- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- 2-21151-947/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12928-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
dalyvaujant ieškovui G. V., atsakovei E. V., išvadą duodančios institucijos atstovei M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimas ir argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jai priklausančiais daiktais iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (100 Eur žyminį mokestį) (b. l. 2–5, 6).
2. Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nurodė šias faktines aplinkybes:
2.1 šalys buvo sudariusios santuoką, kuri nutraukta 2019 m. gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12131-1052/2019. Teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutuoktiniai susitarė: a) nepilnamečio sūnaus U. V. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu; b) santuokos metu įgytas turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybė teise atitenka G. V.; pagal teismo sprendimą atsakovei ieškovas per 5 mėn. laikotarpį, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, privalo išmokėti 35 000 Eur piniginę kompensaciją;
2.2 po santuokos nutraukimo šiame name ir toliau liko gyventi ieškovas, šalių nepilnametis sūnus U. V. ir šalių pilnametė dukra D. V., kuri yra pripažinta neveiksnia ir kurios globėju yra paskirtas ieškovas;
2.3 po santuokos nutraukimo šiame name liko gyventi ir atsakovė E. V.. Ieškovo manymu, įsigaliojus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovė be teisinio pagrindo gyvena šiuose namuose, atsisako gera valia išsikraustyti, triukšmauja, vartoja alkoholį, keikiasi, drumsčia rimtį ir visais įmanomais būdais siekia kenkti tiek ieškovui, tiek šalių vaikams, grįžta naktimis apsvaigusi, suvalgo vaikams paruoštą maistą, šiukšlina, keikia ieškovą, negerbia nei buvusio sutuoktinio, nei vaikų (2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 10 min. 17 s. – 11 min. 50 s.). Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas buvo priverstas kreiptis į policiją (2019 m. birželio 21 d., 2019 m. liepos 2 d.). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovės polinkis girtauti ir pažeisti visuomenės gyvenimo taisykles pasikartodavo ir anksčiau. Tai, ieškovo teigimu, buvo pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis. Ieškovas paminėjo šiuos atvejus: 1) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1666-246/2018 atsakovė, laiduojant ieškovui, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį pareikštą kaltinimą už tai, kad atsakovė 2018 m. vasario 21 d. apie 14 val. 58 min. buvo sulaikyta neblaivi, vairuojant transporto priemonę; 2) 2019 m. kovo 4 d. apie 4 val. 35 min. atsakovė, būdama namuose (duomenys neskelbtini), nakties metu keiksmais ir garsiu kalbėjimu trukdė sutuoktinio G. V. ramybę ir poilsį; už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė; 3) 2019 m. birželio 9 d. apie 17 val. atsakovė kavinėje „Čili pica“, esančioje Savanorių pr. 346, Kaune, užsisakė maisto už 21,63 Eur sumą ir nesusimokėjo; už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė;
2.4 atsakovė gera valia atsisako išsikelti iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl ieškovas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsniu, 4.35 straipsnio 1 dalimi, 4.37 straipsnio 1 dalimi, 4.98 straipsniu, prašo iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo, kuriais atsakovė nebeturi teisės naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžiuose ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Atsakovės atsiliepimo argumentai
4. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, tačiau ieškovas atitinkamai privalo sumokėti atsakovei sutartą piniginę kompensaciją – 35 000 Eur (b. l. 44–45). Atsakovė pažymėjo, kad ji pati yra pavargusi nuo namuose tvyrančios įtampos, nors nurodė, kad su vaikais sutaria gerai. Atsakovės teigimu, tik ieškovui įvykdžius pareigą sumokėti piniginę kompensaciją, ji galėtų susirasti naują gyvenamąją vietą ir išsikelti iš namo.
5. Teismo posėdyje atsakovė patikslino, kad nutraukiant santuoką susitarimas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo turėjo esminę reikšmę, nes atsakovė pagal savo turtinę padėtį negali išsikelti iš buvusių šeimos namų, neturėdama piniginių išteklių. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad dėl nesėkmingai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo ji turi alkoholio vartojimo problemų, tačiau patikslino, kad šią problemą savo išgalėmis stengiasi spręsti, šiuo metu lanko specialius kursus, finansiškai vaikais rūpinasi pagal savo galimybes.
III. Išvadą duodančios institucijos pozicija
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiame ginče aktualu taikyti teisės normas, numatančias, kad būtent tėvams tenka didžiausia atsakomybė už teisės į tinkamą gyvenamąjį būstą įgyvendinimą (CK 3.163 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 ir 13 straipsniai) (b. l. 53). Teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė M. K. nurodė, kad išvadą palaiko, patikslino, kad vaiko teisių apsaugos požiūriu ieškinys yra tenkinamas. Teismo posėdyje atstovė nurodė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į jam saugią aplinką vaiko motina turėtų išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, o dėl piniginės kompensacijos priverstinio išieškojimo atsakovė turėtų kreiptis į antstolį. Atsakydama į teismo klausimus, atstovė nurodė, kad šalių nepilnametis sūnus yra vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodinėjimo pareigos
7. Bylą nagrinėjantis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdyje bylos šalims išsamiai išaiškino pasirengimo stadijos esmę, įrodinėjimo naštos institutą bei galimybę vesti bylą per atstovą (advokatą, advokato padėjėją), jei šalys manytų esant reikalinga gauti daugiau teisinių žinių, siekiant išspręsti ginčą (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 1 min. 05 s. – 2 min. 50 s.; 26 min. 54 s. – 28 min. 39 s.; 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 min. 01 s. – 2 min. 37 s.). Abi šalys parengiamajame teismo posėdyje nurodė teismui, kad liudytojų parodymais nesirems, patikslino, kad, jų vertinimu, yra pateikti su ginčo dalyku susiję visi rašytiniai įrodymai. Teismas, parengiamajame ir teismo posėdžiuose išklausęs ieškovą ir atsakovę betarpiškai, nustatė, kad abi šalys yra protingi ir išsilavinę asmenys (abu asmenys yra dirbantys, ieškovas yra juridinio asmens dalyvis – turi bendrovės akcijų, atsakovė dirba muzikos mokytoja), todėl teismui nekilo abejonių, kad šalims yra taikytini objektyvieji elgesio standartai – galimybė elgtis atidžiai, rūpestingai, apgalvotai, įvertinus galimą riziką. Teismas nenustatė, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra nelygūs, kad dėl kokių nors svarbių priežasčių šalis (-ys) be atstovo pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių, nenustatė, kad kuri nors šalis dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo.
8. Taigi teismui nekilo abejonių, kad šalys ir be atstovų pagalbos sugebės tinkamai ginti savo teises. Nepaisant to, teismas išsamiai paaiškino šalių teises ir pareigas, pasiūlė šalims ne tik pasinaudoti mediacijos procesu, bet taip pat apsvarstyti galimybę dėl kvalifikuoto teisininko pagalbos byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys buvo tinkamai informuotos apie įrodinėjimo civiliniame procese galiojančius kertinius principus – rungimosi ir dispozityvumo principus. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje. Šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
10. Apibendrinant konstatuojama, kad šioje byloje pagrindinė įrodinėjimo našta teko būtent ieškovui, siekusiam įrodyti, jog egzistuoja teisinis pagrindas iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Ieškovas ieškinyje nurodė ne tik faktinį ieškinio pagrindą, bet taip pat pateikė ir teisinį ginčo vertinimą. Ieškovo manymu, atsakovė turi būti iškeldinta kaip asmuo, savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlęs į ją be nuomos sutarties (CK 6.612 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių teismo posėdžiuose teiktus žodinius paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė savo materialiojo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiai išvadai pagrįsti teismo sprendimo 12 – 15 dalyse yra pateikiami teismo sprendimo motyvai.
Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo bei ieškovo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo
12. Pirmoji motyvų grupė, suponuojanti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, yra dėl leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyto „savavališkai užimtos gyvenamosios vietos“ fakto.
12.1 Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo argumentą, kad atsakovė savavališkai užėmė gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlė į ją be nuomos sutarties, todėl turi būti iškeldinta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių santuoka, sudaryta 1993 m. liepos 31 d., buvo nutraukta 2019 m. gegužės 15 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12131-1052/2019 (b. l. 7–10).
12.2 Net ir įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką (2019 m. birželio 16 d.) šalis siejo ir kiti teisiniai santykiai. Pats ieškovas į bylą pateikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1666-246/2018. Šioje baudžiamojoje byloje ieškovas sutiko laiduoti už sutuoktinę (laidavimo terminas – vieneri metai, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). Vadinasi, iki 2019 m. liepos 9 d. ieškovą su atsakove siejo ir kiti teisiniai santykiai – laidavimas baudžiamojoje byloje.
12.3 Pastebėtina ir tai, kad kai kurie ieškovo paaiškinimai nesutampa su rašytinės bylos medžiagos duomenimis. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad pagrindinė santuokos nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo namo priežastis yra jau ilgą laiką trunkantis ieškovės piktnaudžiavimas alkoholiu ir konfliktiškas, visiškai nesugyvenamas jos charakterio būdas. Tačiau iš byloje pateikto nuosprendžio matyti, kad 2018 m. birželio mėn. nagrinėtoje baudžiamojoje byloje G. V. savo sutuoktinę E. V. apibūdino teigiamai, kaip nuoširdų ir gerą žmogų. Nuosprendyje nurodyta, kad G. V. negali paaiškinti neteistų sutuoktinės veiksmų priežasties, nurodė nežinantis, „kas jai pasidarė ir kodėl ji sugalvojo važiuoti neblaivi“ (b. l. 14).
12.4 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad parengiamajame teismo posėdyje abi šalys patvirtino, jog iki santuokos nutraukimo šeima su vaikais ginčo name gyveno kartu apie 12–14 metų, kūrė namų aplinką, rūpinosi namais bendrai. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad ir po santuokos nutraukimo atsakovė liko gyventi buvusiuose šeimos namuose, kuriuose taip pat gyvena šalių du vaikai. Išdėstytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo argumentą, kad atsakovė savavališkai atsikėlė į namą ir be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.
12.5 Ieškovo argumentą, kad atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo gyventi jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusiame name ir žemės sklype, paneigia jo paties parengiamajame teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad buvo žodinis sutarimas gyventi kartu ir po santuokos nutraukimo iki tol, kol atsakovei bus išmokėta piniginė kompensacija (35 000 Eur) (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 24 s. – 7 min. 15 s.). Ieškovo paaiškinimai, kad jis sutiktų atsakovei surasti bei išnuomoti būstą, kol bus išmokėta kompensacija (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 17 min. 16 s. – 18 min. 05 s.), patvirtina atsakovės teiktus paaiškinimus, kad dar iki bylos iškėlimo dėl iškeldinimo buvę sutuoktiniai svarstė klausimą, kur po santuokos nutraukimo iki kompensacijos išmokėjimo (ar buto nupirkimo) gyventi atsakovei (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 8 min. 01 s. – 13 min. 21s.).
12.6 Pastebėtina, kad ieškovas byloje nepagrįstai neteikė svarbos aplinkybei, jog pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo jis pats turėjo pareigą ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti atsakovei 35 000 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusį turtą. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniai aiškiai susitarė, kad santuokos metu įgytas turtas (namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui G. V., tačiau E. V. sutuoktinis privalo išmokėti 35 000 Eur piniginę kompensaciją per 5 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. rugsėjo 25 d., ieškovas nurodė nežinantis, ar laiku įvykdys šią piniginę prievolę; 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad nėra sumokėjęs net dalies skolos ir galbūt atsiskaitys su atsakove iki 2020 m. gegužės mėn.; 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. sumokėjo atsakovei dalį skolos – 1000 Eur (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 3 min. 49 s. – 4 min. 14 s.; 2019 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 13 s. – 10 min. 02 s.; 13 min. 20 s. – 14 min. 08 s.; 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 56 s. – 7 min. 12 s.). Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dar 2019 m. vasario 12 d. pavedimo sutarties pagrindu pavedė užsakymą UAB „Oberstata“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. surasti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėją už ne mažesnę nei 120 000 Eur sumą (b. l. 71, 72–74). Tai patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad tokiu būdu jis ketina gauti piniginių lėšų išmokėti kompensaciją atsakovei. Taigi šis rašytinis įrodymas tik sustiprina teismo vertinimą, kad šalys, nutraukdamos santuoką, tarėsi, jog piniginės kompensacijos išmokėjimas sietinas su atsakovės išsikėlimu iš buvusių šeimos bendrų namų.
Žemesnės instancijos teismas
12.7 Teismas taip pat pažymi, kad teisinę reikšmę turi ir ta aplinkybė, kad net ir nutraukus santuoką, atsakovė prieš kreditorių „Swedbank“, AB yra solidariai atsakinga, kaip laiduotoja. Taigi dar ir ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė negali būti laikoma pašaliniu asmeniu, be jokio teisinio pagrindo įsikėlusiu į gyvenamąjį namą (CK 6.80 straipsnis, 6.81 straipsnis, 6.6 straipsnis).
12.8 Remiantis teismo sprendimo 12.1 – 12.7 dalyse nurodytais motyvais, konstatuojama, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog atsakovė savavališkai užėmė ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą. Priešingai, byloje nustatyta, kad gyvenamajame name ieškovas, atsakovė ir jų du vaikai nepertraukiamai gyvena apie 12–14 metų ir atsakovė niekada nebuvo iš šių namų išsikėlusi.
13. Antroji motyvų grupė, suponuojanti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, yra susijusi su byloje nustatytais faktiniais nekilnojamųjų daiktų panaudos santykiais.
13.1 Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuoką tarp bylos šalių susiklostė kiti teisiniai santykiai – nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini)) panaudos santykiai. Panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai jį valdyti bei juo naudotis, o panaudos davėjas įsipareigoja jį grąžinti tokios pat būklės kokios buvo perduotas daiktas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas dar iki ieškinio pateikimo būtų pranešęs atsakovei apie reikalavimą išsikelti. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog reikalavo (įspėdamas) atsakovės išsikelti iš namo žodžiu ar raštu. Rašytinių įrodymų šiuo klausimu byloje taip pat nėra.
13.2 Įspėjimui, reglamentuotam CK 6.642 straipsnyje, įstatymo leidėjas nenustatė specialios formos ar turinio reikalavimų, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką įspėjimo turiniui keliamas privalomas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį bei suteiktų panaudos gavėjui laiko tarpą pasiruošti grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-206/2016). Teismas vertina, jog pretenzija atsakovei nebuvo įteikta iki nagrinėjamos bylos iškėlimo. Nustatęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neįspėjo atsakovės apie panaudos sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikelti iš namo CK 6.642 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka. Pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovas pats patvirtino, kad iki ieškinio pateikimo teismui nesikreipė į atsakovę su reikalavimu išsikelti, o žodinis ieškovo prašymas, bendraujant namų aplinkoje, pagyventi kur nors atskirai negali būti laikomas tinkamu ikiteisminiu atsakovės įspėjimu apie iškeldinimą (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 50 min. 50 s. – 52 min. 30 s.).
13.3 Daroma išvada, kad ieškovas nesilaikė CK 6.642 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, tai yra neįspėjo atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai dėl panaudos sutarties nutraukimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė, nutraukdama santuoką, turėjo aiškų ir teisėtą tikslą likti gyventi šeimos buvusiuose namuose iki kol jai bus faktiškai išmokėta piniginė kompensacija. Kaip nustatyta iš ieškovo paaiškinimų, jam šis atsakovės interesas buvo žinomas ir šalys tuo klausimu buvo sutarusios – susitarimas leisti gyventi name iki kompensacijos išmokėjimo.
14. Trečioji motyvų grupė, suponuojanti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, yra dėl leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyto daiktinių teisių pažeidimo.
14.1 Ieškovas, teismo įsitikinimu, neįrodė, jog atsakovė po santuokos nutraukimo kokiu nors būdu pažeidė ieškovo, kaip turto savininko, teises bei interesus (CK 4.98 straipsnis). Byloje, išskyrus ieškovo žodinius paaiškinimus, nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Neginčytina, kad ieškovas yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkas ir turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tačiau tai turi daryti įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po santuokos nutraukimo ieškovui tapus vieninteliu turto savininku atsakovė savo veiksmais kokiu nors būdu pažeidė ieškovo, kaip turto savininko, teises. Ieškovo į bylą pateikti duomenys apie 2019 m. kovo 4 d. padarytą administracinį nusižengimą (registro išraše užfiksuota, kad 2019 m. kovo 4 d. apie 4 val. 35 min. atsakovė, būdama namuose (duomenys neskelbtini), nakties metu triukšmą keliančiais veiksmais (keiksmais ir garsiu kalbėjimu) trukdė savo namiškio, sutuoktinio G. V. ramybę ir poilsį; b. l. 11–12) ir 2018 m. birželio 18 d. teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1666-246/2018 taikytą baudžiamąją atsakomybę yra dėl atsakovės veiksmų, atliktų dar esant šalims santuokoje (b. l. 13–16). O atsakovei taikyta administracinė atsakomybė už tai, kad ji 2019 m. birželio 9 d. apie 17 val. kavinėje užsisakė maisto už 21,63 Eur sumą ir nesusimokėjo negali būti laikoma faktine aplinkybe, patvirtinančia kokių nors ieškovo interesų pažeidimą.
14.2 Taigi daroma išvada, kad ieškovas neįrodė, jog po santuokos nutraukimo, kuomet turtas tapo asmeniniu ieškovo turtu, atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidusi turto savininko daiktines teises.
15. Ketvirtoji motyvų grupė, suponuojanti išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, yra dėl leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyto ieškovo ir nepilnamečio vaiko asmeninių teisių pažeidimo.
15.1 Teismas, siekdamas atsakyti į visus šalių pateiktus argumentus ir įvertinti visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, papildomai teikia motyvus šiais klausimais:
15.1.1 pirma, dėl išlaikymo prievolės nepilnamečiui vaikui vykdymo – ieškovo teigimu, vienas iškeldinimo pagrindų yra tai, kad atsakovė, gyvendama ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų;
15.1.2 antra, dėl ieškovo, kaip neveiksnios dukters, globėjo pareigų vykdymo – ieškovo teigimu, dar vienas iškeldinimo pagrindų yra tai, kad atsakovė, gyvendama ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name, drumsčia šeimos rimtį, trukdo ieškovui tinkamai vykdyti globėjo pareigas.
15.2 Teismas pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai) patvirtina, jog nuo santuokos nutraukimo atsakovė į ieškovo sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimo sutarties 4.6 ir 4.7 punktai) nepervedė išlaikymo sūnui U. V. (b. l. 75–81). Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad išlaikymo prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas nepilnamečiui vaikui, nesant kitų daiktinių teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų, negali būti laikoma teisėtu pagrindu taikyti iškeldinimo institutą.
15.3 Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas teismo nutartimi yra paskirtas šalių neveiksnios dukters D. V. globėju. Bylos duomenimis, šalių pilnametei neveiksniai dukrai yra būtina kito asmens nuolatinė priežiūra ir pagalba (b. l. 17–36). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas netinkamai atlieka šias pareigas. Tačiau taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė savo neteisėtais veiksmais trukdytų ieškovui atlikti globėjo pareigas. Kaip jau minėta, ieškovas byloje nurodė, kad liudytojų parodymais nesirems, patikslino, kad pateikė visus rašytinius įrodymus, susijusius su ginčo dalyku (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 26 min. 53 s. – 27 min. 25 s.). Todėl teismas grubiai pažeistų įrodinėjimo taisykles, jei ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą (ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė pažeidinėja nepilnamečio sūnaus ir neveiksnios dukters teisę į saugią namų aplinką) laikytų visiškai įrodytu, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
15.4 Pažymėtina, kad papildomai į bylą pateikta 2019 m. liepos 12 d., 17 val. 15 min. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 4GL-1752 patvirtina, jog 2019 m. liepos 12 d. 17 val. 30 min. buvo išklausyta vaiko U. V. nuomonė dėl galimai tarp tėvų kilusio konflikto. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui vaikas aiškiai nurodė, kad nematė konflikto, dėl kurio į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Vaikas nurodė aktyviai leidžiantis laisvalaikį, papasakojo apie planuojamą keisti ugdymo įstaigą, pažymėjo, kad visais jį liečiančiais klausimais buvo pratęs konsultuotis su abiem tėvais. Vaikas taip pat nurodė žinantis, kad ateityje mama išsikels iš namų, tačiau dėl to labai neišgyvena. Informacija apie vaiko motiną tarnybos atstovams buvo pateikta, remiantis išimtinai tik G. V. žodiniu paaiškinimu (anketos 2.3 punktas, 2.14 punktas, 3.5 punktas). Anketoje pažymėta, kad tarnybos atstovai neturėjo galimybių dėl šio įvykio susisiekti su vaiko motina. Taigi šie anketoje pateikti duomenys nėra laikytini objektyviais ir neginčijamai nustatytais.
15.5 Taip pat pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 2019 m. liepos 18 d. Pagalbos planas, sudarytas Kauno rajono socialinių paslaugų centre. Sudarant šį planą dalyvavo taip pat tik ieškovas. Iš šio dokumento duomenų nustatyta, kad vaikui buvo rekomenduota suteikti psichologo pagalbą. Ieškovas paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad realiai vyko keli susitikimai su psichologu, tačiau taip pat ieškovas pripažino aplinkybę, kad dar iki šių konsultacijų suteikimo pati vaiko motina E. V. kalbėjo su ieškovu apie poreikį teikti sūnui psichologinę pagalbą. Taigi šių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad, priešingai nei teigia ieškovas, vaiko motina nėra abejinga vaiko priežiūrai ir auklėjimui. Dar daugiau, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu. Teismas, nesutikdamas su išvadą duodančios institucijos pozicija, papildomai pažymi, kad atsakovės posėdyje pripažintos aplinkybės apie alkoholio vartojimo problemą negali būti vertinama, kaip pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Dėl bylos baigties
16. Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus ir suteikus ginčo šalių santykių teisinį vertinimą, konstatuojama:
16.1 pirma, ieškovas G. V. neįrodė teismui, kad atsakovė (buvusi sutuoktinė) E. V. savavališkai, t. y. be jokio teisinio pagrindo, įsikėlė į ginčo objektą (gyvenamąjį namą ir žemės sklypą);
16.2 antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių faktiškai susiklostė panaudos teisiniai santykiai (žodinis buvusių sutuoktinių susitarimas atsakovei leisti naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu iki piniginės kompensacijos sumokėjimo). Tai paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovė faktiškai gyvena ginčo objekte be jokio teisinio pagrindo. Ieškovas nepateikė bylą nagrinėjančiam teismui įrodymų, kad įstatymo nustatyta tvarka ieškovas iki ieškinio dėl iškeldinimo pateikimo įspėjo atsakovę apie panaudos sutarties nutraukimą (CK 6.642 straipsnis);
16.3 trečia, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė kokiu nors būdu po santuokos nutraukimo pažeidė ieškovo, kaip daikto savininko, teises ir interesus;
16.4 ketvirta, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat neįrodė, kad atsakovė kokiu nors būdu po santuokos nutraukimo būtų pažeidusi šeimos būste likusio gyventi ieškovo (buvusio sutuoktinio) asmenines turtines ar asmenines neturtines teises.
17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padarytas teisines išvadas, teismas sprendžia, jog tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, šie santykiai tarp šalių nėra pasibaigę (CK 6.629 straipsnio 1 dalis, 6.641 straipsnis, 6.642 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, gyvendama ginčo objekte, pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę ar kitus asmeninius neturtinius jo interesus. Daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo atsakovę iškeldinti iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo priverstinai, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Todėl ieškinys, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, yra atmetamas.
Dėl klausimų, susijusių su nepilnamečio vaiko teisėmis
18. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. CK 3.178 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo.
19. Nagrinėjamu atveju išvadą teikiančią instituciją ieškinyje nurodė ieškovas, tačiau bylą nagrinėjant teisme abi bylos šalys nurodė, kad šis ginčas sieja išimtinai tik jų, kaip buvusių sutuoktinių, turtinius klausimus. Iškeldinimo klausimas, šalių nuomone, nėra susijęs su šalių nepilnamečio vaiko teisėmis bei interesais. Ieškovas ir atsakovė teismui žodžiu nurodė, kad dar ir dėl kitos priežasties, t. y. siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko (paauglio) teisę į psichologiškai teigiamą aplinką, nėra tikslinga tiesiogiai išklausyti vaiko nuomonę dėl ginčo dalyko (2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 45 s. – 24 min. 24 s.).
20. Taip pat pažymėtina, kad 2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu ieškovas G. V., būdamas įstatyminiu savo sūnaus atstovu, nurodė, kad vaikas tėvui išsakė neutralią poziciją dėl ginčo dalyko (2019 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. 30 s. – 8 min. 46 s.). 2019 m. lapkričio 26 d. vykusiame teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad vaikas, turimais duomenimis, palaiko artimą ryšį su abiem tėvais, su abiem tėvais vaiko santykiai yra geri (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo 42 min. – 43 min.).
21. Išanalizavus ginčo dalyką, konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo nagrinėtas ginčas dėl vaiko, todėl nebuvo būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Nepaisant šios aplinkybės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie atskleistų netinkamas šeimos aplinkos sąlygas vaikui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atmetus ieškinį, ieškovui kiltų pareiga atlyginti kitos šalies, t. y. atsakovės, turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokių išlaidų atsakovė nepateikė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.
24. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovo priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (12,53 Eur) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovo G. V. ieškinį atsakovei E. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,53 Eur (dvylikos eurų 53 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.