Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – ir BPK – 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas),

L. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-06-16, 11:01:18 val., naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei savo kompiuteriu (be ypatingų skiriamųjų ženklų), kurio pirminis IP adresas (duomenys neskelbtini), įrengtu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytų Interneto tinklalapių atsisiuntė ir išsaugojo, tai yra įsigijo ir laikė, IP adrese (duomenys neskelbtini), pornografinio turinio pobūdžio vaizdo failą (video klipą), kurio kontrolinė suma – (duomenys neskelbtini) (bendru pavadinimu (duomenys neskelbtini)), kuriame vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2011-06-16 iki 2012-02-15, 9.20 val., naudodamasis pasaulinio interneto tinklu, bei savo kompiuteriu (be ypatingų skiriamųjų ženklų), kurio pirminis IP adresas: (duomenys neskelbtini), įrengtu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytų Interneto tinklalapių atsisiuntė ir kompiuterio standžiajame diske „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojo, tai yra įsigijo ir laikė pornografinio turinio pobūdžio vaizdo failą „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pavaizduotas mažametis vaikas iki 14 metų, ir pornografinio turinio pobūdžio vaizdo failus: „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose vaizduojamas vaikas iki 18 metų, iš viso 6 pornografinio turinio pobūdžio vaizdo failus, kuriuose vaizduojami mažamečiai ir nepilnamečiai vaikai, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2012-01-22 ir 2012-02-03 dienomis, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei savo kompiuteriu (be ypatingų skiriamųjų ženklų), kurio pirminis IP adresas: (duomenys neskelbtini) įrengtu (duomenys neskelbtini), programos „uTorrent“ pagalba platino (skleidė) kompiuterio standžiajame diske „(duomenys neskelbtini)“ išsaugotus (laikytus) pornografinio turinio vaizdo failus: „(duomenys neskelbtini)”, kuriuose vaizduojamas vaikas iki 18 m., tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje.

Be to, L. L. buvo kaltinamas tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir turėdamas tikslą platinti 2012-01-22 ir 2012-02-03 dienomis, naudodamasis pasaulinio interneto tinklu bei savo kompiuteriu (be ypatingų skiriamųjų ženklų), kurio pirminis IP adresas: (duomenys neskelbtini) įrengtu (duomenys neskelbtini), programos „uTorrent“ pagalba platino (skleidė) kompiuterio standžiuosiuose diskuose: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išsaugotus (laikytus) pornografinio turinio vaizdo failus: „(duomenys neskelbtini)”, kuriuose vaizduojami asmenys virš 18 m., tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių apylinkės teismas L. L. dėl nusikaltimų, numatytų BK 309 straipsnio 1 dalyje ir BK 309 straipsnio 2 dalyje, išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė I. Zgierskytė-Strumilaitė prašo:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį dėl L. L. išteisinimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį ir BK 309 straipsnio 2 dalį, L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio1 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą skirti jam bausmę – 300 valandų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, L. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, ir už šio nusikaltimo padarymą skirti jam bausmę - 30 MGL (3900 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio l dalies 4 punktu, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir galutinę bausmę paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą.

Daiktus – 2012 m. vasario 15 d. kratos metu A. L. gyvenamosiose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus 4 kompiuterius:

nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą pagal pakvitavimą, palikti naudojimui teisėtam savininkui,

nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą pagal pakvitavimą, palikti naudojimui teisėtam savininkui,

stacionarų kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą pagal pakvitavimą, palikti naudojimui teisėtam savininkui,

stacionarų kompiuterį, neturintį jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu, sunaikinti;

kompaktines plokšteles (10 vnt.) su įvairaus pobūdžio vaizdo ir garso įrašais, susijusiais su baudžiamosios bylos medžiaga, sudėtas į vieną voką, prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. 10-9-007-12 medžiagos (Paketas Nr. 2), palikti prie bylos medžiagos.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad nepilnametis liudytojas B. L. parodė, jog, nors ir moka naudotis „uTorrent“ programa, tačiau pornografinio turinio failų nesisiuntė, tik ieškodavo žaidimų, ir tai patvirtina viename iš stacionarių kompiuterių „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal liudytojos V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, priklausė B. L.. Šią aplinkybę, t. y. tai, kad šiuo kompiuteriu naudojosi mokyklinio amžiaus jaunuolis, taipogi patvirtina ir minėtame kompiuteryje rasti failai bei programos naudojimo istorija. Be to, liudytoja V. L. teisme parodė, kad „uTorrent“ programa naudotis nemoka, A. L. parodė, kad naudojasi „uTorrent“ programa, tačiau pornografinio turinio failų nesisiuntė. Prokurorės vertinimu, atmestina galimybė atsitiktinai parsisiųsti 60 įvairaus turinio failų, iš kurių 25 failai – pornografinio turinio, nes jie visi rasti tik viename stacionariame juodos spalvos kompiuteryje be jokių skiriamųjų ženklų, kuris kratos metu buvo rastas L. L. kambaryje. Taip pat apeliantė pažymi, kad specialisto išvadoje ir teisme specialistas K. G. parodė, jog parsisiųsti failai yra skirtinguose kataloguose, į kuriuos failus sudeda pats vartotojas, automatiškai į katalogus failai nesitalpina, jie buvo kilnoti rankiniu būdu. Be to, buvo užfiksuoti minėtų gautų failų pasikeitimai, pasikeitus bent vienam iš failo atributų, t. y. failų dydis, pavadinimas, vieta kietajame diske. Pasak prokurorės, neįtikėtina, kad tokius pasikeitimus, failų kodifikavimus galėjo atlikti liudytojos V. L. garbaus amžiaus tėvai, ar tik vasaros metu svečiuodamasi A. J.. Liudytojas B. L. taip pat parodė, kad draugai jų namuose esančiais kompiuteriais nesinaudodavo, 2011-2012 metais namuose esančiais kompiuteriais naudojosi tik šeimos nariai. Juodu kompiuteriu naudojosi L. L., o B. L. norėjosi sėsti prie galingesnio kompiuterio, nes toks buvo jo brolio L. Apeliantė pažymi, kad byloje yra duomenys, jog būtent L. L. naudojosi minėtu stacionariu kompiuteriu be skiriamųjų ženklų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad kompiuteryje buvo patalpinta jo visa studijų medžiaga, kuri jo mamai V. L. prašant buvo išduota, mokslo medžiaga buvo įrašyta į kompaktinę plokštelę (apžiūrint kompiuterį, būtent kokius failus išduoti, dalyvavo pats L. L., jo gynėjas, specialistas kompiuterininkas ir tyrėja) ir išduotos medžiagos kopija pridėta prie bylos medžiagos atskirame kompaktiniame diske. Iš bylos medžiagos žinoma, kad stacionariame juodos spalvos kompiuteryje be jokių skiriamųjų ženklų buvo įdėti du standieji diskai, kurių talpa: 97,7 GB ir 833,8 GB, kuriuose laisvos sritys sudaro atitinkamai 43,3GB ir 32,9 GB.

Teismas, apeliantės teigimu, nepasisakė dėl to, kad „uTorrent“ programoje yra numatyti stabdžiai skleisti turimus failus, yra nuoroda į Pir Tu Pir programą, kurioje nurodomas langelis, kurį reikia pažymėti ranka, jeigu nenori skleisti visų ar pasirinktų failų. Teismas tik nurodė, kad pagal nutylėjimą „uTorrent“ programa failus automatiškai platina. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje nurodoma (lentelė Nr. 4), kad tik 5 failai buvo platinami, ir tai, prokurorės vertinimu, parodo, jog vartotojas žinojo apie „uTorrent“ programoje įrengtą Pir Tu Pir programą ir ja pasinaudodavo pasirinkdamas kuriuos failus platinti, o kurių ne.

Prokurorė taip pat pažymi, kad teismas nuosprendyje neišsprendė stacionaraus kompiuterio, neturinčio jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu, klausimo, nurodydamas, jog tai bus išspręsta įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Apeliantė nurodo, kad minėtas kompiuteris, kuris buvo nusikaltimo darymo įrankis, nes jame buvo kaupiama pornografinio turinio medžiaga, negali būti grąžintas teisėtam savininkui, net jei jo atžvilgiu yra priimamas išteisinamas nuosprendis, nes neįrodyta, jog L. L. dalyvavo padarant nusikaltimus.

Be to, apeliantės nuomone, teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad trūksta įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį, galėjo aktyviau dalyvauti renkant duomenis ir atsižvelgiant į tai, priimti sprendimą paskirti Lietuvos teismo ekspertizės centrui papildomą stacionaraus kompiuterio ekspertizę, kad būtų pašalinti neaiškumai, prašant nustatyti vartotoją (-us), kuris (-ie) prieš failų atsisiuntimą ir po naudojosi kompiuteriu, kokiomis programomis, žaidimais, „skype“, kokiais slaptažodžiais buvo naudojami tuo metu. Pažymi, kad ši baudžiamoji byla yra gana sudėtinga ir daugumai proceso dalyvių trūksta specialių žinių, todėl nagrinėjant bylą buvo reikalinga įvairių specialistų pagalba tiek prašant atlikti užduotis, tiek paaiškinti duotas išvadas. Esant byloje surinktiems įrodymams, prokurorės įsitikinimu, teismas neobjektyviai ir netinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ir tai sukliudė teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsikirtimais į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą išteisintasis L. L. prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad prokurorė skunde nenurodė, kokie prieštaravimai yra liudytojos V. L. parodymuose, o prokurorės teiginiai dėl liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu, t. y. A. J. bei V. L. tėvų, atmestini, nes prokurorei turėtų būti žinoma, jog BPK yra įtvirtintas rungimosi principas. Jei prokurorė manė, kad minėtus liudytojus būtina apklausti, ji galėjo teikti teismui tokį prašymą. Tačiau, kažkodėl tik išnagrinėjus bylą ir teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė prisiminė, jog pamiršo apklausti liudytojus.

Atsikirtimuose taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent specialistas K. G. teisme parodė, jog kuris asmuo išsaugojo failus, fiziškai nustatyti neįmanoma: jei failas būtų uždraustas, būtų galima prieiti tik „užsiloginus“, tačiau ir tuomet negalima pasakyti, koks asmuo tai padarė, galima pasakyti tik kokiu slaptažodžiu jis prisijungė; „uTorrent“ instaliuoti gali bet kas, failus siųsti gali taip pat bet kas; prisijungus prie interneto, „uTorrent“ pradeda veikti; jei kompiuteris įjungtas, „uTorrent“, veikia, ir siunčia, ir gauna, jei nėra numatyta kitaip paties vartotojo. Taigi, pasak L. L., akivaizdu, kad lieka nepaneigta versija, jog bet kuris šeimos narys, prisėdęs prie stacionaraus kompiuterio be skiriamųjų ženklų, galėjo ir turėjo galimybę „uTorrent“ programos pagalba siųstis neteisėto pobūdžio klipus. Be to, atsižvelgiant į minėto specialisto duotus paaiškinimus teisme, darytina išvada, kad galėjo būti ir tokia situacija, kad kiekvienas šeimos narys, prisėdęs prie minėto juodo stacionaraus kompiuterio ir įsijungęs internetą, iškart kartu su „uTorrent“, skleisdavo, t. y. platindavo kompiuterio standžiajame diske išsaugotus (laikytus) pornografinio turinio vaizdo failus net nežinodami apie tai.

Išteisintojo teigimu, prokurorės teiginiai dėl Peer To Peer programos prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja V. L. teisme parodė, jog kompiuteriai pirkti ne iš parduotuvės, jie pirkti internetu, turguje. Taigi, tai įrodo, kad standieji diskai ir juose parsisiųsta buvusi informacija iki kompiuterių paėmimo galėjo būti ir kitame kompiuteryje, ne kompiuteryje be skiriamųjų ženklų, todėl akivaizdu, jog teismas priimdamas nuosprendį privalėjo vadovautis faktais, o ne prielaidomis.

Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes. Taip pat pažymima, jog būtent prokurorės pareiga buvo aktyviau rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti visi prieštaravimai. Jei prokurorė manė, kad reikia skirti papildomą ekspertizę, ji ir turėjo tokį prašymą pateikti teismui, tačiau to nepadarė.

Be to, išteisintojo įsitikinimu, visiškai nepagrįstas prokurorės skundo teiginys, kad teismas savo nuosprendyje neišsprendė stacionaraus kompiuterio, neturinčio jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu, klausimo. Mano, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog prokurorė nėra susipažinusi su teismo nuosprendžio turiniu, kadangi išteisinamajame nuosprendyje yra teigiama, jog klausimas dėl stacionaraus kompiuterio, neturinčio jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu, bus išspręstas tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Teismas tokį nutarimą priėmė vadovaudamasis BPK 93 straipsnio l dalies nuostatomis, kad „daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas...“. Kadangi prokurorė pateikė apeliacinį skundą, nuosprendis neįsiteisėjo, todėl joks sprendimas dėl minėto kompiuterio kol kas nebuvo priimtas.

L. L. įsitikinimu, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės rodo, kad jis (L. L.) neatliko neteisėtų veiksmų: byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio l dalyje bei 309 straipsnio 2 dalyje. Teismas kvalifikavo veikas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymus vertino išsamiai, išvadas pateikė pagrįsdamas teisiniais argumentais, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šio nuosprendžio teisingumu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 309 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti. Laikymu pripažintinas bet koks disponavimas tokiu dalyku.

Kaip matyti iš byloje esančių pranešimų, Vokietijos policijos nusikaltimų kompiuterinėje erdvėje tyrimo tarnyba 2011 m. rugpjūčio 8-9 dienomis atliko eDonkey2000 tinklapio patikrinimą dėl nelegalaus turinio informacijos talpinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyti lietuviški IP adresai, iš kurių buvo platinama vaikų pornografinio pobūdžio medžiaga. Pranešime užfiksuotas IP adresas (duomenys neskelbtini), kurio vartotojas 2011 m. birželio16 d. 11:01:18 disponavo pornografinio turinio dalykais (1 t. 19, 20-21, 22, 23-24 b. l.). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vaizdo dokumentuose „(duomenys neskelbtini)“ esanti vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio (1 t. 29-30 b. l.), o Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje vaizdo medžiagoje („(duomenys neskelbtini)“) vaizduojami mažamečiai (iki 14 m.) vaikai (1 t., 35-36 b. l.). TEO pateiktoje pažymoje užfiksuoti duomenys liudija, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. birželio 22 d. 01:34:00 priskirtas A. L., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. 37 b. l.). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro pateikto pranešimo matyti, kad AB „TEO LT” administruojamas IP (duomenys neskelbtini) adresas 2011 m. birželio 16 d. 11:01:18 priklausė A. L., adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. 54-55 b. l.). Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą A. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti keturi kompiuteriai, tarp jų ir stacionarus kompiuteris, neturintis jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu (1 t. 64-70 b. l.). Minėto kompiuterio apžiūros protokole nurodyta, kad rasti failai, kuriuose užfiksuota galimai pornografinio turinio medžiaga bei galimai pornografinio turinio vaizdo medžiaga, kur pavaizduotas vaikas. Failų su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ nerasta. (1 t. 85-90 b. l). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateikto kompiuterio (stacionaraus kompiuterio be ypatingų skiriamųjų ženklų) sisteminio bloko standžiuosiuose diskuose yra 24 video failai, galimai susiję su klausimu. Pateikto standaus disko (Hitachi) kataloge yra išlikusi informacija rodanti, kad video failai: „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsisiųsti ir skleisti programos „uTorrent“ pagalba ( 1 t. 109-113 b. 1.). Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtuose vaizdo dokumentuose esanti vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio (1 t. 118-120 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje video medžiagoje yra vaizduojamas mažametis vaikas, t. y. iki 14 metų amžiaus imtinai (failas „(duomenys neskelbtini)“), tyrimui pateiktoje video medžiagoje, t. y. 5 failuose „(duomenys neskelbtini)“ yra vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, t. y. iki 18 metų amžiaus (1 t. 124-126 b. l.).

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad viename iš keturių kompiuterių, rastų ir paimtų adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. stacionaraus kompiuterio be ypatingų skiriamųjų ženklų, standžiajame diske buvo rasta pornografinio turinio vaizdo medžiaga. Tačiau, kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad būtent L. L. įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio vaizdo failus, kuriuose vaizduojami mažamečiai vaikai iki 14 metų ir vaikai iki 18 metų, taip pat programos „uTorrent“ pagalba platino išsaugotus pornografinio turinio vaizdo failus, kuriuose vaizduojami asmenys virš 18 metų. Kaip matyti iš L. L. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad jis kaltinime nurodytų failų neparsisiuntė ir jų neplatino. Taip pat paaiškino, kad namuose buvusiais kompiuteriais naudojosi ne jis vienas, bet ir kiti asmenys (3 t. 4 b. l.). Šiuos L. L. parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai. Kaip liudytoja apklausta L. L. mama V. L. taipogi nurodė, kad namuose yra keturi kompiuteriai ir jais naudojasi visi šeimos nariai, kažkuriam asmeniui konkrečiai priskirto kompiuterio nėra. Taip pat pažymėjo, kad kompiuteriais naudodavosi ir jos iš Jungtinės Karalystės atvykusi sesuo, tėvai, be to, pas jaunesnįjį sūnų B. ateina draugų ir jie žaidžia įvairius žaidimus. Kompiuteriai kilnojami iš vienos vietos į kitą, jie buvo perkeliami ir 2011 metais (2 t. 149-150 b. l.). Liudytojas A. L. analogiškai nurodė, kad namuose esančiu kompiuteriu be skiriamųjų ženklų naudojosi visi šeimos nariai, jis (A. L.) taip pat dažnai naudojosi šiuo kompiuteriu, yra naudojęsis ir „uTorrent“ programa. Paaiškino, kad kompiuteriai yra pastoviai modifikuojami, atnaujinami, perkamos vaizdo plokštės, „motininės“ plokštės, buvo keičiami kietieji diskai (2 t. 180-181 b. l.). Aplinkybes, kad visi šeimos nariai naudodavosi visais namuose buvusiais kompiuteriais, kompiuteriu, kuris buvo brolio kambaryje, naudodavosi ir jis, mokėjo naudotis programa „uTorrent“ ir jos pagalba siųsdavosi žaidimus, patvirtino ir liudytojas B. L. (2 t. 181 b. l.). L. L. kaltės nepatvirtina ir teisiamajame posėdyje specialistų duoti paaiškinimai. Specialistas K. G., atsakydamas į jam pateiktus klausimus paaiškino, kad nustatyti, kuris asmuo kompiuteryje išsaugojo failus, fiziškai neįmanoma. Nagrinėjamu atveju vartotojas buvo prisijungęs vardu „S.“, kam buvo skleisti failai, nenustatyta. Jei failas būtų uždraustas, būtų galima prieiti tik „užsiloginus“, tačiau ir tokiu atveju nebūtų galima pasakyti, koks asmuo tai padarė (2 t. 150-151 b. l.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodyta, jog L. L. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo teismas, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliantės skundo argumentas, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo liudytojos V. L. parodymų, atmetamas kaip nepagrįstas. Prokurorė skunde teisingai pažymėjo, jog liudytoja V. L. nurodė, kad jos sesuo į svečius atvykdavo vasaros laikotarpiu, tačiau ši aplinkybė L. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus nepatvirtina, kaip ir kitos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu V. L. tėvų mokymusi dirbti kompiuteriu bei būtinu sąmoningu patekimu į „uTorrent“ programą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad stacionariu kompiuteriu be skiriamųjų ženklų būtų naudojęsis tik vienas L. L., priešingai, anksčiau paminėti įrodymai patvirtina, kad tuo pačiu kompiuteriu turėjo galimybę naudotis ne vienas asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad nors liudytojas B. L. teisme parodė, kad 2011-2012 metais namuose esančiais kompiuteriais naudojosi tik šeimos nariai, pastarojo mama, liudytoja V. L. šios aplinkybės nepatvirtino, priešingai, ji nurodė, kad pas sūnų B. ateina draugai, jie žaidžia kompiuteriu, ir šie parodymai byloje nėra paneigti. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, prokurorės skundo argumentai, kad kompiuteryje buvo rasta L. L. studijų medžiaga, kad „uTorrent“ programoje yra „numatyti stabdžiai skleisti turimus failus“, pastarojo kaltės taipogi nepatvirtina. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir specialistų išvadas bei ekspertizės aktuose pateiktas išvadas, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad teismas ėmėsi visų priemonių tam, kad byloje būtų teisingai nustatytos visos aplinkybės: teisiamajame posėdyje buvo apklausta ne tik sąraše asmenų, kurie turi būti apklausti teisiamajame posėdyje, nurodyta vienintelė liudytoja V. L., bet ir kaip liudytojai apklausti A. L., B. L., E. V., A. G., apklausti specialistai K. G., R. J.. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprašė kaip liudytojus apklausti V. L. tėvus ir seserį, taip pat neprašė skirti papildomą kompiuterio ekspertizę, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas „galėjo aktyviau dalyvauti renkant duomenis“, juolab, kad bylos duomenys liudija, jog teismas pakankamai aktyviai siekė nustatyti byloje tikrąją tiesą.

Kaip jau minėta, prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai neišsprendė stacionaraus kompiuterio, neturinčio jokių skiriamųjų ženklų, klausimo, nes minėtas kompiuteris buvo nusikaltimo darymo įrankis, todėl negali būti grąžintas teisėtam savininkui, netgi jeigu pastarojo atžvilgiu yra priimamas išteisinamas nuosprendis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų, rodančių, kam konkrečiai priklauso stacionarus kompiuteris, neturintis jokių skiriamųjų ženklų, juodos spalvos korpusu. Kratos protokole užfiksuoti duomenys liudija, kad minėtas kompiuteris kartu su kitais trim kompiuteriais buvo paimtas kratos, atliktos pas A. L., adresu: (duomenys neskelbtini), metu (1 t. 64-70 b. l.). Nors kompiuterio papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad jis priklauso A. L. (1 t. 93-95 b. l.), tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu nutarta kratos metu paimtus kompiuterius, išskyrus minėtą stacionarų kompiuterį be ypatingų skiriamųjų ženklų, juodos spalvos su šviesiai pilkos spalvos apvadu, grąžinti V. L. (1 t. 141-142 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, prokurorės prašymas priimti sprendimą minėtą kompiuterį sunaikinti netenkinamas. Kartu pažymima, kad šį klausimą pirmosios instancijos teismas turi teisę išspręsti nuosprendžio vykdymo metu (BPK 361 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės apeliacinį skundą.