos turėtų asmeninių santaupų sumą – 7240,50 Eur, kuri buvo perduota (paskolinta) atsakovui 2014 m. gruodžio mėnesį ir panaudota gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai.
20. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo E. M. 7240,50 Eur, kaip gautus neturint jokio teisinio ir faktinio pagrindo, likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
21. Apeliantas E. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko padarė netinkamas išvadas. Atsakovas neigia gavęs iš ieškovės pinigus, todėl, jo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog yra įrodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė perdavė atsakovui 25 000 Lt.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
23. Nagrinėjamojoje byloje pateiktas D. K. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 liudija, kad: nurodyto periodo pradžioje ieškovė turėjo 9901,46 Lt dydžio santaupų; nurodytoje banko sąskaitoje iki 2014-09-01 vyko tik piniginių lėšų įskaitymai; 2014 m. gruodžio mėn. ieškovė iš banko sąskaitos išgrynino 25000,00 Lt (7240,50 Eur.) dydžio sumą (2014-12-04 - 5000,00 Lt; 2014-012-08 - 5000,00 Lt; 2014-12-11 - 5000,00 Lt; 2014-12-12 - 5000,00 Lt; 2014-12-19 - 5000,00 Lt) ir nurodė, kad šiuos pinigus būnant prie bankomato perduodavo atsakovui. Rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimą atsakovui byloje nepateikta, o atsakovas neigia gavęs šiuos pinigus ir nurodė, kad jam pakako pinigų užbaigti namo statybą.
24. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino visiškai įrodytu faktą, kad 2014 m. gruodžio mėn. ieškovė D. K. perdavė atsakovui E. M. 25000,00 Lt (7240,50 Eur) dydžio sumą turėtų asmeninių santaupų, tačiau nenustatė ir nenurodė kokie įrodymai šias faktines aplinkybes patvirtina. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2014 metų gruodžio mėnesį iš banko sąskaitos per kelis kartus išgrynino 25 000 Lt sumą, neįrodo pinigų perdavimo fakto atsakovui E. M..
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodžius pinigų perdavimo fakto atsakovui, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 2014 m. gruodžio mėnesį gavo iš ieškovės 25 000 yra nepagrįsta.
26. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės D. K. asmeninės santaupos buvo panaudotos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybai ir kad būtent tokios pinigų sumų trūko atsakovui užbaigti namo statybas.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba kainavo daugiau kaip 200000,00 Eur, galimai - 215000,00-216000,00 Eur. Teismas sprendė, kad E. M. namo statybai panaudojo bendrą 184835,13 Eur asmeninių lėšų sumą, kurią sudarė: 1) 67471,84 EUR asmeninės santaupos (11710,83 Eur suma buvusi AB „Swedbank“ banko sąskaitoje + 8263,32 Eur terminuotojo indėlio suma išmokėta AB „Swedbank“ + 47497,69 Eur suma, gauta už parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini) = 67471,84 Eur); 2) 52363,29 Eur AB „Swedbank“ kreditas; 3) 65000,00 Eur fizinių asmenų (R. S.; V. S.; S. P.; L. M.; M. K.) paskolintos lėšos, todėl iki gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybai išleistos faktinės sumos jam dar trūko apie 20 000 Eur.
28. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas E. M. turėjo daugiau piniginių lėšų, negu nurodė pirmosios instancijos teismas. AB „Swedbank“ išrašas patvirtina, kad žemės sklypo įsigijimo dieną t.y. 2013 m. balandžio 24 d. atsakovas banko sąskaitoje turėjo 83 613,82 Lt (24 216,24 Eur) ( t. 4, b. l. 110 ). Nors teismas yra konstatavęs, kad E. M. gavo reguliarias su darbo santykiais susijusias pajamas (2012 m. – 13020,59 Eur, 2103 m. – 11771,80 Eur, 2014 m. – 9486,28 Eur, 2015 m. – 10593,05 Eur, 2016 m. – 17095,18 Eur), tačiau apskaičiuodamas atsakovo panaudotas lėšas statyboms šių pajamų nepriskaičiavo. Kadangi nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atsakovui E. M. buvo įregistruotos tik 2017-06-23 deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-170623-01069 pagrindu, todėl prie teismo nustatytos atsakovo turėtos pinigų sumos turėtų būti priskaičiuotos ir jo gautos pajamos, susijusios su darbo santykiais. Įvertinus atsakovo 2012-2015 metais uždirbtas lėšas (44 871,72 Eur) darytina išvada, kad E. M. turėtų asmeninių lėšų pakako namo statyboms užbaigti.
29. Nors apeliantas nurodo, kad atsakovas dar gavo lėšas už prisijungimą prie atsakovo nutiestų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų iš G. P. 20 000 Lt (2013-11-19 ir 2013-12-05), iš M. S. 11 500 Lt (2014-07-04), iš M. K. 1 930 Eur (2015-01-12), iš UAB RM BISUNESS GROUP 4000 Eur (2016-08-16), tačiau jokių rašytinių įrodymų apie pinigų gavimą nepateikia, todėl teisėjų kolegija apelianto nurodytas aplinkybes apie pinigų gavimą iš nurodytų asmenų laiko neįrodytomis.
30. Tačiau įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą - atsakovo banko sąskaitos išrašus, banko bei fizinių asmenų atsakovui suteiktus kreditus (paskolas), darbo užmokesčio pajamas bei įvertinus aplinkybę, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų kur buvo panaudota tokia didelė ieškovės pinigų suma, jeigu ji buvo perduota atsakovui, darytina išvada, kad E. M. pakako savo asmeninių lėšų gyvenamojo namo statybai.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė D. K. atsakovui E. M. perdavė 25 000 Lt (7240,50 Eur), todėl sprendimas dalyje dėl 7240,50 Eur priteisimo iš ieškovės atsakovui naikinama ir šioje reikalavimo dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
33. Ieškovė D. K. civilinėje byloje patyrė 1000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200,00 Eur dydžio sumokėtas žyminį mokestis ir 800,00 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
34. Atsakovas E. M. pirmosios instancijos teisme patyrė 1000,00 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
35. Kadangi ieškovės D. K. visi ieškinio reikalavimai atmesti, todėl E. M. yra pagrindas priteisti iš ieškovės 1000 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
36. Kauno apylinkės teismo 2018-08-08 nutartimi D. K. buvo atidėtas 430 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos priteistina valstybei nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 430 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Atsakovas E. M. pateikdamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 163 Eur žyminio mokesčio (t. 4, b. l. 111), už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 160). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, todėl iš ieškovės D. K. yra pagrindas atsakovui E. M. priteisti 463 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 7240,50 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt eurų 50 centų) asmeninių lėšų suma ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 129 Eur žyminio mokesčio, 2,90 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Atsakovui E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Iš D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą valstybei 301 Eur nesumokėtą žyminio mokesčio dalį padidinti iki 430 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų).
Iš D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas valstybei 2,90 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padidinti iki 5,79 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 463 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.