Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamieji R. I., E. L. ir L. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, 2012 m. rugsėjo 22 d., laikotarpiu nuo 9 val. 00 min. iki 14 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, E. L. saugant lauke M. M. buto prieigas ir taip pašalinus kliūtis nusikalstamai veikai įvykdyti, R. I. ir L. B. įsibrovus į butą esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jie pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai M. M. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HP PROBOOK 4535S“ su dėklu, 1 700 litų vertės.

Be to, kaltinamasis R. I. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:

jis, 2012 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 7 val. 35 min. iki 14 val. 00 min., įsibrovęs į butą esantį (duomenys neskelbtini), per langą, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam V. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „DELL INSPIRION N5010“ su pakrovėju, bendros 2 459 litų vertės.

Be to, kaltinamieji R. I. ir L. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, 2012 m. spalio 16 d., laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į butą esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai V. Š. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HPG7000“, 1 000 litų vertės.

Be to, kaltinamieji L. B. ir E. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją:

jie, 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į tvora aptvertą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš namo kiemo pagrobė svetimą turtą - 3-jų dalių ištraukiamas metalines kopėčias, priklausančias nukentėjusiajam V. K. - 600 litų vertės.

Be to, kaltinamasis L. B. pagrobė svetimą turtą:

jis, 2012 m. spalio 20 d., apie 24 val. 00 min., iš buto esančio (duomenys neskelbtini)pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai R. L. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „HPG 62“ - 1 499 litų vertės, išorinį aušintuvą – 60 litų vertės, kompiuterinę pelę - 25 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajai 1 584 litų turtinę žalą.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios M. M. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis R. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 22 d., apie 11-12 val. jis su E. L. ir L. B. buvo Luko namuose, kur tuo metu pas L. B. sesę buvo atėjusi M. M.. Jis su E. L. ir L. B. sumąstė apvogti Moniką, paėmė kryžminį atsuktuvą ir visi kartu nuėjo iki M. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini). E. L. liko stovėti prie gatvės, saugojo, kad niekas nepamatytų. Jis ir L. B. nuėjo prie nukentėjusiosios buto, atsuko medvaržčius, truktelėjo duris, įėjo į buto vidų ir pamatė ant kėdės padėtą kompiuterį „HP“. Jis minėtą kompiuterį paėmė ir išėjo iš buto. Iš M. M. pavogtą kompiuterį už 600 litų pardavė A. G.. Nukentėjusiosios atsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 22 d., galimai tarp 9 val. ir 14 val. 30 min., su R. I. ir E. L. nuėjo į M. M., kuri tuo metu buvo jo namuose pas seserį, butą. E. L. liko stovėti gatvėje ir žiūrėjo, kad neateitų nukentėjusioji, o jis su R. I. atsuko durų spynos varžtus, truktelėjo duris, įėjo į butą ir paėmė kompiuterį „HP“, kuris buvo padėtas ant kėdės. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 22 d. su R. I. ir L. B. ėjo į M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu pavogti kompiuterį. R. I. ir L. B. nuėjo į minėto buto vidų, o jis liko laukti gatvėje ir stebėjo, ar niekas neateina. Rolandas ir Lukas atsuktuvu išlaužė nukentėjusiosios buto duris ir iš buto pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „HP“. Minėtą kompiuterį pardavė, gautus pinigus išleido.

Nukentėjusioji M. M. parodė, jog 2012 m. rugsėjo 22 d. buvo pas L. B. seserį jos namuose, kur buvo ir R. I. bei L. B.. Apie 14 val. ji grįžo į savo namus, esančius adresu J(duomenys neskelbtini), rado išlaužtas buto duris ir pasigedo savo naujo kompiuterio „HP“, kurio vertė 1 700 litų. Kompiuteris jai grąžintas, tačiau dingo visa jame buvusi informacija – mokymosi medžiaga, nuotraukos.

Liudytojas A. G. parodė, jog 2012 m., mėnesio neprisimena, pas jį atėjo R. I., L. B. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo bei pasiūlė už 500 litų pirkti kompiuterį HP. R. I. jam pasakė, kad minėtas kompiuteris yra jo ir L. B.. R. I. jam ir anksčiau yra atnešęs pirkti daiktų, iš kur jis juos gaudavo, neklausdavo. Paaiškino, kad jam tuo metu reikėjo kompiuterio, jis pasiskolino 500 litų iš mamos ir nupirko kompiuterį iš kaltinamųjų, pinigus padavė R. I.. Vėliau minėtą kompiuterį pasiėmė kriminalistai.

Iš 2012 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog šiuo adresu yra butas pažymėtas 2 numeriu. Šio buto durų įleidžiamos spynos liežuvėlis yra sulenktas (1 t. 16-22, 23, 24 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 8 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. G. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „HP PROBOOK 4535s“ CNUZZ7031S su dėklu ir pakrovėju, kurio apžiūros rezultatai užfiksuoti 2012 m. spalio 8 d. apžiūros protokole (1 t. 38, 39-42 b.l.).

Taigi surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji R. I., L. B. ir E. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajam E. L. pasilikus prie nukentėjusiosios M. M. gyvenamojo namo tikslu stebėti, ar nukentėjusioji negrįžta į savo namus, R. I. ir L. B., atsukę nukentėjusiosios buto durų spynos varžtus ir pastumdami duris, taip įsibraudami į butą, kuriame gyvena nukentėjusioji M. M., pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai priklausantį kompiuterį „HP PROBOOK 4535S“ su dėklu, šiais savo veiksmais pastarajai padarydami 1 700 litų turtinę žalą.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas. Jie suvokė, kad veikia vienas kitam padėdami, siekė to paties tikslo – pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą, bendrais veiksmais išnešė svetimą turtą, suvokdami, jog daro materialinę žalą šio turto savininkui. Kaltinamieji R. I. ir L. B. veikė kaip bendravykdytojai, abu atliko bendrus veiksmus, siekdami neteisėtai patekti į svetimą butą, tai yra atsuko durų spynos varžtus ir duris išstūmė, patekę į butą pagrobė nukentėjusiajai priklausantį kompiuterį. E. L. šioje bendrininkų grupėje veikė kaip padėjėjas, kadangi jis liko stovėti lauke prie gyvenamojo namo saugoti, ar į savo namus negrįžta nukentėjusioji, taip pašalindamas kliūtis kitiems kaltinamiesiems įvykdyti vagystę (kasacinė nutartis Nr. 2K-44/2012). Be to, pagrobus minėtą nešiojamąjį kompiuterį, visi kartu pasišalino iš įvykio vietos, minėtą turtą pardavė bei kartu išleido už jį gautus pinigus. Nukentėjusiajai M. M. padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų R. I., L. B. ir E. L. nusikalstamais veiksmais.

Pažymėtina, kad prokurorė, kaltinime aukščiau paminėtus E. L. veiksmus kvalifikavo ne pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., bet pagal BK 22 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., iš byloje esančių duomenų matyti, jog prokurorė rašydama kaltinimą suklydo ir ši kaltinime esanti klaida laikytina rašymo apsirikimo klaida.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo V. K. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis R. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. spalio 3 d. pavogė V. K. kompiuterį iš jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybių neatsimena, ir prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. I. parodė, jog būdamas pas V. K. bute yra matęs, kad pas jį yra nešiojamas kompiuteris. Kadangi buto durys buvo storos, jų išlaužti nepavyko, į butą pateko per langą. Langą atidarė jis, o į vidų įlipo kartu su L. B.. Kompiuterį paėmė L. B., o jis jį nunešė parduoti pažįstamam „Aidui“. Už gautus pinigus apie 550 litų kartu su L. B. pramogavo laisvalaikio ir prekybos centre „Akropolis“ (2 t. 73 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu teismui perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis R. I. juos papildė, paaiškindamas, kad bute Giedraičių g. 13-3 buvo tik jis vienas, L. B. kartu su juo šioje vagystėje nedalyvavo, pavogtą kompiuterį pardavė A. T.. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis L. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. spalio 3 d(duomenys neskelbtini), nebuvo ir nieko apie vagystę iš šio buto nežino. Kodėl R. I. ikiteisminio tyrimo metu teigė minėtame bute buvęs kartu su juo, jis nežino.

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog 2013 m. spalio 3 d., 12-14 val. jam paskambino R. I. paklausti, kur šis yra. Jam kilo įtarimas, kad kaltinamasis kažką sugalvojo, todėl grįžo į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad nėra jo kompiuterio „DELL INSPIRION N5010“, kurio vertė – 2 459 litai. Apie vagystę jis pranešė policijai, nurodydamas, kad kompiuterį galimai pavogė R. I.. Po kiek laiko R. I. prisipažino pavogęs minėtą kompiuterį ir jo atsiprašė. Ar dar kas nors buvo įsibrovęs į minėtą butą nežino, R. I. neminėjo, kad buvo dviese. Kompiuteris jam grąžintas nesugadintas, tačiau buvo dingusi jame įrašyta informacija.

Kaltinamojo L. B. atstovė pagal įstatymą J. B., apklausta kaip liudytoja, parodė, jog L. B. yra jos sūnus. L. B. jai sakė, kad nusikaltimo padaryme (duomenys neskelbtini), tikrai nedalyvavo. Kur tą dieną buvo jos sūnus, ji nežino.

Kaltinamojo L. B. atstovas pagal įstatymą R. B., apklaustas kaip liudytojas parodė, jog yra L. B. tėvas. Sūnus jam sakė, jog kompiuterio iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nevogė, nurodytoje vietoje nebuvo.

Liudytojas A. T. parodė, jog 2012 m. rugsėjį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino R. I. ir pasiūlė pirkti kompiuterį. Kadangi jam tuo metu labai reikėjo kompiuterio, jis pasikvietė kaltinamąjį į namus. R. I. atnešė kompiuterį „DELL INSPIRION“ su pakrovėju ir pasakė, kad nori gauti už jį 500 litų. Jis apžiūrėjo minėtą kompiuterį, paskambino mamai paklausti, iš kur paimti pinigus ir sumokėjo R. I. 450 litų. Kaltinamasis sakė, kad kompiuteris priklauso jam. Sužinojęs, kad kompiuteris vogtas, nuvežė jį į policiją.

Liudytoja R. T. parodė, jog 2012 m., tikslios datos neprisimena, jai paskambino jos sūnus A. T. ir pasakė, jog nori nebrangiai pirkti kompiuterį bei paklausė, ar gali duoti pinigų. Ji pasakė sūnui, kur padėti pinigai. Aidas už kompiuterį sumokėjo 500 litų ar 450 litų. Iš ko pirko kompiuterį, sūnus jai nesakė. Po kiek laiko iš policijos pareigūnų sužinojo, kad kompiuteris vogtas, todėl nuvežė jį policiją.

Iš 2012 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra butas pažymėtas numeriu 3 (1 t. 62-72 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1481 matyti, jog pirštų pėdsakai yra palikti ne įtariamųjų R. I., L. B., o kito asmens (1 t. 76-80 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. T. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „DELL INSPIRON N5010“ su prakrovėju, kurių apžiūros rezultatas užfiksuotas 2012 m. spalio 8 d. apžiūros protokole (1 t. 90, 91-94 b.l.).

Kaltinamasis R. I. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suprato, jog įsibraudamas į butą grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Nukentėjusiajam V. K. padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo R. I. nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamasis L. B. buvo kaltinamas tuo, jog kartu su kaltinamuoju R. I. įsibrovė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš pagrobė nukentėjusiajam V. K. piklausantį nešiojamąjį kompiuterį. Jokie teisme ištirti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė minėtą kompiuterį. Kaltinamasis L. B., duodamas parodymus teismui, nuosekliai neigė padaręs šią nusikalstamą veiką ir nurodė, jog bute Giedraičių g.3-13, Kaune, jis nebuvo (3 t. 138 b.l.). Tokios pačios pozicijos kaltinamasis laikė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 119 b.l., 2 t. 78 b.l.). Kaltinamojo L. B. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors kaltinamasis R. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. K. priklausantį kompiuterį pagrobė kartu su L. B., teismo posėdžio metu šių aplinkybių nepatvirtino ir nurodė, jog bute, esančiame aukščiau paminėtu adresu, jis tikrai buvo vienas ir nešiojamąjį kompiuterį pagrobė vienas, L. B. šio nusikaltimo daryme nedalyvavo (4 t. 128 b.l.). Taigi atsižvelgiant į tai, jog nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis L. B. 2012 m. spalio 3 d. veikdami bendrininkų grupėje įsibrovę į butą adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė V. K. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „DELL INSPIRION N5010“ su pakrovėju, į tai, kad visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai, kaltinamasis L. B. dėl 2012 m. spalio 3 d. V. K. kompiuterio vagystės įsibrovus į patalpą, tai yra pagal BK 178 str. 2 d., išteisintinas nenustačius, jog kaltinamasis L. B. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios V. Š. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis R. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. spalio 16 d. sugalvojo su L. B. pavogti nešiojamąjį kompiuterį iš V. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad minėtame bute yra nešiojamasis kompiuteris, sužinojo iš nukentėjusiosios sūnaus Tomo. Nuėjus prie minėto buto, prie jo pastovėjo 15-20 minučių, tuomet laiptais užlipo į antrą aukštą, išspyrė buto duris, kurios buvo užrakintos. Iš buto paėmė kompiuterį „HPG 7000“. Kompiuterį jis pardavė savo pažįstamam, gyvenančiam Žaliakalnio mikrorajone. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. spalio 16 d. kartu su R. I. įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė kompiuterį HPG 7000“. Į minėtą butą pateko išspyrę duris. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, jog 2012 m. spalio 16 d. grįžusi į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), rado išlaužtas buto duris ir pasigedo kompiuterio, kurio vertė – 1 000 litų. Kompiuterio pavadinimo pasakyti negali, juo naudojosi kartu su savo sūnumi. Ji girdėjo kalbas, jog L. B. sesuo sakė, kad R. I. ruošiasi pavogti jos kompiuterį, todėl dėl šio nusikaltimo padarymo įtarė būtent jį. Kompiuteris jai grąžintas.

Liudytojas P. P. parodė, jog R. I. pasiūlė jam pirkti kompiuterį už 400-500 litų. Sužinojęs modelį, patikrino internete ir nusprendė, kad kompiuteris senokas, todėl pasiūlė kaltinamajam 300 litų ir sutarė susitikti. Su R. I. susitiko prie parduotuvės S. Moniuškos gatvėje, šis jam pasakė, kad kompiuterį reikia paimti iš jo draugo. Kadangi jis (liudytojas) buvo su automobiliu, nuvažiavo iki minėto draugo – L. B. namų. Kompiuterį atnešė ir padavė L. B., įsėdęs į automobilį. Automobilyje jis apžiūrėjo kompiuterį, tačiau šis keletą kartų neįsijungė, todėl sumažino kainą ir sumokėjo 150 ar 120 litų. Pinigus už kompiuterį padavė R. I..

Liudytojas A. Č. parodė, jog 2012 m. spalio 16 d. grįžo į namus papietauti. Girdėjo, kaip laiptinėje antrame aukšte, kur gyvena Tomas, kažkas beldėsi, girdėjo, kad ten buvo du vaikinai. Jam atidarius savo buto duris, tie vaikinai pradėjo šaukti „Tomai“. Jis į tai nekreipė dėmesio ir nuėjo pietauti. Po to vėl išgirdo triukšmą, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip išėjo vaikinas – L. B., kurį anksčiau yra matęs su Tomu. Kaltinamasis apsižiūrėjo ir grįžo atgal į laiptinę. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą. Pažiūrėjęs pamatė du vaikinus, vienas jų buvo su kapišonu, todėl negalėjo jo matyti, tačiau tai tikrai buvo ne Tomas. Ar vaikinai ką nors turėjo rankose, nematė. Po kurio laiko pas jį atėjusi kaimynė Violeta pasakė, kad išlaužtos jos buto durys ir pavogtas kompiuteris. Matė, jog kaimynės buto durų spyna buvo sulaužyta, išlaužtas staktos rideris.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo T. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2012 m. lapkričio 14 d. apklausos metu liudytojas T. S. parodė, jog L. B. ir R. I. žino kaip tame pačiame rajone gyvenančius asmenis, tačiau su jais nebendrauja. Nešiojamą kompiuterį HP G7000 su dėklu pirko būdamas Anglijoje 2011 m. internetu. Dokumentų neišsaugojo, kainavo 1000 Lt. Kompiuterį padovanojo mamai V. Š.. Kelias dienas iki vagystės į svečius buvo užėjęs R. I. ir prašė cigaretės, todėl mano, kad jis buvo atėjęs apsižiūrėti, ką galėtų pavogti. L. B. taip pat yra buvęs T. S. namuose. Su R. I. yra kalbėjęs apie tai, kad namuose T. S. dieną nebūna nes dirba (1 t. 145 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog šiuo adresu yra butas pažymėtas numeriu 6. Šio buto laukinių durų spynos rankena, spynos velkės dvigalvis yra įlenkti į vidinę pusę. Spynos velkės metalinė plokštelė yra išlaužta iš durų staktos (1 t. 128-138 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 14 d. pakvitavimo matyti, jog nešiojamasis kompiuteris HP G-7000 su dėklu ir laidais grąžintas V. Š. (1 t. 144 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 23 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog P. P. pateikė nešiojamąjį kompiuterį HP G7000 s/n CND7411LY8 su juodos spalvos dėklu, ant kurio yra logotipas „Mamchester United“ ir laidais, kurių apžiūros rezultatai užfiksuoti 2012 m. spalio 23 d. apžiūros protokole (1 t. 148, 149-152 b.l.).

Taigi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji R. I. ir L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, išspirdami užrakintas nukentėjusiosios V. Š. buto duris, taip neteisėtai patekdami į minėtą patalpą, pagrobė svetimą, jiems nepriklausantį turtą – 1 000 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HPG 7000“, padarydami nukentėjusiajai 1 000 litų žalą.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajai V. Š. priklausantį turtą, bendrais veiksmais įsibrovė į pastarosios butą ir pagrobė svetimą turtą. Kaltinamųjų nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad vienas kitam padėdami grobia svetimą jiems nepriklausantį turtą įsibraudami į butą, numatė, kad dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji neteks turto ir tokių padarinių siekė. Nukentėjusiajai V. Š. padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų R. I. ir L. B. nusikalstamais veiksmais.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo V. K. kopėčių vagystės.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 1 d. su E. L. ėjo pro namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Už šio namo tvoros jie pamatė trijų dalių aliumines kopėčias, abu perlipo per tvorą ir minėtas kopėčias paėmė. Pavogtas kopėčias norėjo parduoti kaimynui, tačiau jis iškvietė policiją ir kopėčias paėmė. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val. kartu su L. B. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė aliumines kopėčias, padėtas už minėtą namą juosiančios tvoros, stoginėje. Jie perlipo tvorą ir paėmė kopėčias. Automatiniai kiemo vartai buvo užrakinti, todėl jie, paėmę kopėčias, vėl perlipo per tvorą.

Nukentėjusysis V. K. parodė, jog 2012 m. rusėjo 1 d., tarp 13-14 val. iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo buvo pavogtos aliuminės trijų dalių kopėčios, kurių vertė – 600 litų. Apie šį įvykį jį informavo namuose buvusi žmona, kuri išgirdo stoginėje krentančius butelius, kur buvo padėtos ir minėtos kopėčios, bei pamatė du nueinančius jaunuolius. Jis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kurį užfiksavo pas kaimynus įrengtos filmavimo kameros, pamatė, kaip vos jam automobiliu išvažiavus iš kiemo, du jaunuoliai praėjo pro jo namus juosiančios tvoros vartelius, pasiėmė kopėčias iš stoginės, esančios už namo, ir nuėjo link žydų kapinių. Pavogtos kopėčios jam grąžintos nesugadintos.

Liudytojas T. P. parodė, jog dirba Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato Operatyvinėje grupėje. 2012 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, buvo gautas iškvietimas, kad sulaikyti jaunuoliai su kopėčiomis. Nuvykus į įvykio vietą, gatvės pavadinimo neprisimena, rado du jaunuolius, sėdinčius policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Prie automobilio buvo padėtos galimai vogtos kopėčios. Jis paėmė iš sulaikytų jaunuolių paaiškinimus, kopėčias taip pat paėmė iki kol nustatys jų savininką. Liudytojas nurodė, jog tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena ir prašė teismo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei juos patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. P. parodė, jog 2012 m. spalio 2 d., apie 13.03 val. jam dirbant operatyvinėje grupėje, Kauno m. Žaliakalnio PK buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Jankaus g. 12 du jaunuoliai siūlo pigiai pirkti kopėčias. Nuvykus nurodytu adresu, rado Patrulių rinktinės pareigūnus, kurie buvo sulaikę du jaunuolius – L. B. ir E. L., kurie su savimi turėjo sustumtas metalines trijų dalių kopėčias. Jaunuoliai buvo pasimetę ir išsigandę, negalėjo paaiškinti iš kur gavo tas kopėčias. Besiaiškinant, L. B. sakė, kad kopėčias pasiskolino iš E. L. kaimyno Aleksandro, gyvenančio Kaune, Žemaičių g. 27-6 (2 t. 52 b.l.).

Liudytojas V. K. parodė, jog 2012 m. rudenį, patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Jankaus g. 12 ar 14 asmenys nori parduoti kopėčias. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė, kad du jaunuoliai – L. B. ir E. L., turi aliumines kopėčias. Jaunuoliai negalėjo nurodyti, iš kur minėtas kopėčias gavo, todėl, turint informacijos, kad jos gali būti vogtos, sulaikė kaltinamuosius ir iškvietė tyrėjus.

Liudytojas A. G. parodė, jog kaltinamasis E. L. yra jo kaimynas. Jį buvo išsikvietusi ikiteisminio tyrimo tyrėja, kuriai paaiškino, kad savo statybinių kopėčių jis nepasigedo, E. L. jų neskolino. Apie tai, kad pastarasis turėtų įtartinus daiktus, jam nebuvo nežinoma. Kaltinamasis jam nesiūlė parduoti kopėčių.

Iš 2012 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra nuosavo namo valda, apjuosta medine tvora. Užėjus į kiemą matyti stovinti medinė pastogė, kurioje sudėti įvairūs daiktai skirti statyboms (2 t. 38-39 b.l.).

Iš 2012 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos sudedamosios trijų dalių aliuminės kopėčios, kurių ilgis apie 6 m, apatinėje dalyje yra 55 cm ilgio skersinė atrama. Ant kopėčių matosi rudos spalvos dažų dėmės (2 t. 46-50 b.l.).

Taigi surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išvardintų įrodymų visuma teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji L. B. ir E. L. kaltinime nurodytu laiku įėję pro nukentėjusiojo gyvenamojo namo kiemą juosiančios tvoros neužrakintus vartelius, tokiu būdu įsibraudami į nukentėjusiajam V. K. priklausantį kiemą, adresu Žemgalių g. 17, Kaune, kas pagal teismų praktiką yra laikoma saugoma teritorija (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2008), kur iš prie namo esančios stoginės pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą – trijų dalių aliumines kopėčias, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam padarydami 600 litų turtinę žalą.

Pagal suformavusią Lietuvos teismų praktiką, įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis Nr. 2K-155/2013). Iš nukentėjusiojo V. K. teismo posėdžio metu teismui duotų parodymų nustatyta, kad kaltinamieji L. B. ir E. L., į jo gyvenamojo namo kiemą pateko pro atrakintus tvoros vartelius, kurie paprastai būna užrakinti, tačiau įvykio dieną nukentėjusysis vartelius paliko atrakintus, kadangi iš namų išvažiavo tik trumpam laikui. Akivaizdu, jog gyvenamąjį namą juosiančios tvoros paskirtis – riboti pašalinių asmenų patekimą į nukentėjusiojo gyvenamąjį namą bei kiemą. Taigi kaltinamieji, į nukentėjusiojo gyvenamojo namo kiemą neteisėtai ir neturėdami namo savininko leidimo patekdami per neužrakintus vartelius, tai yra neįveikdami jokių kliūčių, įsibrovė į saugomą teritoriją, iš kurios pagrobė svetimą, jiems nepriklausantį turtą.

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie abu kaip nusikaltimo bendravykdytojai. Kaltinamieji L. B. ir E. L. suvokė, kad veikia vienas kitam padėdami, neteisėtai patenka į saugomą teritoriją – nukentėjusiojo gyvenamojo namo kiemą, abu siekė to paties tikslo – pagrobti nukentėjusiajam priklausančias kopėčias, bendrais veiksmais išnešė svetimą turtą, suvokdami, jog daro materialinę žalą šio turto savininkui. Nukentėjusiajam V. K. padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų L. B. ir E. L. nusikalstamais veiksmais.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiosios R. L. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. spalio 24 d. su G. L. buvo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir gėrė alų. Gintarui nuėjus miegoti, jam kilo mintis pagrobti G. L. kompiuterį. Iš minėto buto jis taip pat pagrobė aušintuvą ir kompiuterio pelę. Minėtus daiktus pardavė. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusioji R. L. parodė, jog apie 2012 m. spalio 24 d. įvykdytą vagystę iš jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo iš savo sūnaus Gintaro. Sūnus jai sakė, jog susirašė su L. B. kompiuteriu ir jis pats įsileido kaltinamąjį į namus. Parodė, kad iš jos buto buvo pavogtas kompiuteris „HPG“, kurio vertė – apie 1 500 litų, kompiuterio aušintuvas – 60 litų vertės ir kompiuterio pelė apie 25 litų vertės. Visi paminėti daiktai jai grąžinti.

Liudytojas G. L. parodė, jog 2012 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo L. B.. Abu kartu buvo išėję į lauką, nuėję į kaltinamojo namus, tada vėl grįžo į jo butą, kur L. B. derino liudytojo telefono pardavimą. Vėliau į jo namus atėjo ir R. I.. Jis su Luku palydėjo Rolandą į namus, apsipirko degalinėje ir vėl grįžo į jo (liudytojo) namus. L. B. žiūrėjo filmą, o jis pats nuėjo į kitą kambarį, kur užmigo. Ryte atsikėlęs pamatė, kad durys buvo atidarytos ir pasigedo kompiuterio HP. Paskutinį kartą kompiuterį matė prieš eidamas miegoti. Tuo metu namuose buvo tik dviese su L. B..

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2012 m. lapkričio 29 d. apklausos metu liudytojas V. K. parodė, jog L. B. jis žino kaip savo draugų sūnų. 2012 metų rudenį ėjo į namus iš darbo. Prie namų pasitiko L. B., kuris paklausė, gal jis žino, kam reikia gero nešiojamojo kompiuterio. Jis L. B. paklausė, ar tikrai tas „laptopas“ yra geras, L. B. pasakė, kad geras. Jam L. B. pasiūlė pirkti kompiuterį už 400 litų. Pasiūlė 350 litų ir jam L. B. pardavė už tiek. Nešiojamas kompiuteris buvo sidabro spalvos korpusu, atrodo „HP“, su maitinimo bloku, pele ir aušintuvu. Iš kur L. B. gavo kompiuterį, jis neklausė, o L. B. jam nesakė, iš kur jį gavo (2 t. 10 b.l.).

Iš 2012 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 3-4 b.l.).

Iš 2012 m. lapkričio 12 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, jog J. B. pateikė apžiūrai nešiojamąjį kompiuterį WILSON HP PC, serijos Nr. 4CZ038415K, kompiuterio aušintuvą – padėklą „COOLER MASTER“ ir kompiuterinę pelę „Acme“. Šių daiktų apžiūros rezultatai užfiksuoti 2012 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokole (2 t. 13, 14-17 b.l.).

Iš 2012 m. lapkričio 14 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. L. pateikė nešiojamojo kompiuterio HP čekio kopiją, vartojimo instrukciją, garantinio paso kopiją, Snoro lizingo sutarties kopiją. Iš šių dokumentų matyti, jog pagrobto kompiuterio vertė 1 499 litai (2 t. 18-24 b.l.).

Iš 2012 m. lapkričio 9 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog L. B. parodė vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė kompiuterį (2 t. 32-35 b.l.).

Taigi, teismo nuomone, byloje surinktų ir teisiamajam posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis L. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas nukentėjusiosios R. L. namuose, kartu su jos sūnumi G. L., šiam nuėjus miegoti ir palikus kaltinamąjį vieną kambaryje, jis pagrobė nukentėjusiajai R. L. priklausantį 1 499 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „HPG 62“, 60 litų vertės išorinį kompiuterio aušintuvą bei 25 litų vertės kompiuterio pelę, šiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai 1 584 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo. Nukentėjusiajai R. L. padaryta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo L. B. nusikalstamais veiksmais.

Skirdamas kaltinamajam E. L. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamajam R. I. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, kaltinamasis L. B. nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas, skirdamas kaltinamiesiems R. I. ir L. B. bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis R. I. padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimai baigti. Jis yra teisiamas septintą kartą (2 t. 87-89, 3 t. 125-131 b.l.). Jo atžvilgiu taip pat atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai (2 t. 87-89 b.l.), yra baustas administracine tvarka (2 t. 94-95 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados duomenimis, kaltinamasis į Žaliakalnio policijos nuovados policiją dominančių vaikų apskaitą įrašytas nuo 2010 m. birželio 17 d. dėl sistemingai daromų administracinių teisės pažeidimų, 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (2 t. 100 b.l.). (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, kaip nuolat stokojantis motyvacijos mokytis, nelankantis pamokų, nedalyvaujantis klasės gyvenime, su klasės draugais nebendraujantis, nuolat meluojantis bei linkęs nusikalsti, neatestuotas iš visų mokomųjų dalykų (2 t. 113 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. I. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkęs chuliganiškai elgtis, smurtauti, emociškai labilus ir sunkiai save kontroliuojantis. Kaltinamojo tėvas A. I. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo R. I. atžvilgiu, dėl sūnaus netinkamo elgesio, daromų pažeidimų (2 t. 121-123 b.l.).

Kaltinamasis R. I. į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (2 t. 83 b.l.), registruotas VšĮ Kauno Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2009 m. sausio 12 d.(2 t. 96 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-743 konstatuota, jog R. I. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (2 t. 107 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, į neigiamus R. I. socialinius bruožus bei polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, į tai, kad, būdamas jauno amžiaus, yra teisiamas jau septintą kartą, o jo atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, būdamas laisvėje niekur nedirbo ir nesimokė, todėl jam skirtinos bausmės, teismo nuomone, padėsiančios sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės atėmimas. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis R. I. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis ir dar neteistas, laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiui taisykles (BK 91 str. 3 d.).

Kaltinamasis L. B. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.), nusikaltimai baigti. Jis yra moksleivis, teistas 4 kartus (2 t. 115-117, 3 t. 89-90, 125-131 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovados duomenims, L. B. į Žaliakalnio policijos nuovados policiją dominančių vaikų apskaitą įrašytas nuo 2007 m. gegužės 12 d. dėl sistemingai vykdomų administracinių teisės pažeidimų (2 t. 119 b.l.). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, jog L. B. šeima dėl vaikų nepriežiūros registruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje nuo 2006 m. L. B. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, nuolat ir sistemingai darantis teisės pažeidimus ir nusikaltimus, keliantis realų pavojų kitų asmenų sveikatai ir nuosavybei. Kaltinamojo L. B. tėvai buvo ne vieną kartą bausti administracine tvarka dėl jo netinkamo elgesio, daromų pažeidimų (2 t. 121-123 b.l.). Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijos charakterizuojamas kaip ramaus, taikaus būdo, vengiantis konfliktinių situacijų, gerai sutariantis su kitais suimtaisiais, besilaikantis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, tačiau kartais stokojantis bendravimo kultūros su įstaigos administracijos darbuotojais (3 t. 92 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos rašte nurodyta, jog kaltinamojo L. B. mamos J. B. šeima nuo 2007 m. vasario 28 d. įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku (3 t. 95 b.l.).

Kaltinamasis L. B. 2003-2012 m. laikotarpiu vieną kartą gydėsi LSMUL KK Psichiatrijos skyriuje (2 t. 125 b.l.), priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2009 m. lapkričio 23 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant tabaką (2 t. 127 b.l.), UAB „Bendrosios medicinos praktika“ pas vaikų paauglių psichiatrą lankėsi du kartus, buvo konsultuotas psichologo. Diagnozė: aktyvaus dėmesio sutrikimas, neorganinė emirezė (2 t. 129 b.l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2012 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-344 konstatuota, jog L. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t. 134 b. l.).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į neigiamus kaltinamojo L. B. socialinius bruožus, į jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų, dėl ko jo tėvams buvo nuolat taikomos administracinio poveikio priemonės, taip pat į tai, jog dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, jam skirtinos BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį už padarytus nusikaltimus bei padėsiančios sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles (BK 91 str. 3 d.).

Nukentėjusioji M. M. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė teismo priteisti jai iš kaltinamojo E. L. 1 000 litų, iš kaltinamųjų R. I. ir L. B. bei jo atstovų pagal įstatymą – po 2 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje ji nurodė, jog nusikalstama veika jai buvo padaryta neturtinė žala, tai yra jos kompiuteryje buvo saugoma svarbi bei privati informacija – nuotraukos, asmeniniai laiškai, studijų medžiaga ir kiti svarbūs dokumentai. Be to, kaltinamųjų įsibrovimas į jos butą sukėlė jai emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, saugumo trūkumą bei baimę. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. M. civilinį ieškinį palaikė, teismui paaiškino, jog dėl padaryto nusikaltimo patyrė didžiulį stresą, jai pablogėjo sveikata, dėl ko ji kreipėsi į gydytojus (3 t. 140 b.l.). Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji R. I., L. B., E. L. bei kaltinamojo L. B. atstovė pagal įstatymą J. B. dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, tačiau nesutiko su jo dydžiu (3 t. 137-140, 142 b.l.). Kaltinamojo L. B. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. B. su civiliniu ieškiniu nesutiko (3 t. 142 b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nukentėjusiosios pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl jai priklausančio kompiuterio vagystės ji ne tik prarado minėtame kompiuteryje buvusią privačia bei svarbią informaciją, kuri tapo prieinama trečiajam asmeniui, bet įsilaužimas į butą jai sukėlė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, baimę, sveikatos sutrikimus, dėl ko ji kreipėsi į gydytojus (3 t. 132-133, 140 b.l.).

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.