Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-420/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
1-9-420/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21029-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
V. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-420/2024Proceso Nr. 1-01-1-21029-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.6.1.2.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, verčiasi individualia veikla, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2003-04-09 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., teistumas išnykęs;

2) 2003-11-24 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. teistumas išnykęs;

3) 2015-12-15 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, areštu 45 paroms, teistumas išnykęs;

4) 2022-08-16 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 146 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

V. V. 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiais sudavė sugyventinei G. Š. ne mažiau septynių kartų į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį petį bei į kairį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą.

Be to, V. V. 2022 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, žodinio konflikto metu, galva trenkė du kartus nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. į nosį, suėmė jai rankomis už plaukų ir rovė plaukus, po to nukentėjusiajai G. Š. sėdint, kojos keliu sudavė jai du kartus į kairį smilkinį ir kairę ausį, ne mažiau keturių kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajai G. Š. į kairiąją ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu, apie 22.00 val., konflikto metu, kumščiais sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai G. Š. į burną ir ne mažiau trijų kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajai G. Š. po ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas – nugarą, kojų ir blauzdų sritis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą.

Įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad G. Š. buvo jo sugyventinė, su ja gyveno apie 3 mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini). Naktį iš 2022 m. birželio 5 d. į 6 d. jis nakvojo kaime, namo grįžo apie 15.00 val., buvo pavartojęs alkoholio. Tuo metu G., B. R., I. M. buvo pas I., kuri gyvena tame pačiame name, tik kitame gale, visi vartojo alkoholį. Atėjo jo mama, pasakė jam eiti miegoti, jis ir nuėjo. Apie 19 val. atsikėlė, tada įvyko konfliktas. Pripažįsta, kad smurtavo prieš G. Š. taip, kad parašyta pranešime apie įtarimą. Jis priekaištavo G. Š., labai ant jos pyko, buvo išgėręs alkoholio ir sudavė jai delnu ar kumščiu į veido sritis, nežino kiek smūgių. Galėjo būti, kad sudavė apie septynis smūgius, o gal mažiau. Po to G. Š. kažkur išėjo, namuose nenakvojo. Kitą dieną visi vėl gėrė pas I., buvo ir G. Š., kuri pasakė, kad miegojo pas I. sandėliuke. Vėliau jie nuėjo pas R. G., ten buvo iki vakaro, vartojo alkoholį. Po to pastebėjo, kad G. nėra, R. G. pasakė, kad ji nuėjo namo. Jis taip pat nuėjo namo, buvo apie 21.00 val. Tuomet tarp jų vėl kilo konfliktas, prisipažįsta, kad smurtavo prieš G. Š., sudavė jai iš kelio į kairę ausį. Ar sudavė į galvą ir nosį nepamena, taip pat nepamena ar tempė už plaukų per grindis, bet gal kai kėlėsi, gal ir pačiupo. Galėjo pataikyti ir į nugarą, tiksliai visko neprisimena. Galėjo būti taip, kaip parašyta įtarime, tiesiog taip gavosi, nesusivaldė ir smurtavo. Dėl šių savo padarytų veikų labai gailisi, atsiprašo. Blaivus to nepadarytų.

Nukentėjusioji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. V. 2022 m. birželio mėnesį buvo sugyventiniai, santykiai su juo buvo normalūs, kartu gyveno apie 2-3 mėn. 2022-06-06 jis grįžo iš tėvų, jie buvo pas I. M. V. buvo išgėręs, pradėjo mėtyti butelį su alumi, vejojosi paskui ją aplink stalą. Daugiau neprisimena, prisimena kad tą dieną norėjo ją mušti, bet ji pabėgdavo. Po to ji paprašė I., kad uždarytu ją sandėliuke, ten ji prabuvo iki ryto. 2022-06-07, kai I. ją išleido, pradžioje sėdėjo pas I., po to nuėjo į V. namo pusę. Vakare kilo konfliktas jo kambaryje, jis pradėjo klausinėti iš kur daiktai. Pradžioje trenkė jai kumščiu į galvą, mušė kojomis. Su keliu pataikė į nosį, o su galva pataikė į antakio kraštą, sutrenkė ausį. Į ausį trenkė su galva ar keliu. Liko žymės po tų smūgių, bėgo kraujas iš antakio, ausies ir nosies. Ji pabėgo nuo jo, nuėjo pas netoliese gyvenančią S., prašė, kad leistų pernakvoti, bet ji neleido pernakvoti. Nakvojo lauke, tarp medžių. 2022-06-08 ryte V. ją surado ir prikėlė, nes kartu su ja buvo šuniukas, kuris pradėjo loti. Kartu atėjo namo, viskas buvo ramu. O paskui vėl prasidėjo, V. V. uždavinėjo klausimus ir mušė. Po to ji vėl pabėgo, grįžo vakare, nes jai nebuvo kur eiti. Vakare kai grįžo, jis pradėjo bartis, uždavinėti klausimus, vėliau nusiramino, ir iki ryto miegojo. Ryte atsigėrė kavos, paskui vėl pradėjo klausinėti kur daiktai ir iš kur pinigai, atėmė jos telefoną. Ji nuėjo į daržą ravėti, po kurio laiko jis išnešė telefoną, pasakė, kad kažkas skambina. Ji pasakė, kad neatsakinės. Kai jis nunešė atgal telefoną, ji nubėgo iki autoparko, tada iškvietė policiją ir greitąją. Per šias 5 dienas ji buvo pabėgusi iš jo 3 ar 4 kartus. Ji pati sugrįždavo pas V. V., nes neturėjo kur eiti. Ji vieną naktį nakvojo lauke, o visas kitas dienas namie. Ji išeidavo dienos metu, paprastai sėdėjo lauke ant žolės, pievoje, o vakare grįždavo, neturėjo kur eiti. Į policiją nenuėjo, nes bijojo sutikti V. V.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 58-59, 84-85), ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu greičiausiai sakė teisybę, nes dabar neatsimena. Ją mušė 2 ar 3 dienas, pirma diena galėjo būti 2022-06-06, antra 2022-06-07, kai mušė rankomis, kojomis, keliais. Po pirmo smurto ji naktį praleido sandėliuke pas I., buvo uždaryta, tai buvo pirma naktis. Kitą naktį ji miegojo lauke, ryte ją surado V. V., jie kartu parėjo namo. Tą naktį, kai miegojo lauke, ji negalėjo bet kur nueiti, nes buvo tamsu, ji bijojo, o, be to, neturėjo kur nueiti. Bet laisvė jai nebuvo apribota.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos dėdė, jie gyvena viename name, tik kitame gale, santykiai su juo geri. G. taip pat pažįsta, su ja santykiai draugiški. V. ir G. kelis mėnesius gyveno kartu kaip sugyventiniai. Kas buvo 2022-06-06 nelabai prisimena, tomis dienomis jie gėrė. Ar vyko konfliktas tarp V. ir G. negali pasakyti, ji pati nematė konflikto. G. nebūdavo uždaryta, ji būdavo pas ją. Sumuštos jos nematė. V. gal jos ir ieškodavo, kai ji pabėgdavo. Ko ji pabėgdavo nuo V. nežino, gal būdavo kokie konfliktai tarp jų. Prie jos nebuvo įvykio, kad V. mėtytų butelius, lakstytu. Vieną kartą buvo uždariusi G. sandėliuke, ji pati prašė ją uždaryti. Ji (liudytoja) buvo išgėrusi, dėl to neprisimena. E. O. yra jos sugyventinis, kartu gerdavo. Laiko kada jie gėrė negali pasakyti, žino, kad buvo vasara.

Liudytojas B. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. ir G. pažįsta, santykiai su jais geri. Ten yra jo sugyventinės O. M. namai, viename gale gyvena V., kitame I. M.. 2022 m. G. gyveno kartu su V., neilgai, gal mėnesį. Jis užeidavo pas I. į savaitę vieną ar du kartus po darbo. Konflikto tarp V. ir G. nematė, muštinių taip pat. Sumuštų G. ar V. nematė. V. nepasakojo, kad buvo uždaręs G. ir neleido jai išeiti. G. visą laiką ten matydavo vaikščiojant. 2022 m. birželio mėnesį, dienos nežino, su I. ėjo iš miesto, užėjo pas R. G., ten kartu atėjo V. su G. Visi gėrė alų, konflikto nebuvo.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. pažįsta seniai. Su G. susipažino kai V. su ja pas jį atėjo. Tai buvo 2023 m., ar 2022 m., jie tuo metu kažkiek laiko, gal mėnesį, gyveno kartu pas V. T. gatvėje. Jie atėjo kartu, nesibarė, atnešė porą butelių sidro, o išėjo V. vienas. G. išėjo pirma kurtai, galvojo, kad į tualetą, bet daugiau ji negrįžo. Kurį mėnesį tai buvo, neatsimena. Nematė, kad jie muštųsi. Po to ji ateidavo ir be V. viena ar su I. Dėl ko jie išsiskyrė nežino, sumušto nei vieno iš jų nematė.

Liudytojas L. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. pažįsta nuo gimimo, yra kaimynai. G. nepažįsta, tik matydavo, kad vaikščiodavo ir rinkdavo sraiges. Nežino kada V. gyveno kartu su ja, ar 2023 m., ar 2022 m., buvo šilta tuo metu, gal pradžia birželio mėnesio buvo. Žinojo, kad jie yra sugyventiniai. Nematė, kad G. buvo sumušta, muštinių tarp jų nematė. V. išvažiuodavo į darbą, o ji kiekvieną dieną eidavo rinkti sraigių.

Liudytoja L. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. yra jos kaimynas, santykiai gerti. G. pažįsta tik iš matymo, 2022 m. vasarą jie kartu gyveno apie mėnesį laiko. Nežino ar jie tarpusavyje mušėsi, nei vieno iš jų sumušto nematė, mėlynių pas juos nematė. Paprastai V. 8 val. išeidavo į darbą, o ji išeidavo sraigių. Pagalbos prašyti nebuvo nei ji, nei jis. Vieną kartą naktį G. girta buvo pas ją atėjusi, nepamena dėl ko.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. pažysta, santykiai su juo draugiški. G. pažįsta, ji gyveno jo name su jo draugu L. G. Tai buvo pernai ar užpernai. Kartu G. ir V. nėra matęs, nėra matęs muštinių tarp jų. Neatsimena, ar kurį iš jų matęs sumuštą. G. telefono numerį turėjo, 2022 m. birželio mėnesį galėjo jai skambinti, bet dėl ko neatsimena. Ar vežė jos drabužius, neatsimena, gal ir vežė. Nežino, ar dėl drabužių galėjo kilti konfliktas, kad tarp jų kilo peštynės sužinojo vėliau.

Liudytoja O. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. yra jos sūnus. 2022-06-05 V. buvo darbe, o G. gėrė visą dieną su I. M. sugyventiniu E. O. Vakare sūnus grižo, E. O. miegojo, o G. nebuvo. 2022-06-06, pirmadienį, 13 val., liudytoja atvažiavo į daržą, ten buvo girti R., I. ir G. R. sugyventinė O. buvo išėjusi į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Neužilgo išgirdo sirenas, R. paskambino policininkas ir pasakė, kad įvyko avarija prie kiosko ir O. išvežė į Uteną. O jie visi gėrė toliau. Vėliau atvažiavo sūnus iš Kimbartiškių k., buvo girtas ir labai piktas. Ji G. pasakė, kad nelįstu jam į akis, ji atsisėdo, o V. per stalą metė į ją butelį. Po to jis nuėjo miegoti. 19 val. ji išvažiavo ir kas ten vyko vakare nežino, tik vėliau sužinojo, kad G. naktį namie nebuvo. Po to ji atvažiavo tik ketvirtadienį, 2022-06-09, apie 11.30 val. Sūnus ir G. buvo lauke, pamatė mėlinę ant jos veido. Po to su G. sodino agurkus, jos paklausė kas nutiko, su kuo jis jai sudavė. G. pasakė, kad su keliu. Matėsi, kad buvo duota į ausi, nes buvo mėlynė ir kraujosruva. Ji ketvirtadienį laisvai vaikščiojo, V. buvo namie. Liudytoja buvo iki 19 valandos ir G. jai nesiskundė, kad V. jos neišleidžia.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Prieš du metus ji dirbo (duomenys neskelbtini), išgirdo pakeltu tonu kažką kalbantis. Atidariusi duris, pirmame aukšte pamatė moterį, matė ją pirmą kartą. Ji prašė iškviesti policiją, sakė, kad ją sumušė sugyventinis. Ji kalbėjo rusiškai, veide buvo mėlynė. Konkrečiai dabar negali pasakyti, kurioje pusėje. Moterys sakė, kad ją sumušė prieš keletą dienų, ji negalėjo atgauti telefono, taip pat minėjo, kad jai neleido išeiti iš namų. Medikų pagalbos ji atsisakė. Ji (liudytoja) iškvietė policiją. Ten buvo tik moteris, iš paskos jos niekas nėjo, kaltinamojo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, tada geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus 2022-06-14 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115-116), kuomet parodė, kad 2022 m. birželio 10 d., po pietų, jau buvo po 13.00 val., būdama savo kabinete išgirdo koridoriuje triukšmą ir išėjo pasižiūrėti kas vyksta. Koridoriuje matė išėjimo durų link einančio vyro nugarą, negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis. Vyras piktu tonu pasakė žodžius „Tegul pasiima savo telefoną“. Moteris rusiškai pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, neįvardindama jo vardo ir pavardės, kad sumušė ją pirmą kartą, kad tai 2022 m. birželio 7 d., kad sugyventinis nuo antradienio paėmė jos telefoną, niekur jos neišleido išeiti iš namų.

2022-06-10 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namų aplinka tvarkinga, bendra tvarka nepažeista. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, tinkamų nusikalstomos veikos identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 45-46, 48-52).

2022-06-10 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas G. Š. kūnas. G. Š. veidas, o būtent jo kairė pusė, yra sutinusi, matoma melsvos spalvos kraujosruva, nosis patinus, ant nosies nugarėlės matomas nežymus paviršinis nubrozdinimas. Kairė ausis patinusi, ausies vidinėje ertmėje, išorėje matomos sudžiūvusios, sukrešėjusios, galimai kraujo dėmės, sudžiūvę, galimai kraujo krešuliai. Ant dešinio peties matoma melsvos spalvos kraujosruva. Nugaroje, kairio peties srityje, taip pat matoma kraujosruva. Abejų kojų blauzdų srityse matomi daugybiniai sužalojimai – kraujosruvos. G. Š. abejos rankos, viršutinės plaštakų dalys patinusios, melsvos spalvos (1 t., b. l. 62-63, 66-71).

2022-06-22 G. Š. pranešime nurodyta, kad dėl jai sukelto fizinio skausmo, kurį sukėlė sugyventinis V. V., civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. Kai jai buvo sukeltas fizinis skausmas, sunkių žaizdų nebuvo padaryta. Į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips (1 t., b. l. 89, 91).

Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d. G. Š. buvo kviesta Greitoji medicinos pagalba. Apžiūrėjus G. Š., jai buvo diagnozuota dauginiai galvos sužalojimai, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, akies ir akiduobės sužalojimas (1 t., b. l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2661/2022 (01), kurioje nurodyta, kad G. Š. kūne sužalojimai nekonstatuoti. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose vardijami sumušimai ir nepatikslinti paviršiniai sužalojimai, tačiau nenurodytas sužalojimo pobūdis (kraujosruva, žaizda, lūžis), todėl įrašų turinys sužalojimų negali būti vertinamas. Nuotraukos nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijos ribose, todėl išvados vadovaujantis nuotraukomis neteikiamos (1 t., b. l. 106-108).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam V. V. inkriminuota, kad jis 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, kumščiais sudavė sugyventinei G. Š. ne mažiau septynių kartų į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį petį bei į kairį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą. Be to, jam inkriminuota, kad jis 2022 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, žodinio konflikto metu, galva trenkė du kartus nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. į nosį, suėmė jai rankomis už plaukų ir rovė plaukus, po to nukentėjusiajai G. Š. sėdint, kojos keliu sudavė jai du kartus į kairį smilkinį ir kairę ausį, ne mažiau keturių kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajai G. Š. į kairiąją ausį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu, apie 22.00 val., konflikto metu, kumščiais sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai G. Š. į burną ir ne mažiau trijų kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajai G. Š. po ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas – nugarą, kojų ir blauzdų sritis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. fizinį skausmą. Tai yra kaltinamajam inkriminuota, kad jis padarė dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. buvo pavartojęs alkoholio, apie 19 val. įvyko konfliktas su sugyventine G. Š., labai ant jos pyko. Pripažįsta, kad smurtavo prieš ją taip, kad parašyta pranešime apie įtarimą, sudavė jai delnu ar kumščiu į veido sritis, galėjo būti, kad sudavė apie septynis smūgius. Kitą dieną vėl abu išgėrė, apie 21.00 val. tarp jų vėl kilo konfliktas, prisipažįsta, kad smurtavo prieš G. Š., sudavė jai iš kelio į kairę ausį. Sudavimo į galvą ir nosį nepamena, taip pat nepamena tempimo už plaukų per grindis, bet gal kai kėlėsi, gal ir pačiupo. Galėjo pataikyti ir į nugarą, tiksliai visko neprisimena. Galėjo būti taip, kaip parašyta įtarime, tiesiog taip gavosi, nesusivaldė ir smurtavo, gailisi dėl to.

Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusioji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. konflikto metu jos sugyventinis V. V. sudavė jai smūgius į veidą, o 2022 m. birželio 7 d. konflikto metu jis vėl ją sumušė, suduodamas smūgius į galvą, nosį, ausį. Liudytoja O. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos sūnaus V. V. ir nukentėjusiosios tomis dienomis buvo konfliktas, 2022 m. birželio 9 d. ji, atvažiavusi pas juos, pamatė ant jos veido mėlinę ir kraujosruvą, G. jai pasakė, kad sudavė su keliu. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai nukentėjusioji atėjo į autobuso parką, jos veide buvo mėlynė, ji sakė, kad prieš keletą dienų ją sumušė sugyventinis. 2022-06-10 asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuoti G. Š. veido, nosies, ausies patinimai, kraujosruva, nubrozdinimas, kraujosruvos ant peties, kojų. Iš Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos matyti, kad G. Š. buvo diagnozuota dauginiai galvos sužalojimai, kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, nosies paviršinis sužalojimas, sumušimas, ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas, akies ir akiduobės sužalojimas.

Ištyręs ir įvertinęs visus aukščiau nurodytus byloje surinktus įrodymus, kuriais netikėti pagrindo nėra, nes jie gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. V. 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 7 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, būdamas neblaivus, žodinių konfliktų metu, tyčia, kumščiais ir kojomis sudavė sugyventinei G. Š. pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius į veidą ir kitas kūno vietas ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BPK 38 straipsnį ir BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys yra, tame tarpe, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi nukentėjusioji G. Š. abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu (2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 7 d.) buvo kaltinamojo V. V. sugyventinė, kaltinamasis V. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Dėl nurodyto kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį

V. V. taip pat kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d., 15.00 val., iki 2022 m. birželio 10 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), laikydamas nelaisvėje sugyventinę G. Š. ilgiau nei 48 valandas, panaudojo fizinį smurtą 2022 m. birželio 6 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., suduodamas jai ne mažiau septynių kartų kumščiais į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį petį ir į kairį skruostą, be to laikydamas nelaisvėje sugyventinę G. Š. ilgiau nei 48 valandas, panaudojo fizinį smurtą 2022 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., galva trenkdamas jai du kartus į nosį, suėmus rankomis už plaukų, rovė jos plaukus, po to nukentėjusiajai G. Š. sėdint, kojos keliu sudavė jai du kartus į kairį smilkinį ir kairę ausį, ne mažiau keturių kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajai G. Š. į kairiąją ausį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną ir tuo pačiu adresu, apie 22.00 val., kumščiais sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajai G. Š. į burną ir ne mažiau trijų kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajai G. Š. po ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas – nugarą, kojų ir blauzdų sritis, tokiu būdu panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją G. Š., neteisėtai laikė ją nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, užrakintame name, neleisdamas jai savarankiškai išeiti, turėdamas pas save nukentėjusiosios sugyventinės G. Š. mobilų telefoną, kol 2022 m. birželio 10 d., 13.00 val., nukentėjusioji sugyventinė G. Š. pati pabėgo iš namų, taip panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. laisvę, laikydamas ją nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

Įrodymai

Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. smurtavo prieš G. Š., tačiau jos laisvės nebuvo apribojęs. Po konflikto birželio 6 d. G. Š. kažkur išėjo, namuose nenakvojo. Kitą dieną gėrė pas kaimynę I., buvo ir G. Š.. Vėliau jie nuėjo pas R. G., ten buvo iki vakaro, vartojo alkoholį. Po to pastebėjo, kad G. nėra, R. G. pasakė, kad ji nuėjo namo. Jam atėjus namo apie 21.00 val., tarp jų vėl kilo konfliktas, jis sudavė G. kelis smūgius. Po to ji kažkur išėjo ir negrįžo visą naktį. 2022-06-08 apie 5 val. jis atsikėlė ir nuėjo jos ieškoti, žiūrėjo prie pirties, tada nuėjo link S. Tarp medžių pradėjo loti šuo, ten ji ir miegojo. Pakėlė ir atvedė ją namo, buvo jau po 6 val., trečiadienio rytas. Tą dieną jie buvo namuose, apie 12.30 val. – 13 val. ji išėjo parūkyti ir kažkur dingo. 16 val. D. V. atvežė jos drabužius, G. dar nebuvo. Jis važinėjo su dviračiu, bet niekur jos nerado. Nuėjo pas S., paklausė ar matė G. S. S. pasakė, kad G. atėjus buvo vakare, kad leistų pas save pernakvoti, bet S. jos neįleido. Po 18 val. prie (duomenys neskelbtini) sutiko einančią G., ji ėjo link namų. Ji aiškino, kad sėdėjo laukuose ir matė, kad jis važinėja su dviračiu. Jie nuėjo namo, kur ir nakvojo. 2022-06-09 atėjo jo motina į daržą, paklausė G. su kuo tau jis sudavė, G. atsakė, kad su keliu. Jis nuėjo namo, o jos liko lauke. Po to G. atėjo namo, o motina po kiek laiko atnešė pjaustytos mėsos. Pavalgius, motina išėjo iš namų, konfliktų nebuvo, nakvojo kartu namuose. 2022-06-10 G. pasakė, kad eina ravėti daržų, jos telefonas gulėjo namie ant stalo. 12.50 val. atėjo SMS į jos telefoną, jis perskaitė, rašė D. V., buvo parašyta „Zaživajet moš čio“. Jis išėjo į lauką ir paklausė G. ką tai reiškia. Po to ji nubėgo link autobusų parko. Jis užrakino namus ir nuėjo paskui jos. Jį pamačiusi, G. nuėjo toliau į Autobusų parką. Jis taip pat užėjo į Autobusų parko kontorą. Kaltu šiame epizode neprisipažįsta, nes nuo 2022-06-06 iki 2022-06-10 nedraudė G. išeiti iš namų, nebuvo atėmęs jos telefonų, ji ne kartą buvo išėjusi, dvi naktis nenakvojo.

Nukentėjusioji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. 2022-06-06 grįžo iš tėvų, buvo išgėręs, pradėjo mėtyti butelį su alumi, vejojosi paskui ją aplink stalą. Daugiau neprisimena, prisimena tik, kad tą dieną norėjo ją mušti, bet ji pabėgdavo. Po to ji paprašė I., kad uždarytu ją sandėliuke, ten ji prabuvo iki ryto. 2022-06-07, kai I. ją išleido, pradžioje sėdėjo pas I., po to nuėjo į V. namo pusę. Vakare kilo konfliktas jo kambaryje, jis pradėjo klausinėti iš kur daiktai, po to sumušė. Ji pabėgo nuo jo, nuėjo pas netoliese gyvenančią S., prašė, kad leistų pernakvoti, bet ji neleido pernakvoti. Nakvojo lauke, tarp medžių. 2022-06-08 ryte V. ją surado ir prikėlė, kartu atėjo namo, viskas buvo ramu. O paskui V. V. vėl pradėjo uždavinėti klausimus, mušė. Po to ji vėl pabėgo, grįžo vakare, nes jai nebuvo kur eiti. Vakare kai grįžo, jis pradėjo bartis, uždavinėti klausimus, vėliau nusiramino, ir iki ryto miegojo. Ryte atsigėrė kavos, paskui vėl pradėjo klausinėti kur daiktai ir iš kur pinigai, atėmė jos telefoną. Ji nuėjo į daržą ravėti, po kurio laiko jis išnešė telefoną, pasakė, kad kažkas skambina. Ji pasakė, kad neatsakinės. Kai jis nunešė atgal telefoną, ji nubėgo iki autoparko, ten iškvietė policiją ir greitąją. Per šias 5 dienas ji buvo pabėgusi iš jo 3 ar 4 kartus, dvi naktis nenakvojo namuose, vieną naktį nakvojo sandėliuke, o kitą lauke, o visas kitas dienas namie. Ji pati sugrįždavo pas V. V., nes neturėjo kur eiti. Ji išeidavo dienos metu, paprastai sėdėjo lauke ant žolės, pievoje, o vakare grįždavo, neturėjo kur eiti. Į policiją nenuėjo, nes bijojo jį sutikti. Laisvė jai nebuvo apribota.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir G. kelis mėnesius gyveno kartu kaip sugyventiniai. 2022-06-06 kas buvo nelabai prisimena, ar vyko konfliktas tarp V. ir G. negali pasakyti, nematė konflikto. G. nebuvo uždaryta, ji būdavo pas ją. Sumuštos jos nematė. V. V. gal jos ir ieškodavo, kai ji pabėgdavo. Ko ji pabėgdavo nuo jo nežino, gal būdavo kokie konfliktai tarp jų. Vieną kartą buvo uždariusi G. sandėliuke, ji pati prašė ją uždaryti.

Liudytojas B. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. ir G. 2022 m. gyveno kartu, neilgai, gal mėnesį. Namas yra dviejų galų, viename gale gyvena V., kitame I. M.. Užeidavo pas I. į savaitę vieną ar du kartus po darbo. Konflikto tarp V. ir G. nematė, muštinių taip pat. Sumuštų G. ar V. nematė. V. nepasakojo, kad buvo uždaręs G. ir neleido jai išeiti. G. visą laiką ten matydavo vaikščiojant. Kažkurią dieną su I. užėjo pas R. G., ten kartu atėjo V. su G. Visi gėrė alų, konflikto nebuvo.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. ir G. 2023 m. ar 2022 m. kažkiek laiko, gal mėnesį, gyveno kartu pas V. T. gatvėje, nesibarė. Vieną dieną jie kartu atėjo pas jį, atnešė porą butelių sidro. G. pirma išėjo kurtai, galvojo, kad į tualetą, bet daugiau ji negrįžo. Po to išėjo Nematė, kad jie muštųsi. Po to ji ateidavo ir be V. viena ar su I.

Liudytoja O. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. yra jos sūnus. 2022-06-06, pirmadienį, 13 val., liudytoja atvažiavo į daržą, ten buvo girti R., I. ir G. R. sugyventinė O. buvo išėjusi į parduotuvę nupirkti dar alkoholio. Vėliau atvažiavo sūnus iš Kimbartiškių k., buvo girtas ir labai piktas, nuėjo miegoti. 19 val. ji išvažiavo ir kas ten vyko vakare nežino. Po to ji atvažiavo tik ketvirtadienį, 2022-06-09, apie 11.30 val. Sūnus ir G. buvo lauke, pamatė mėlinę ant jos veido. Po to su G. sodino agurkus. Ji ketvirtadienį laisvai vaikščiojo, V. buvo namie. Liudytoja buvo iki 19 valandos ir G. jai nesiskundė, kad V. jos neišleidžia.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant Autobusų parke, išgirdo pakeltu tonu kažką kalbantis. Atidariusi duris, pirmame aukšte pamatė moterį, matė ją pirmą kartą. Ji prašė iškviesti policiją, sakė, kad prieš keletą dienų ją sumušė sugyventinis, kad negalėjo atgauti telefono, taip pat minėjo, kad jai neleido išeiti iš namų.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje; sulaikant ar laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Kaltinamajam V. V. inkriminuota, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajai sugyventinei G. Š. laisvę, laikydamas ją nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, t. y., laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 6 d., 15.00 val., iki 2022 m. birželio 10 d., 13.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą (mušdamas), laikė nelaisvėje G. Š. užrakintame name, neleisdamas jai savarankiškai išeiti, turėdamas pas save nukentėjusiosios sugyventinės G. Š. mobilų telefoną, kol 2022 m. birželio 10 d., 13.00 val., nukentėjusioji sugyventinė G. Š. pati pabėgo iš namų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, nuosekliai neigė atėmęs G. Š. laisvę, parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. birželio 7 d. iš tikrųjų smurtavo prieš G. Š., tačiau jos laisvės nebuvo apribojęs. Po konflikto birželio 6 d. G. Š. kažkur išėjo, namuose nenakvojo. Kitą dieną laisvai vaikščiojo, gėrė pas kaimynę I.. Vėliau jie nuėjo pas R. G., ten buvo iki vakaro, vartojo alkoholį. Po to G. viena nuėjo namo. Jam atėjus namo apie 21.00 val., tarp jų vėl kilo konfliktas, jis sudavė G. kelis smūgius. Po to G. Š. kažkur išėjo ir negrįžo visą naktį. 2022-06-08 apie 5 val. jis atsikėlė ir nuėjo jos ieškoti, rado ją miegančią prie medžių. Tą dieną apie 12.30 val. – 13 val. ji išėjo parūkyti ir kažkur dingo, ją sutiko tik po 18 val. (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo namo, kur kartu ir nakvojo. 2022-06-09 buvo lauke, atėjo jo motina O. I., jis pats nuėjo namo, o jos liko lauke. Po to G. atėjo namo, konfliktų nebuvo, nakvojo kartu namuose. 2022-06-10 G.a nuėjo ravėti daržų, jos telefonas gulėjo namie ant stalo. 12.50 val. atėjo SMS į jos telefoną, jis perskaitė, rašė D. V., buvo parašyta „Zaživajet moš čio“. Jis išėjo į lauką ir paklausė G. ką tai reiškia. Po to ji nubėgo link autobusų parko. Jis nuo 2022-06-06 iki 2022-06-10 nedraudė G. išeiti iš namų, nebuvo atėmęs jos telefonų, ji ne kartą buvo išėjusi.

Tokius kaltinamojo parodymus ir jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad G. Š. nebūdavo uždaryta, ji būdavo pas ją, kelis kartus ji pabėgdavo nuo V. V., vieną naktį praleido jos sandėliuke. Liudytojas B. R. parodė, kad G. visą laiką matydavo vaikščiojant, kažkurią dieną buvo nuėję pas R. G., buvo ir G. Liudytojas R. G. parodė, kad V. V. ir G. buvo kartu atėjo pas jį, G. išėjo pirma, daugiau negrįžo. Po to ji ateidavo ir be V. viena ar su I. Liudytoja O. I. parodė, kad 2022-06-06 R., I. ir G. girtavo, iki 19 val. G. Š. laisvai vaikščiojo. 2022-06-09, apie 11.30 val. Sūnus ir G. buvo lauke, vėliau kartu su ja sodino agurkus. Liudytoja buvo iki 19 valandos, G. laisvai vaikščiojo ir jai nesiskundė, kad V. jos neišleidžia. Pati nukentėjusioji G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. birželio 6 d., po konflikto, ji paprašė I., kad uždarytu ją sandėliuke, kur ji prabuvo iki ryto. 2022-06-07, kai I. ją išleido, pradžioje sėdėjo pas I., po to nuėjo į V. namo pusę. Vakare, kilus konfliktui, ji pabėgo nuo jo, nuėjo pas netoliese gyvenančią S., prašė, kad leistų pernakvoti, bet ji neleido pernakvoti. Nakvojo lauke, tarp medžių. 2022-06-08 ryte V. ją surado ir prikėlė, kartu atėjo namo. Dienos metu ji vėl pabėgo, grįžo vakare pernakvoti, nes jai nebuvo kur eiti. Ryte ji ravėjo daržą, po kurio laiko V. atnešė telefoną, pasakė, kad kažkas skambina. Ji atsisakė kalbėti. Kai jis nunešė atgal telefoną, ji nubėgo iki autoparko. Per šias 5 dienas ji buvo pabėgusi iš jo 3 ar 4 kartus, dvi naktis nenakvojo namuose, vieną naktį nakvojo sandėliuke, o kitą lauke, o visas kitas dienas namie. Ji pati sugrįždavo pas V. V., nes neturėjo kur eiti. Ji išeidavo dienos metu, paprastai sėdėjo lauke ant žolės, pievoje, o vakare grįždavo, neturėjo kur eiti. Laisvė jai nebuvo apribota.

Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas dėl G. Š. laisvės atėmimo, pažymėtina, kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo kaltę padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra. Nė vienas liudytojas neparodė, kad nukentėjusioji nuo 2022 m. birželio 6 d., 15.00 val., iki 2022 m. birželio 10 d., 13.00 val. buvo uždaryta prieš jos valią, negalėjo išeiti, laisvai judėti ar pan. Atvirkščiai, liudytojai parodė, kad G. Š. laisvai judėjo, išeidavo iš kaltinamojo namų, dvi naktis nenakvojo. Pati nukentėjusioji parodė, kad laisvė jai nebuvo apribota, ji buvo pabėgusi iš kaltinamojo namų 3 ar 4 kartus, dvi naktis nenakvojo namuose, pati sugrįždavo, nes neturėjo kur eiti. Tik liudytoja G. S. parodė, kad nukentėjusioji sakė, kad negalėjo atgauti telefono, kad jai neleido išeiti iš namų. Tačiau teismas šiuos liudytojos parodymus atmeta, nes ji pati šių aplinkybių nematė ir nežinojo, jas nurodė iš nukentėjusiosios žodžių, kuri pati teisiamajame posėdyje jas paneigė.

Aplinkybę, kad laisvė nukentėjusiajai nebuvo apribota, patvirtina ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Marinos Augulienės 2023-01-23 tarnybinis pranešimas dėl bendravimo su S. S., kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 23 d., 10.00 val., buvo nuvykta pas S. S.. S. S. nurodė, kad pamena, jog 2022 m. vasarą, tiksliai mėnesio ir dienos neprisimena, kiek buvo valandų nežino, bet buvo tamsu, kažkas beldė į duris. S. S. atidarius duris, išgirdo G. balsą. G. prašė pernakvoti, tačiau S. S. jos nepriėmė. S. S. nurodė, kad jokio kito pokalbio su G. nevyko, ji tiesiog jos neįleido (1 t., b. l. 143). Šios aplinkybės patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad nukentėjusioji 2022 m. birželio 7 d. vakare niekur uždaryta nebuvo, laisvai judėjo.

Įvertinęs aukščiau išvardintų įrodymų visumą, teismas laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis V. V. neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai G. Š. kokiu nors BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Įrodinėjimo našta tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-110/2013, 2K-540/2013, 2K-171/2014 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog V. V. veikoje nėra įrodyti nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Dėl nurodyto V. V. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas individualizavimo, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. V. iki šio nuosprendžio priėmimo buvo keturis kartus teistas, tačiau trys teistumai išnykę, o paskutinis nuosprendis priimtas dėl veikos, kuri buvo padaryta po nusikalstamų veikų, už kurias jis teisiamas šiuo nuosprendžiu, todėl laikytina, kad V. V. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teistumo. Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis teisiamas už dviejų baigtų, tyčinių, nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Per dviejų metų laikotarpį iki pirmos nusikalstamos veikos padarymo tik vieną kartą baustas už administracinio nusižengimo padarymą. Nors kaltinamasis nedirba, tačiau, Sodros duomenimis, verčiasi individualia veikla. Pagal gyvenamąją vietą jis charakterizuojamas teigiamai. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas, nėra. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirti straipsnių sankcijoje numatytų trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) ar terminuoto laisvės atėmimo bausmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, savo dydžiu mažesnę, nei įstatymo numatytos bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės subendrintinos iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-08-16 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę V. V. yra atlikęs, todėl bausmės nesubendrintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-06-10, 14.20 val., iki 2022-06-12, 11.22 val., t. y. dvi dienos (1 t., b. l. 152-153, 162).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką, o pagal BK 48 straipsnio 4, 5 dalis kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti tam tikrus įpareigojimui ir/ar draudimus. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teistumo, padarė du nesunkius nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, verčiasi individualia veikla, taip pat į tai, kad kaltinamasis vartojo fizinį smurtą savo šeimos nario atžvilgiu, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, o vietoj jos skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus. Teismo vertinimu, tokie įpareigojimai padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. Š. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (2 t., b. l. 4-6, 11-12), panaikintina.

Kiti klausimai

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. birželio 6 d. padarytos veikos) ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam per bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. birželio 7 d. padarytos veikos) ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam per bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti V. V. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti jam per bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-06-10, 14.20 val., iki 2022-06-12, 11.22 val. (dvi dienas).

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. Š. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti V. V., kad vengianti atlikti laisvės apribojimo bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas