- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- e2-1595-600/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Mykolas Remeikis
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kavos parkas“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kavos parkas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė, teismui 2023 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5713-608/2023 palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtu, reiškia ieškinį dėl 49528,02 Eur žalos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2318-854/2022) iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kavos parkas“. Nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad bendrovė paskutinį kartą Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m., kuriuose nurodyta, kad balanse buvo įrašyta turto už 50 683 Eur (iš jo - 37 982 Eur sudarė ilgalaikis turtas ir 12 530 Eur - trumpalaikis), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 665 Eur; taip pat nurodyta, kad bendrovė 2019 m. patyrė 14 213 Eur nuostolį. VĮ Registrų centras daugiau duomenų apie bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus neturi.
1.2. Nurodo, kad atsakovas įmonėje vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo.
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2318-854/2022) patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, kurie viso sudaro 49 528,02 Eur: (i) skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) sudaro 3 915,23 Eur; (ii) skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) sudaro 15 853,06 Eur; (iii) skola UAB „Investicijų ir verslo garantijos” (INVEGA) sudaro 16 326,89 Eur; (iv) skola PlusPlus Capital AS sudaro 6 502,60 Eur; (v) skola UAB „Mercado prekyba” sudaro 6 808,66 Eur; (vi) skola AB „Lietuvos paštas” sudaro 121,58 Eur.
1.4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės vadovą R. V. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, neperdavė nei turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų, su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja. 2022 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovui skyrė 150 Eur baudą, tačiau atsakovas šio ieškinio teikimo dienai nemokumo administratoriui nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto.
1.5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2318-854/2022) bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei paliktas galioti 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Šalies argumentai
1.6. Ieškovės atstovas nurodo, kad bendrovė patyrė finansinius sunkumus nuo 2019 m. lapkričio, o nuo 2020 m. vasario mėn. bendrovė tapo nemokia, nes kaupėsi ne tik pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimas, bet ir gyventojų pajamų mokesčio skola.
1.7. Ieškovės vertinimu, atsakovas visą savo vadovavimo bendrovei laikotarpį nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kavos parkas“ ir tuo padarė įmonei žalą. Paskutiniame Įmonės pateiktame balanse už 2019 metus matyti, kad Įmonės įsipareigojimai (46 665 Eur) viršija ilgalaikį turtą (37 982 Eur). Aplinkybė, kad įmonė turėjo 12 530 Eur trumpalaikio turto, nelaikytina realiai egzistuojančia ir galinčia būti panaudota turtinių prievolių vykdymui. Iš VMI pateikto finansinio reikalavimo matyti, kad jau nuo 2020 m. vasario 17 d. įmonė sistemingai nemokėjo privalomų mokesčių (kilusių iš paskolos teisinių santykių su AS Citadele banku), dėl ko 2020 m. liepos 7 d. sutartis buvo nutraukta ir bendrovė turėjo grąžinti skolos dalį bei palūkanas. Nurodo, kad įmonė 2020 m. pradėjo nuostolingai, jos įsipareigojimai viršijo turtą, nuo 2020 m. vasario mėnesio įmonė negalėjo mokėti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, vėliau buvo nutraukta ir finansavimo sutartis laiku nemokant įmokų, todėl mano, kad įmonė tapo nemokia ne vėliau kaip 2020 m. vasario mėnesį. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo ir galėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau buvo pasyvus, savo pareigos nevykdė, dėl ko įmonės skolos ir kreditorių ratas didėjo, kol galiausiai įmonei bankrotas buvo iškeltas kreditoriaus iniciatyva. Turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, bendrovė neturi.
1.8. Nurodo, kad jeigu atsakovas kaip įmonės vadovas būtų savalaikiai iniciavęs įmonės bankroto procedūrą ir nedelsiant po faktinio nemokumo pradžios paskelbęs apie įmonės bankrotą, įmonės skolos nebūtų susidariusios ir išaugusios, o kreditorių ratas padidėjęs, t. y. įmonėje išvestinė žala nebūtų atsiradusi, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (priešingo teisei neveikimo) egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys.
2. Atsakovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (e/b t. 1, b. l. 94-106, DOK-4612).
2.1. Nurodė, kad ieškovė, reikšdama 49 528,02 Eur dydžio reikalavimą, taiko klaidingą ir visiškai nepagrįstą žalos dydžio nustatymo metodologiją, taip pat neįrodė visų būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius bendrovei tariamai padarytos žalos dydį prilygina visų bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
2.2. Pagrindas JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytai juridinio asmens vadovo pareigai atsirasti yra juridinio asmens nemokumas. JANĮ juridinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas) arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nemokumas vertinamas ne tik pagal formalius likvidumo bei balanso testus, bet ir atsižvelgiant į individualią įmonės situaciją. Įmonei vis dar esant gyvybingai, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek jo pagrindu formuojama teismų praktika, skatina vadovus prioritetą teikti įmonės mokumo atkūrimui ir veiklos tęstinumui.
2.3. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ginčo byloje pirmiausia būtina nustatyti juridinio asmens nemokumo būsenos atsiradimo momentą, kuris yra pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ne tik juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo) vertinimą, tačiau ir juridiniam asmeniui ir (ar) jo kreditoriams galimai padarytos žalos dydį. Tokia pareiga kyla būtent ieškovei.
2.4. Atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino, buvo priimtas įstatymas, numatęs bendrovės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymo atidėjimą karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo atšaukimo (ši pagalbos priemonė kitaip dar vadinama moratoriumu verslui) (Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir LR Vyriausybės) 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. d. 00.00 val. buvo paskelbtas karantinas, kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. vėl galiojo karantinas.
2.6. Bendrovė dar 2020 metų kovo mėnesį buvo įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašą. VMI prie FM informavo bendrovę, jog dėl nesumokėtų mokesčių nebus vykdomas priverstinis išieškojimas, neskaičiuojami delspinigiai, atidėtas mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas. VMI skolos išieškojimas buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo 16 d.
2.7. Bendrovė buvo informuota apie galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartis, kuria pasinaudojo. Tiek su VMI prie FM, tiek su VSDFV prie SADM buvo pasirašytos mokestinės paskolos sutartys (kurių nemokumo administratorius į bylą nepateikė), pagal kurias buvo atidėtas mokestinės nepriemokos sumokėjimas ir įsiskolinimas buvo išdėstytas pagal paskolos sutartyse numatytą grafiką. Todėl atsakovo vertinimu, 2020 m. vasario mėnesį jis neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
2.8. Atsakovas prašo vadovautis teismų formuojama praktika, pagal kurią teismai faktinėmis aplinkybėmis labai panašiose civilinėse bylose nagrinėdami klausimą dėl juridinio asmens nemokumo momento nustatymo ir juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)vykdymo Lietuvoje galiojant karantinui, vieningai laikosi pozicijos, jog mokestinių prievolių nevykdymas šiuo laikotarpiu pagrįstai nėra laikytinas juridinio asmens nemokumo požymiu.
2.9. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog juridinio asmens balansas yra sudaromas išskirtinai tik apskaitos tikslais. Vien juridinio asmens balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties. Nustatinėjant su finansiniais sunkumais susiduriančio juridinio asmens nemokumo momentą privalo būti analizuojama bendrovės įsiskolinimų sudėtis, įsipareigojimų darbuotojams, valstybės institucijoms bei tretiesiems asmenims santykis, bendrovės finansinių įsipareigojimų vykdymas bei šių įsipareigojimų pradelstumas. Atsakovas nesutinka su tuo, kaip ieškovė interpretuoja finansiniuose dokumentuose užfiksuotus bendrovės ekonominius rodiklius, dėl ko daro klaidingas išvadas apie bendrovės finansinę padėtį.
2.10. Atkreipė dėmesį į tai, kad taikant Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintą nemokumo sampratą, įmonės nemokumo momentas nėra nustatomas formaliai ir pirmiausia turi būti vertinami pradelsti įmonės įsipareigojimai. Iš bendrovės balanso 2019 m. gruodžio 31 dienai matyti, jog bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 46 665,00 Eur, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, jog bendrovės balanso grafoje „Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai“ nurodytos prievolės nereiškia, jog pastarosios yra pradelstos.
2.11. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vėlavimų atsiskaityti su kreditoriais ilgalaikiškumą ir sistemiškumą ieškovės nurodomai tariamai nemokumo datai – 2020 m. vasario mėn., nes skolinių įsipareigojimų pradelstumas ir sistemingumas juridinio asmens balanse neatsispindi, dėl ko pareiga pateikti tikslią pradelstų įsipareigojimų sumą atitinkamai datai tenka bankroto administratoriui. Atsakovo manymu, ieškovė, akcentuodama pavienius vėlavimus, nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos.
2.12. Nurodo, kad byloje būtina nustatyti pradelstų bendrovės įsipareigojimų ir turto vertės santykį. Mano, kad aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė nemokumo būseną, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. Pradelstus to meto įsipareigojimus iš esmės galėtų atskleisti informatyvus bendrovės kreditorių sąrašas, kuriame atsispindėtų įmonės kreditorių reikalavimų sumos atitinkamu laikotarpiu (kuriuo nemokumo administratorius mano bendrovę buvus nemokią), atsiskaitymo terminai. Tokių duomenų ieškovė į civilinę bylą nepateikė.
2.13. Bendrovė 2019 m. gruodžio 31 dienai turėjo turto už 50 683,00 Eur, iš kurio 37 982 Eur – ilgalaikis, o 12 530 Eur – trumpalaikis turtas (iš kurio 10 830 Eur atsargos, o 1495 Eur – per vienerius metus gautinos sumos). Nagrinėjamu atveju bendrovės trumpalaikį turtą sudarė atsargos ir per vienerius metus gautinos sumos, kas yra laikytina realiu bendrovės turtu, kurį galima panaudoti atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais. Atsakovo vertinimu, bendrovės balanse 2019 m. gruodžio 31 dienai nurodyti bendrovės įsipareigojimai neviršijo jos turto, todėl Bendrovės finansinė būklė net formaliai neatitiko nemokios įmonės sąvokos, įtvirtintos JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje.
2.14. Tuo atveju, jei yra nustatoma, jog tam tikru momentu juridinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertę, tai nėra pagrindas pripažinti, jog toks juridinis asmuo yra nemokus. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, liudijančio apie tariamai sistemingai nevykdomus ieškovės įsipareigojimus; nėra pateikta jokių raginimų, pretenzijų, bendrovės atžvilgiu išduotų privalomųjų mokėjimų nurodymų, antstolių patvarkymų ar kt. rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius dėl bendrovės nemokumo 2020 m. vasario mėnesį ar apskritai 2020 metais; nėra įrodymų, kad 2020 m. kreditoriai būtų inicijavę bylas dėl pradelstų skolų išieškojimo. Todėl atsakovo vertinimu, negalima išvada, kad ieškovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams nurodytu nemokumo momentu. Nenustačius tikslaus bendrovės nemokumo momento, neįmanoma nustatyti, kada atsakovui kilo (ir ar iš viso kilo) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Analogiškai, nenustačius tokios pareigos atsiradimo momento, nėra pagrindo išvadai, jog tokią savo kaip bendrovės vadovo pareigą atsakovas iš viso pažeidė.
2.15. Be to, atsakovo manymu, įvertinus įstatymu įtvirtintą galimybę juridinio asmens vadovui atidėti pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdymą iki karantino pabaigos ir 3 mėnesiams po to; tai, kad karantinas Lietuvoje baigėsi 2021 m. liepos 1 d., vadinasi, teoriškai anksčiausia data, kuomet atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo 2021 m. liepos 1 d.
Atsiliepimas
2.16. Atsakovas taip pat nurodo, kad nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu ir jo apskaičiavimu, nes žalos dydis skaičiuojamas ją prilyginant bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiui.
2.17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, kada dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima. Tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo. Todėl svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti (i) bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir (ii) pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo bei išaugusių juridinio asmens įsipareigojimų priežastinį ryšį.
2.18. Atsakovo manymu, ieškovė (i) neįrodė bendrovės tapimo nemokia ir atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo momentų; (ii) nenurodė bendrovės įsipareigojimų sumos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsiradimo dieną; (iii) bendrovės bankroto byloje patvirtintos neginčijamos kreditorinių reikalavimų sumos, kurios bendrovė jos bankroto procese negalės padengti kreditoriams.
2.19. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ieškovas turi pareigą net tik apskaičiuoti ir įrodyti žalos dydį, tačiau taip pat įrodyti ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir juridinio asmens vadovo veiksmų (neveikimo). Neteisėtas neveikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs tik su tokio dydžio žala, kokia atsirado dėl šio neveikimo.
2.20. Atkreipė dėmesį į tai, kad apygardos teismas patvirtino UAB „Mercado prekyba“ kreditorinį reikalavimą 6808,66 Eur sumai, kuri atsirado pačiai UAB „Mercado prekyba” per klaidą atlikus mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą, todėl atsakovo vertinimu, jis nėra atsakingas už šios skolos susidarymą.
2.21. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei ieškovė teigia, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei kilo dar 2020 m. vasario mėnesį, kada bendrovės įsipareigojimai sudarė 46 665,00 Eur (2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenys), o atėmus UAB „Mercado prekyba“ kreditorinį reikalavimą, bendrovės skola sudaro 42 719,36 Eur, vadinasi, jokia žala bendrovės kreditoriams, kaip ji yra apskaičiuojama vadovaujantis JANĮ, padaryta nebuvo.
3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, poziciją grindė iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
5.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2318-854/2022) iškėlė bankroto bylą UAB „Kavos parkas“ pagal VMI 2022 m. gegužės 25 d. teismui pateiktą pareiškimą (e/b t. 1, b. l. 73-79, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-349-779/2024); 2022 m. birželio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d. (LITEKO duomenys bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-349-779/2024);
5.2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma be delspinigių, palūkanų ir baudų sudarė 46159,58 Eur sumą (pagrindinė skola Sodrai – 3899,19 Eur, pagrindinė skola VMI - 13640,92 Eur, pagrindinė skola INVEGA – 16008,90 Eur, pagrindinė skola PlusPlus Capital AS – 5680,33 Eur, skola UAB „Mercado prekyba“ – 6808,66 Eur, ir pagrindinė skola AB Lietuvos paštas – 121,58 Eur), bendra skola su delspinigiais, baudomis ir palūkanomis yra 49528,02 Eur (e/b t. 1, b. l. 21-23, LITEKO duomenys juridinio asmens nemokumo byloje Nr. eB2-349-779/2024);
5.3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi (civ. bylos Nr. eB2-2318-854/2022) bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei paliktas galioti 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (e/b t. 1, b. l. 30-32);
5.4. Ieškovės 2020 m. balandžio 30 d. sudarytame balanse už 2019 m. kalendorinius metus nurodyta, kad turto iš viso yra 50683 Eur (iš kurio ilgalaikio – 37982 Eur, trumpalaikio – 12530 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 46665 Eur, taip pat nurodyta, kad per vienerius metus gautinos suma 1495 Eur, bei yra 10830 Eur atsargų (e/b t. 1, b. l. 107);
5.5. Juridinių asmenų UAB „Kavos parkas“ juridinių faktų peržiūroje, pateiktoje ieškovės, nurodyta, kad nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki momento, kada įmonei buvo iškelta nemokumo byla, vadovu buvo atsakovas (e/b t. 1, b. l. 41-43);
5.6. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. liepos 1 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesnėmis redakcijomis, taip pat Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“);
5.7. 2021 m. vasario 1 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) su ieškove sudarė paskolos sutartį Nr. TCovP-2021-66 dėl 15767,00 Eur paskolos bendrovei suteikimo, nurodant, kad paskola skiriama paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms finansuoti, išmokama pagal priemonę „Tiesioginės Covid-19 paskolos“, paskolos grąžinimo pradžia – 2021 m. rugsėjo 15 d., paskolos grąžinimo pabaiga – 2027 m. sausio 31 d. (DOK-94142, e/b t. 3, b. l. 97); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-11135-1154/2022 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinys (pateiktas 2022 m. kovo 22 d.) buvo patenkintas priteisiant iš bendrovės 15 456,61 Eur negrąžintos paskolos, 1,96 Eur palūkanų, 550,33 Eur delspinigių (bendra suma 16008,90 Eur), sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 8 d. (e/b t. 1, b. l. 26-27); 2022 m. birželio 17 d. sprendime nurodyta, kad INVEGA sutartį su bendrove nutraukė 2021 m. gruodžio 22 d.);
5.9. Iš į bylą pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad (i) 2020 m. gegužės 15 d. bendrovė iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos gavo 1282,05 Eur dydžio subsidiją mikroįmonėms (tomas 3, b. l. 155); (ii) 2020 m. rugpjūčio 28 d. bendrovė iš Užimtumo tarnybos prie LR SADM gavo 1214,00 Eur išmoką DU subsidijavimui (tomas 3, b. l. 160); (iii) 2021 m. vasario 8 d. bendrovė iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos gavo 796,39 Eur dydžio subsidiją nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms (tomas 2, b. l. 97); (iv) 2021 m. gegužės 3 d. bendrovė iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos gavo 796,39 Eur dydžio subsidiją nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms (tomas 3, b. l. 105);
5.12. Sodros Vilniaus skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. VIA_SP102140 Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka buvo nuspręsta ieškovei atidėti 4007,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimo mokėjimą iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nurodant, kad atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. mokant po 84,00 Eur per mėnesį (e/b t. 2, b. l. 169-171);
5.13. Sodros Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 7 d. rašte Nr. (7.2E) DV_S-18362 nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 3915,23 Eur, kurią sudaro 3839,71 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio iki 2021 m. birželio mėnesius; 59,48 Eur VSD įmokų už 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesius, ir 16,04 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. (e/b t. 4, b. l. 3-4, 5-15);
Dėl ieškinio reikalavimų
6. Ieškovę atstovaujantis nemokumo administratorius reiškia reikalavimą dėl žalos priteisimo iš buvusio bendrovės vadovo, žalos faktą grįsdamas atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia pažeidimu. Reikalavimas grindžiamas JANĮ 13 straipsnyje nustatytų bendrovės vadovui keliamų pareigų tinkamu nevykdymu, t. y. 13 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 1-3 dalimis.
7. JANĮ 13 straipsnyje yra reglamentuota juridinio asmens vadovo atsakomybė, t. y. minėtos normos 1 dalyje nurodyta, kad Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Minėtos normos 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.
8. Juridinio asmens vadovo pareigos, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam yra aptarti JANĮ 6 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui; tuo atveju, kai juridinis asmuo tampa nemokus, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
9. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41 punktas).
10. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 44 punktas).
11. Ginčo byloje reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės vadovas turėjo imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą ir imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, kai iškilo reali tikimybė dėl įmonės nemokumo (teismo sprendimo 1.6-1.7 punktai).
12. Aukštesnės instancijos teismų yra išaiškinta, kad bendrovės vadovas civiline tvarka atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 30 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju, siekiant taikyti civilinę atsakomybę buvusiam bendrovės valdymo organui (vadovui), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko vadovavimo bendrovei metu.
14. Teismas, įvertinęs teismo sprendimo 5 punkto papunkčiuose nurodytus įrodymus, sprendžia, kad 2020 m. vasario mėnesį kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nebuvo pagrindo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus daroma išvada, kad įmonė turėjo pradelstų mokėjimų pagal 2020 m. balandžio 30 d. parengtą 2019 m. balansą, kuriame nurodyta, kad per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 46665 Eur. Tačiau nemokumo administratoriaus, ieškinį grįsdamas teiginiu, kad įmonė jau 2020 m. vasarį buvo nemoki, savo teiginį turėjo grįsti ne 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. apygardos teismo nutartimis, kuriose fiksuoti ieškovės įsipareigojimai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, o turėjo pateikti įrodymus dėl konkrečių pradelstų mokėjimų 2020 m. vasario mėnesiui ir jų apimties, o ne apsiriboti vien balanse nurodytais skaičiais, kurių nepagrindžia kiti bylos duomenys, pavyzdžiui, reikalavimai apmokėti skolą, teismo procesiniai sprendimai dėl skolos priteisimo, VMI reikalavimai sumokėti mokestinę nepriemoką ir t.t. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad su AB „Citadelė bankas“ sudaryta overdrafto sutartis buvo nutraukta 2020 m. liepos 7 d., t. y. po 2020 m. vasario mėnesio, tačiau perleidus reikalavimą PlusPlus Capital AB, ieškovė vykdė mokėjimus naujajam kreditoriui dar 2021 metais (teismo sprendimo 5.16 punktas).
15. Teismas sprendžia, kad analizė kitų šio sprendimo 5 punkto papunkčiuose aptartų įrodymų (nuo 2020 m. kovo 16 d. su pertrauka iki 2021 m. liepos 1 d. visoje šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, kas sąlygojo Vyriausybės sprendimus rengti pagalbos priemonių įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos, sąrašą; ieškovei kaip įmonei, nukentėjusiai nuo pandemijos, skirtų/gautų subsidijų paketą, VMI ir Sodros sprendimus išdėstyti mokėtinas sumas atitinkamai iki 2022 m. gruodžio ir 2023 m. rugpjūčio mėn., su INVEGA sudarytos paskolos sutarties faktą ir paskolos suteikimo laikotarpį (iki 2027 m sausio 31 d.), ieškovės vykdytus mokėjimus tiekėjams, darbuotojams, VMI, Sodrai – duomenys iš ieškovės banko sąskaitų), sąlygoja išvadą, kad tokie įrodymai nepatvirtina nemokumo administratoriaus teiginių dėl įmonės nemokumo 2020 m. vasario mėnesį, kas sąlygotų sprendimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Tokią išvadą sąlygoja (i) Sodros pateikta informacija, iš kurios matyti, kad įmonė Sodrai 2020 metais sumokėjo 4065,56 Eur VSD įmokų, 2021 metais – 1338,51 Eur (e/b t. 4, b. l. 6, 10), tuo tarpu, kokia suma Sodrai pradelstų VSD įmokų buvo 2020 m. vasario mėnesį nemokumo administratorius nenurodo, iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyti negalima; (ii) 2020 metais VMI ieškovei sumokėjo 13562,07 Eur, kas patvirtina, kad įmonė mokėjo įmokas ir VMI; įrodymų, kiek buvo pradelstų mokėjimų 2020m. vasario mėnesiui, nemokumo administratorius nei pateikė, nei bandė atskleisti per kitus įrodymus byloje (e/b t. 2, b. l. 2-167); (iii) ieškovės SEB banko sąskaitos ir PaySera sąskaitos išrašai patvirtina, kad bendrovė 2020 metais vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, bendra suma 143631,67 Eur; (iv) sutartis su AB „Citadelė bankas“ nutraukta po 2020 m. vasario mėn. (2020 m. liepos 7 d.), tačiau ir nutraukus sutartį ir perleidus reikalavimą naujajam kreditoriui PlusPlus Capital AS, ieškovė dar 2021 metais vykdė mokėjimus naujajam kreditoriui, o kokia pradelstų mokėjimų suma buvo 2020 metų vasario mėnesį nemokumo administratorius nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai); (v) skola kreditoriui AB Lietuvos paštas susidarė tik nuo 2021 m. lapkričio 15 d. (pirmo pradelsto mokėjimo suma buvo 5 Eur); (vi) ieškovei kaip įmonei, nukentėjusiai nuo pandemijos COVID-19 2021 metais buvo suteiktas finansinės pagalbos priemonių paketas (sprendimo 5.7-5.12 punktai), kas sąlygoja išvadą, kad ieškovės vadovas (šios bylos atsakovas) buvo aktyvus ieškodamas sprendinių įmonei išlaikyti ir įmonė vykdė veiklą ne tik 2020 metų antroje pusėje, bet ir 2021 metais, ką patvirtina įmonės sąskaitų išrašai.
16. Teismas sutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad bendrovė pareigos atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, neturėjo iki karantino pabaigos, nes visi mokėjimai buvo atidėti iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos, neigiamą poveikį patyrusių mokesčių mokėtojų (tarp kurių buvo ir bendrovė), nepriemokoms nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) nauji išieškojimo veiksmai neinicijuojami; neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai atleidžiami nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos; laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino paskelbimo) iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos neigiamą poveikį patyrę mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingi valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. Va-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. V-279 „Dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (covid-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose Tvarkos aprašo patvirtinimo“).
17. Teismas sprendžia, kad neturi pagrindo sutikti su nemokumo administratoriaus teiginiais, kad mokestinės nepriemokos išdėstymas ar INVEGA paskolos suteikimas patvirtina atsakovo kaip bendrovės vadovo nesąžiningumą, teigiant, kad buvo teikiamos paraiškos tikslu pasinaudoti lengvatomis ir iš anksto planuojant nevykdyti atidėtų/išdėstytų mokėjimų, grąžinti suteiktos paskolos. Tokią išvadą teismas grindžia nustatytu reglamentavimu, pagal kurį mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijuose nurodyta, kad toks prašymas yra netenkinamas, kai (i) mokesčių mokėtojas nepateikia duomenų, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką; (ii) mokesčių mokėtojo finansinė būklė yra blogėjanti: turtas ir apyvarta mažėja, skolos auga, veiklos nuostolis didėja, jis nepagrindžia realių galimybių atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje; (iii) mokesčių mokėtojas yra nemokus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. Va-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“); (iv) UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. B-14 patvirtinto Skatinamųjų finansinių priemonių „Tiesioginės Covid-19 paskolos“ įgyvendinimo sąlygų aprašo skiltyje „Paskolos tinkamumo sąlygos“ dalyje „Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui“ 1 punkte nurodytą sąlygą, kad vienam paskolos gavėjui iš priemonės lėšų gali būti suteikiama tik viena vieno mėnesio vidutinės apyvartos dydžio paskola (e/b t. 4, 74-81); (v) ieškovei 2021 m. vasario 1 d. buvo suteikta beveik 16000 Eur paskola (15767 Eur), kas taip pat leidžia paneigia nemokumo administratoriaus teiginį, kad bendrovė 2020 m. vasario mėnesį buvo nemoki ir parodo, kad įmonė turėjo apyvartinių lėšų apie 16000 Eur/ mėnesį iki 2021 m. vasario 1 d., dėl ko apie įmonės nemokumą negalima spręsti tik iš įmonės balanso (CPK 12, 178 straipsniai, 177 straipsnis). Aptartas reglamentavimas patvirtina, kad VMI prie FM prieš suteikdama bendrovei mokestinę paskolą patikrino jos finansinę būklę ir bendrovės atitiktį šiems kriterijams ir buvo pripažinta, jog bendrovė juos atitinka, kas nepatvirtina ieškovės atstovo teiginių dėl bendrovės nemokumo 2020 m. vasario mėnesį. Iš bendrovės sąskaitų matyti, kad paskutinės operacijos atliktos 2022 m. sausio mėnesį, po ko daugiau jokių operacijų nebuvo. Taip pat įrodymai sąlygoja išvadą, kad 2021 m. lapkričio mėnesį fiksuojama pradelsto mokėjimo suma kreditoriui AB Lietuvos paštas, INVEGA nutraukia sutartį (2021 m. gruodžio 22 d.), nebevykdomi įsipareigojimai VMI ir Sodrai, o 2022 m. gegužės 25 d. VMI kreipiasi dėl nemokumo bylos iškėlimo ieškovei. Pastarosios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad 2021 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais įmonė negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, nors iš sąskaitų išrašų matyti, kad buvo vykdomos operacijos tam pačiam kreditoriui AB Lietuvos paštas, VMI, mokamas darbo užmokestis (2021-11-03), gaunamos lėšos (2021-11-03). Nustatyti, kokia 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiams buvo pradelstų mokėjimų suma pagal ieškovės pateiktus įrodymus, negalima, tačiau jų pakanka išvadai, kad 2020 m. vasario mėnesį įmonė nebuvo nemoki. Šią aplinkybę įrodyti turi nemokumo administratorius, iniciavęs bylą dėl žalos atlyginimo vadovui laiku nesikreipus dėl nemokumo bylos iškėlimo, o į bylą pateikti įrodymai nesąlygoja išvados dėl įmonės nemokumo 2020 m. vasario mėnesį, taip pat nesąlygoja išvados, kad bendrovės vadovas pažeidė jam tiek akcinių bendrovių įstatyme, tiek juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas pareigas būti aktyviam ir imtis priemonių spręsti bendrovės finansinius klausimus siekiant išvengti bankroto ir tokiu būdu apsaugoti bendrovės kreditorių interesus (CPK 12 straipsnis). Pažymėtina, kad pats nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteisėtai ar nepagrįstai teikė prašymus dėl subsidijų įmonei skyrimo ir jas gavo, kai subsidijas išmokusių valstybės institucijų sprendimai galiojantys, nėra iškelta bylų dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise gauti valstybės paramą pandemijos laikotarpiu ir t.t.
18. Ieškovo argumentai dėl žalos dydžio, kuri paskaičiuota bankroto byloje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai (2022 m. rugpjūčio 17 d.) vertinami kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius nenurodė, kokia pradelstų mokėjimų suma buvo nuo to momento, kada įmonė pagal administratorių buvo nemoki (2020 m. vasario mėnuo), kad būtų galima įvertinti, kiek ji padidėjo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina tai, kad atmetami kaip nesusiję nemokumo administratoriaus argumentai į žalos sumą įtraukti UAB Mercado prekyba per klaidą pervestą 6808,66 Eur sumą, kuri buvo pervesta viena vertus, po 2020 m. vasario mėnesio, kita vertus, ne dėl ieškovės su šia bendrove vykdytos veiklos, o per klaidą, todėl teismas kritiškai vertina administratoriaus teiginį, kad jeigu bendrovė būtų moki, būtų galima grąžinti per klaidą pervestus / gautus pinigus. Šiuo atveju nėra nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp pervestos sumos, kuria vertinama žala, ir atliktų veiksmų – pervedimo, t. y. nėra būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų (CK 6.245-249 straipsniai).
19. Teismo vertinimu, byloje ieškovės atstovas neįrodė juridinio asmens tapimo nemokiu momento; jo nustatyti tiksliai pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas negali, dėl ko negalima išvada, kad atsakovas kaip juridinio asmens vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, nes ieškovės atstovas neįrodė bendro juridinio asmens įsipareigojimų kiekio, egzistavusio pareigos juridinio asmens vadovui (valdymo organui) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo atsiradimo metu, dėl ko vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, negalima nustatyti išaugusių kreditorių reikalavimų apimties dėl nesikreipimo į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
20. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kreipėsi dėl vadovo atsakomybės dėl nemokumo bylos kėlimo pandemijos laikotarpiu, ignoruodama Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo nuostatas, numačiusias, kad įstatymas taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino (toliau – karantinas) (1 straipsnis), taip pat kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo (2 straipsnis).
21. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškinys tuo pagrindu, kad įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo 2020 m. vasario mėnesį, neįrodytas, neįrodžius nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas atsakovo atžvilgiu atmetamas kaip neįrodytas, neįrodžius, kad jis pažeidė vadovo pareigą dėl įmonės nemokumo bylos iniciavimo 2020 m. vasario mėnesį. O pagal bylos duomenis naujų įsipareigojimų po 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesių įmonė neprisiėmė.
22. Kiti šalių argumentai, dėl kurių teismas atskirai nepasisakė, nekeičia teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, sudaro 13,28 Eur, tačiau nepriteisiamos, nes ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.